Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno bokštas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Kauno bokštas“ iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-1159-605/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno bokštas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovas UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kauno bokštas“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam skolingas 689,29 Lt. Atsakovui registruotu laišku buvo įteiktas UAB „Conlex“ pranešimas, kuriuo ieškovas paprašė, jog atsakovas sumokėtų įsiskolinimą, nurodydamas, kad atsakovui įsiskolinimo nepadengus, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas skolos nesumokėjo, nesiėmė kitų veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, todėl, ieškovo manymu, atsakovas nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovui buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo atsakovas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – nutarė iškelti UAB „Kauno bokštas“ bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad pareiškimas paduotas laikantis LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų, aplinkybės apie faktinį įmonės nemokumą pagrįstos ieškovo pateiktais rašytiniais dokumentais, teismo turimi duomenys sudaro pakankamas teisines prielaidas pripažinti, kad UAB „Kauno bokštas“ yra nemoki įmonė, todėl darytina išvada, kad UAB „Kauno bokštas“ keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Kauno bokštas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Kauno bokštas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovo ketinimą inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Be to, atsakovui nebuvo įteikta jokia korespondencija, susijusi su bankroto bylos atsakovui iškėlimu. Apie iškeltą bankroto bylą atsakovo UAB „Kauno bokštas“ direktorė sužinojo tik 2012 m. vasario 29 d. nuvykusi į Kauno apygardos teismą ir susipažinusi su byla.Atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovas yra patenkinęs ieškovo reikalavimus, dėl kurių nevykdymo atsakovui buvo iškelta bankroto byla.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Conlex“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas buvo tinkamai, t.y. siunčiant registruotą laišką atsakovo registruotos buveinės adresu, informuotas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui neįvykdžius prievolės ieškovui. Ieškovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra perleido reikalavimo teisę į atsakovą 3 760,45 Lt sumoje, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo didesnio kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo nei nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Apie tai ieškovas taip pat yra informavęs atsakovą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui – UAB „Kauno bokštas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Taip pat visais atvejais apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – LR Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Dėl informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pranešimo atsakovui apie civilinės bylos iškėlimą

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalimi, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus privalo pateikti įmonei.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie ieškovo ketinimą inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą bei jam nebuvo įteikta jokia korespondencija, susijusi su bankroto bylos iškėlimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas, numatydamas pareigą kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti įmonei, nenustato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pateiktas Registruotos siuntos įteikimo pranešimas (b.l. 14) laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovo 2011-09-20 pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui nesumokėjus skolos, buvo atsakovui įteiktas tinkamai. Byloje esantis ieškovo UAB „Conlex“ ir kurjerio UAB „Bijusta“ 2011-11-28 Pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo lydraštis (b.l. 23) patvirtina, kad ieškovas, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo ir priedų nuorašus išsiuntė ir UAB „Kauno bokštas“. Taigi, laikytina, kad ieškovas ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytą pareigą įvykdė tinkamai.

Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas, priėmęs ieškovo pareiškimą, atsakovo registruotos buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, siuntė dokumentaciją (b.l. 32, 33). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje arba kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o nepavykus procesinio dokumento įteikti tokiu būdu – procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu, praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju, 2011-12-02 išsiuntus registruotos buveinės adresu ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo ir nepavykus įteikti, 2011-12-20 apie civilinės bylos iškėlimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 37, 38). Taigi, nors, vieną kartą nepavykus įteikti, dokumentacija atsakovo registruotos buveinės adresu nebuvo siųsta pakartotinai, o apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina, kad apie civilinės bylos iškėlimą atsakovui buvo pranešta ir procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Dėl atsakovo nemokumo

Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB ,,Kauno bokštas“, konstatavo įmonės nemokumą. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-823/2008, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1247, kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo įmonės nemokumą, remdamasis vien ieškovo nurodymu ir pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad UAB „Kauno bokštas“ yra skolingas ieškovui 689,29 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonė nemokia laikoma tuomet, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nagrinėjamu atveju vien įrodymo apie 689,29 Lt įsiskolinimą, nesiaiškinant kitų įmonės skolų ir turimo turto bei jų santykio, neužtenka konstatuoti įmonės faktinio nemokumo ir neturėjimo realių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos (ne)iškėlimo pasekmes tiek finansinių sunkumų turinčiai įmonei, tiek kreditoriams, tiek visai valstybei, šios bylos turi viešo intereso požymių. Teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai dėl įmonės (ne)mokumo. Viešo intereso buvimas lemia aktyvų teismo vaidmenį byloje. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Teismas gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1247, kt. ).

Kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų, netyrė įmonės balanso duomenų, apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas pareigą bankroto bylose veikti aktyviai ir siekdamas, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų sprendžiamas operatyviai, kas atitinka tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesus, savo iniciatyva išanalizavo UAB „Kauno bokštas“ VĮ Registrų centras pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie yra reikšmingi, sprendžiant, ar yra pagrindas išvadai dėl įmonės (ne)mokumo. Atsakovo VĮ Registrų centras pateikto 2010 metų balanso duomenimis, UAB „Kauno bokštas“ turto turėjo už 550 067 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 748 290 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 645 055 Lt. 2010 metais įmonė patyrė 117 644 Lt nuostolį. Taigi, įmonės įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo visą į jos balansą įrašyto turto vertę. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad įmonė per 2011 metus būtų padengusi savo įsiskolinimus tiek, kad pradelsti įsipareigojimai būtų mažesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje esantis 2012-03-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas (b.l. 61) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2012-03-07 sudarė 2 412,98 Lt, o 2012-03-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos raštas (b.l. 64) patvirtina, kad biudžetui 2012-02-07 atsakovas buvo skolingas 112 140,45 Lt. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sumokėjo 689,29 Lt įsiskolinimą ieškovui, t.y. patenkino ieškovo reikalavimą, dėl kurio skundžiama nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d.). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų dėl įmonės finansinės padėties, tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir įmonė yra moki, atvirkščiai – vadovaujantis įmonės VĮ Registrų centrui pateiktais finansiniais duomenimis, įmonės įsipareigojimai viršija jos balanse esančio turto vertę.

Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neišanalizavęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, apeliacinio teismo surinkti ir išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas konstatuoti UAB „Kauno bokštas“ nemokumą. Kadangi Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties rezoliucinė dalis yra teisinga, apeliacinės instancijos teismui nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.