Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-21 · Civilinė byla Nr. e2-797-464/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
e2-797-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00074-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurostandard Group“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 18-asis notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-797-464/2016Proceso Nr. 2-56-3-00074-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurostandard Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1364-555/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurostandard Group“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 18-asis notarų biuro notaras Donatas Germanavičius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Gitana“ kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2015-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1423, 4.1.1 punkto sąlygą dalyje, jog „<...> Remiantis LR CK 6.130 str. „Prievolės pabaiga įskaitymu“ šalys susitaria: UAB „Eurostandard Group“ nereikalaus iš UAB „Gitana“ sumokėti 45 395,82 Eur pagal 2015-04-03 Skolų suderinimo aktą, o UAB „Gitana“ nereikalaus iš UAB „Eurostandard Group“ sumokėti šia sutartimi parduodamo daikto kainos dalį, tai yra 45 395,82 Eur“ ir taikyti restituciją; 2) priteiti iš atsakovės UAB „Eurostandard Group“ ieškovei BUAB „Gitana“ įsiskolinimą 45 395,82 Eur; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Eurostandard Group“ ieškovei BUAB „Gitana“ 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Eurostandard Group“ ieškovei BUAB „Gitana“ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, ginčijama pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, kurios pagrindu jau esant ieškovės nemokumui šalys atliko tarpusavio vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą už 45 395,82 Eur sumą, pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir jų interesus. Šia sąlyga atsakovei buvo suteikta pirmenybės teisė gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, be to, ši sutarties sąlyga buvo sudaryta esant ginčo sandorio šalių nesąžiningumui. Kauno apygardos teismas 2015-06-16 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, vadinasi, ieškovė ginčijamą sandorio dalį sudarė su atsakove prieš pat ieškovės bankrotą. Tokių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, c turtines teises bei pinigines lėšas. Prašymas buvo grindžiamas ieškovės dabartiniu teisiniu statusu (bankrutuojanti įmonė), sieku išvengti bankroto procedūrų užvilkinimo ir bankroto administravimo kaštų padidėjimo, taip pat aplinkybe, kad ieškovei nėra žinoma atsakovės turimo turto sudėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016-01-22 nutartimi prašymą patenkino: 1) ieškovės reikalavimų vykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis 45 395,82 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; 2) nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštavo ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose sąskaitose, dalį, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove; 3) pavedė antstoliui, turinčiam teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam ieškovė pateiks šią nutartį vykdymui, surasti ir areštuoti atsakovės turtą, paliekant turtą saugoti atsakovei; 4) pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį atsakovė gali panaudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, sprendė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo dydis objektyviai lemia išvadą, kad ši suma atsakovei pakankamai didele, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ji nurodytą sumą būtų pajėgi bet kada sumokėti, juolab kad duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias pinigines lėšas nesama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Eurostandard Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-01-22 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Iš teismo nutarties negalima suprasti, kokiais motyvais teismas rėmėsi priimdamas tokį sprendimą, nutartis nemotyvuota. Realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvo. Atsakovė yra viena didžiausių ieškovės kreditorių, gerai žinoma, puikiai veikianti ir turinti pavyzdingą reputaciją rinkoje įmonė. Nei skundžiamoje nutartyje, nei ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra nurodoma, kuo pasireikš galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba jo tapimas neįvykdomu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, nepranešdamas atsakovei apie tokio prašymo nagrinėjimą, pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi išimties taikymui ir tokio prašymo nagrinėjimui, nepranešant atsakovui, pagrindo nebuvo, taip pat apribojo atsakovės teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „Gitana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Priešingai nei teigia atsakovė, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi konkrečiais motyvais (ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, ieškinio sumos, galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimo būtinybės vertinimas) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinybės. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji yra viena didžiausių ieškovės kreditorių, nepaneigia grėsmės galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu, kas rodo viešo intereso dominavimą. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę pačiam spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar ne. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turimą turtą ar turto vertę net ir su atskiruoju skundu. Vadovaujantis teismų praktika, tuo atveju, kai teismas nustato teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės teisės būti išklausytai

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešdamas apeliantei, nors pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tokie skundo argumentai teisiškai nepagrįsti. Pagal skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu (2016-01-22) galiojusį ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Ir tik tuo atveju, jeigu teismas mano esant būtinu, jis apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui (CPK 147 str. 1 d.; nuo 2012-06-30 įsigaliojusi šio įstatymo red.). Tai reiškia, kad tik pačiam teismui yra deleguota teisė nuspręsti, ar reikalinga informuoti antrąją ginčo šalį apie tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimą. Todėl, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apeliantei apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, CPK normų nepažeidė.

Negalima sutikti ir su apeliantės pozicija, kad buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, su skundu pateikiant atitinkamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1802/2014, 2015-05-14 nutartis c. b. Nr. e2-698-186/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde taip pat turėjo galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus, taigi šią savo teisę ji realizavo. Todėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytos apeliantės procesinės teisės ar šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) nepažeisti.

Dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui aplinkybe, be kitų, yra laikoma ir atsakovo turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis c. b. Nr. e2-1355-302/2015, 2015-07-16 nutartis c. b. Nr. e2-949-117/2015). Atsakovui, siekiančiam paneigti didelės reikalavimo sumos kaip objektyviai didinančios sprendimo neįvykdymo riziką prezumpciją, tenka pareiga įrodyti gerą savo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis c. b. Nr. 2-1319-330/2015, 2015-09-17 nutartis c. b. Nr. e2-1273-516/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė šios savo įrodinėjimo pareigos neįgyvendino ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių aktualių jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų (įrodymų apie šiuo metu nuosavybės teise valdomo turto masę bei sudėtį, jo apsunkinimus, apie turimas pinigines lėšas ar turimas turtines teises, vykdomus sandorius ir pan.), kurie sudarytų prielaidas apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nepakanka vien viešajame registre jau esančios informacijos (CPK 179 str. 3 d.), nes Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre paskutiniai įregistruoti atsakovės finansinių ataskaitų duomenys yra tik už 2014 metus ir jie liudija nedidelį 2014 metais veiklos pelningumą (16 185 Lt), lyginant su buvusiu ankstesniais finansiniais metais (906 724 Lt). Šie finansiniai duomenys nebuvo atnaujinti ir apeliacinės instancijos teismui nepateikti, nors daugiau nei po vienerių metų galėjo atsirasti ir tokių apeliantės ūkinės veiklos pokyčių, kurie gali kelti tikėtiną grėsmę ieškovei ir jos kreditoriams, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai.

Antra vertus, iš byloje esančio antstolio 2016-02-04 turto aprašo Nr. e2-1364-555/2016 matyti, kad, vykdant skundžiamą nutartį pagal joje nustatytą arešto eiliškumą, realiai yra areštuotas tik apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas – Draugystės g. 19, Kaune, esantis butas (patalpa), kurio vertė nurodoma 49 200 Eur. Be to, teismo nutartimi yra apribotas tik disponavimas areštuojamu turtu, neuždraudžiant naudojimosi teisės. Duomenų apie kitų varžančių ir / ar galinčių kliudyti vykdomai ūkinei veiklai priemonių nustatymą, pavyzdžiui, apie apeliantės piniginių lėšų areštą, nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent šis apeliantės iš ieškovės įgytas bei antstolio areštuotas nekilnojamasis daiktas lėmė ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimą dėl, ieškovės vertinimu, netinkamai įgyvendintos atsiskaitymo už jį tvarkos. Todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai susiformuoti, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ar sukelia apeliantei kokius nors realius neigiamus padarinius, žalą, trikdo jos įprastą veiklą.

Tokie apeliantės skundo argumentai, jog ji yra viena didžiausių ieškovės kreditorių ir tai ieškovei yra žinoma, patys savaime taip pat negali paneigti tikėtinos grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimo. Vykdomos bankroto procedūros ir tokio pobūdžio byloje vyraujantis visų kreditorių interesų lygybės principas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, neleistų priešpriešinių prievolių įskaitymo, taip pat nėra galimybės įsitikinti, kad visa apeliantės galimo reikalavimo suma galėtų būti patenkinta iš bankrutavusios įmonės turto. Vadinasi, teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl kitų teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) atskirajame skunde argumentų nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui per EPP sistemą 2016-04-19 pateiktame prašyme prašo iš apeliantės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnį bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Vadovaujantis LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-1364-555/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu dar nėra išnagrinėta (CPK 179 str. 3 d.). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas ir spręstinas priimant sprendimą byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė