- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- I2-6021-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01496-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Natalja Zelionkienė, Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovui advokatui R. G., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-01134-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Skundžiamas sprendimas nepagrįstas duomenimis, jog pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Pareiškėjas ūkininkauja, turi 21 transporto priemonę, kurias vairuoja kiti asmenys, galėję padaryti administracinės teisės pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu. Be to, 2020 m. kovo 12 d. administracinį nusižengimą dėl leistino greičio viršijimo padarė ne pareiškėjas, o kitas asmuo, – tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 10 punktas įpareigoja atsakovą panaikinti leidimus nešiotis ir leidimus laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, kai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o pareiškėjo padaryti pažeidimai tokios grėsmės nekelia.
Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjas 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 13 kartų už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei turto konfiskavimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai patvirtina apie jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams. Pareiškėjo daromi teisėtvarkos pažeidimai akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 10 punktu, buvo priimtas skundžiamas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01134-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir ar pareiškėjas turi teisę turėti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus ir šaudmenis.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0004116.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 10 d., pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairavo jam priklausančią transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pareiškėjas minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei turto konfiskavimas.
Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjas 24 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų 12 kartų už automobilio vairavimą viršijant leistiną greitį.
Skundžiamas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės aprašo, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, XII skyriaus 92.1, 93, 94 ir 95 punktų pagrindais, įvertinus padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Būtent automobilio vairavimas esant neblaiviam ar viršijant leistiną greitį kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau paties asmens ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra konstitucinė vertybė, saugoma ir ginama įstatymų.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai patvirtina, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-46 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktas numato, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto aprašo 93 punktas numato, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Minėti teisės aktai patvirtina, jog įstatymo leidėjas yra išsamiai išskyręs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus, bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtvirtintų normų analizė patvirtina išvadą, kad šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios.
Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat pakankamas pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. pareiškėjo padaryti kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 24 kartus, t. y. dauguma atvejų – 12 kartų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį, ir yra vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui.
Atsižvelgus į aptartą pareiškėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, konstatuotina, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolat daromi teisėtvarkos pažeidimai – vairavimas neblaiviam, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai – kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams.
Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, susiję su nusikaltimo ir su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.
Minėti faktiniai duomenys apie pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą, teigtina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.