Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1283-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1S-1283-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00427-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika
Nuteistasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1283-485/2016Proceso Nr. 1-10-1-00427-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas taikyti nuteistajam P. S. (P. S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. - 5 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 30 d. Nuteistasis atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. Nutarimo priėmimo dieną buvo likę atlikti 1 metai 1 mėnesis 23 dienos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. 2016 m. rugsėjo 7 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas teismui leido manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam P. S..Skunde nurodo, kad padarytai teismo išvadai prieštarauja Socialinio tyrimo išvados duomenys, kuriais nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (61 balas), pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vidutinė. Prokurorės nuomone, nuteistasis, atliekantis bausmę už sunkų nusikaltimą, praeityje teistas 4 kartus už analogiškus nusikaltimus, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos gali ateityje nusikalsti, nes tam įtakos turi kriminogeniniai veiksniai. Skunde taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis prisilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir normų laikosi tiek, kiek jos atitinka jo turimas nuostatas ir įsitikinimus, be to, nuteistasis linkės siekti tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nustatyta agresijos panaudojimo atvejų, o spręsdamas konfliktus ar sunkumus vertina situaciją vienpusiškai, neapgalvoja visų galimų sprendimų bei neįvertina visų galimų pasekmių. Taip pat skundas argumentuojamas ir tuo, kad darant išvadą, jog P. S. laikysis įstatymų ir nesusikals, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turėtų būti žemas, tačiau nuteistasis bausmės atlikimo vietoje buvo baustas drausmine tvarka 4 kartus. Prokurorė nurodo ir tai, kad teismas neanalizavo jos skunde išdėstytų motyvų, dėl nuteistajam priteisto civilinio ieškinio, kurio neatlygino net dalies, nors į sąskaitą jam buvo pervesta tam tikra suma eurų. Prokurorės nuomone, kai bausmės atlikimo metu didžiąją dalį nuteistojo poreikių tenkina valstybė, šio nuteistojo prioritetas yra ne siekis kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o tenkinti savo asmeninius poreikius. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, nuteistasis šiuo metu dar nepakankamai patyrė bausmės taikomus suvaržymus, kurie užtikrintų bausmės tikslus, teisingumo principą ir leistų pagrįstai tikėtis nenusikalstamo, įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Lygtinis paleidimas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė sulaukus įstatyme numatyto bausmės atlikimo laiko.Apeliacinis skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 61 balas, tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi prokurorės skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam P. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 str. 1 d. nuostatas, nes nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes.Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis P. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo mokymo programoje „Krizių psichologija“, įgijo siuvėjo specialybę, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priklausomybių neturi, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu P. S. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (4 kartus), ir skatintas (3 kartus). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Taip pat tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis nusikaltimus vykdo su bendrininkais, yra jų įtakojamas, įsivelia į nelegalią arba nusikalstamą veiklą, bendrauja su nusikaltimus darančiais asmenimis laisvėje, leidžia laisvalaikį. Be to, linkęs siekti tiesioginio atlygio. Taip pat nustatyta ir agresijos panaudojimo atvejų kitų atžvilgiu, o tai padidina pakartotinio nusikaltimo riziką, praeityje teistas 4 kartus, anksčiau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nevertino, nes padarė naują nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad nurodytos ir aptartos aplinkybės taip pat ne itin teigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, be nurodytų ir byloje esančių duomenų, kurie nuteistąjį charakterizuoja tiek teigiamai, tiek neigiamai, vertinama ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie formuoja pagrįstą objektyviais duomenimis manymą, ar nuteistasis jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau teigiama nuteistojo elgesio korekcija taip pat verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog nuteistasis prisilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, o kaip jau nurodė prokurorė skunde, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir normų laikosi tiek, kiek jos atitinka nuteistojo turimas nuostatas ir įsitikinimus. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, reiškia, kad savo nuostatų jis nesistengia keisti, o tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu, nuostatomis, ir nors nuteistasis dalyvavo jo elgesį koreguojančiose programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo itin reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Priešingai, minėtoje išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei rekomendacijos dėl probacijos (įsidarbinti ir atlyginti civilinį ieškinį, nebendrauti su nusikalstamo pasaulio asmenimis ar su jais suėjusiais bei dalyvauti elgesio korekcijos programose), tačiau akivaizdu, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį (28573 Eur), pataisos namuose nededa pastangų tam, kad civilinį ieškinį geranoriškai atlygintų arba bent jį sumažintų.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 5 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir mokymąsi, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju P. S. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugsėjo 7 d. priimtą nutarimą Nr. 357-394 taikyti nuteistajam P. S. (P. S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas JaliniauskasAlgirdas Remeika