- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-05-10
- Bylos Nr.
- A-248-444-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J., J. R.
- Atsakovas
- Širvintų rajono policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Širvintų rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų 3870,25 Lt žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2003 - 2004 metais, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jam už darbą buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis, nes buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikytas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindas neišmokėti jam nuosavybės teise priklausančių lėšų (darbo užmokesčio) išnyko nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos (2004 m. gruodžio 18 d.), todėl šios lėšos privalo būti jam grąžintos kaip įgytos be teisinio pagrindo (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad, jam neišmokant viso darbo užmokesčio, buvo padaryta žala, kurią solidariai turi atlyginti abu atsakovai.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, remiantis atitinkamais Širvintų rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, kurie nėra nuginčyti. Savo skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, tačiau sumažintas atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki šio nutarimo priėmimo, kai atitinkami norminiai teisės aktai buvo laikomi teisėtais. Atsakovai nurodė, kad ginčo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes, nemokant viso darbo užmokesčio, buvo veikiama taip, kaip buvo privalu veikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Atsakovai nurodė, kad šiuo atveju Civilinio kodekso 6.237 straipsnis netaikytinas, nes nėra jame nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nepagrįstą praturtėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo Širvintų rajono policijos komisariato solidariai su valstybe priteisti 3870,25 Lt žalos atlyginimą nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas dirba Širvintų rajono policijos komisariate. Vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, Širvintų rajono policijos komisariato atitinkamais įsakymais buvo taikyti indeksavimo koeficientai darbo užmokesčiui apskaičiuoti, dėl ko pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003 m. vasario iki 2004 m. gruodžio mėnesio buvo nepriskaičiuota 3870,25 Lt darbo užmokesčio. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktai, kurių pagrindu buvo taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai, buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui Širvintų rajono policijos komisariatui yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o reikalavimas valstybei - Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo negautas darbo užmokestis pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį laikytinas jam padaryta turtine žala (nuostoliais). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Širvintų rajono policijos komisariatas be pagrindo įgijo pareiškėjui neišmokėto atlyginimo dydžio turtą. Darbo užmokestis buvo indeksuotas, trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, o ne sutaupant šias lėšas ir tokiu būdu praturtėjant. Be to, reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme, todėl ši bylos dalis nutrauktina. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą grindžia Vyriausybės, priėmusios nutarimą, kurio normos vėliau buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteisėtais veiksmais. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendžiant šį ginčą, yra reikšmingas kreipimosi į teismą laikas ir byloje taikytinos normos pripažinimo prieštaraujančia Konstitucijai momentas, t. y. esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atitinkamos normos prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos, prieš teismui išsprendžiant ginčą. Šioje byloje minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą, todėl sprendimai indeksuoti pareiškėjo darbo užmokestį Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini įvykdytais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareišktas valstybei, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl žalos atlyginimo iš Širvintų rajono policijos komisariato galimybės. Šiam atsakovui toks reikalavimas iš viso nebuvo keltas. Širvintų rajono policijos komisariatui buvo pareikštas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau dėl šio reikalavimo teismas iš viso nepasisakė. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų, o nusprendė dėl pareiškėjo nepareikšto reikalavimo. Todėl teismo sprendimas turi būti panaikintinas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas valstybei buvo pareikštas dėl žalos, kurią padarė neteisėto Vyriausybės nutarimo priėmimas, atlyginimo. Reikalavimas Širvintų rajono policijos komisariatui buvo pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Susidariusi situacija teisiškai gali būti vertinama dvejopai. Pareiškėjas suformulavo du atskirus skundo pagrindus ir reikalavimus, kurie abu negali būti taikomi. Šios situacijos išsprendimas yra teismo prerogatyva, todėl galutinis sprendimas pagal pareiškėjo suformuluotas teisines galimybes priskirtinas teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad jis, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstituciniam Teismui priėmus 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, atsakovas iš karto nutraukė visų savo priimtų teisės aktų vykdymą ir toliau šie teisės aktai nebuvo taikomi jo santykiams su pareiškėju. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir kad būtent jo neteisėti veiksmai sudarė pagrindą žalai atsirasti. Atsakovas, neišmokėdamas dalies darbo užmokesčio pareiškėjui, negalėjo gauti iš to naudos arba nepagrįstai praturtėti, nes taikė indeksavimo koeficientą, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog Širvintų rajono policijos komisariatas veikė teisėtai ir jokių teisės aktų nepažeidė, bei teigia, jog neteisėtai elgėsi Vyriausybė. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas tirti Vyriausybės veiksmų teisėtumas, todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Tokiu būdu Širvintų rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas pareiškėjui viso darbo užmokesčio, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl šiuo atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui, jo manymu, neteisėtai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuria, pagal pareiškėją, nepagrįstai praturtėjo atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas, priteisimo. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes aiškiai suprantamas skundo reikalavimas suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjo skunde nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos.
Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.
Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl taikant indeksavimo koeficientą jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.
Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jis turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.
Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005).
Atsakovo pažyma (b. l. 23) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta būtent tokia suma, kokia ir yra nurodyta pareiškėjo skunde- 3870,25 Lt. Ši suma ir priteistina pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo J. R. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui J. R. iš atsakovo Širvintų rajono policijos komisariato 3870,25 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų dvidešimt penkis centus.
Sprendimas neskundžiamas.