Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Nustatė nepilnamečių vaikų A. R. ir J. R. gyvenamąją vietą su jų tėvu T. R. iki teismo sprendimo priėmimo dienos;Priteisė iš atsakovės J. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir J. R. po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2016-10-24, iki teismo sprendimo priėmimo;Nustatė laikiną bendravimo su vaikais tvarką, numatant, kad:atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną lyginį mėnesio savaitgalį, penktadienį (jeigu penktadienis yra ne darbo diena – ketvirtadienį) ne vėliau kaip iki 19 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo (mokymosi) įstaigos, o sekmadienį tarp 17 val.-19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; be T. R. sutikimo J. R. draudžiama išsivežti vaikus A. R. ir J. R. į užsienį. Atsakovė J. R. privalo informuoti ieškovą T. R. apie vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietą užsienyje;J. R. netrukdomai bendrauja su A. R. ir J. R. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti, ieškinį palikti nenagrinėtą.Jeigu teismas nuspręstų, kad nebuvo įstatymuose numatytų procesinių kliūčių ieškinį priimti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeisti, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), Šilutė.Nustatyti ieškovui bendravimo su vaikais tvarką, numatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną lyginį mėnesio savaitgalį, penktadienį (jeigu penktadienis yra nedarbo diena – ketvirtadienį) ne vėliau kaip iki 19 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo (mokymosi) įstaigos, o sekmadienį tarp 17 val. – 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.Iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, buvusi iki neteisėto išvežimo. Sprendžiant teismingumo klausimą, taikytinas Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 10 straipsnis. Teisėtai persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą ir įgijus ten naują nuolatinę gyvenamą vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamos vietos valstybės narės teismai 3 mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 8 str., 9 str., 10 str. ši byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo. Atsižvelgiant į tai, T. R. pateiktas ieškinys Lietuvos teismams turi būti paliktas nenagrinėtą;

teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neišklausęs nei atsakovės, nei vaikų teisių institucijos pozicijos, vadovavosi vien ieškovo ieškinyje pateikta melaginga informacija, todėl susidarė klaidingą situacijos vertinimą. Ieškovas iš anksto suplanavęs ir pasinaudojęs tuo, kad atsakovė išvyko, slapta nuo atsakovės ir be jos sutikimo išvežė vaikus iš valstybės, kurioje jie nuolat gyveno, į kitą šalį. Pagal 1980 m. Hagos konvencijos Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatas, toks ieškovo elgesys vertinamas kaip vaikų grobimas. Atsakovė nuomoja butą, dirba, gali užtikrinti žymiai geresnes gyvenimo sąlygas vaikams;

ieškovas yra karšto būdo, neprognozuojamas, dažnai elgiasi neadekvačiai, bendrauti su vaikais nemoka. Ieškovas sūnui auklėti naudojo fizines bausmes, smurtaudavo ir prieš atsakovę matant vaikams, terorizuodavo psichologiškai, grasindavo atimti vaikus. Ieškovas meluoja, kad jį ir vaikus sieja glaudus ryšys, nes ieškovas vaikams skirdavo mažai laiko, vaikai visą laiką praleisdavo su atsakove, kuri jais rūpinosi. Gyvenant šeimoje ieškovas vengė dirbti, nesistengė sukurti palankių vaikams augti gyvenimo sąlygų, gyveno iš vaikų gaunamų pašalpų ir tenkino tik savo asmeninius poreikius. Ieškovas yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų;

nesutinka, su teismo išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos laikinas nustatymas su ieškovu labiausiai atitinka vaikų interesus. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik melagingais ieškovo teiginiais ir neteisėtai surinktais įrodymais, net neturėdamas vaiko teisių apsaugos institucijų pozicijos dėl ieškovo galimybės suteikti tinkamas vaikams gyventi sąlygas. Nors ieškovas nurodo vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., kur neva vaikai turi atskirą kambarį, tačiau faktiškai jis gyvena Druskininkų mieste pas savo tėvus. Ieškovo tėvai gyvena bendrabučio tipo bute, kuriame gyventi penkiems ar šešiems žmonėms nėra sąlygų. Ieškovo tėvai nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai konfliktuoja, tokios sąlygos vaikams augti nėra tinkamos. Vaikų lankomas lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra Druskininkuose ir pats ieškovas čia įsidarbinęs, o vaikų gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., t. y. kur nei jis, nei vaikai faktiškai negyvena;

ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė kada nors būtų palikusi vaikus be priežiūros ar kitaip pakenkusi ar pažeidusi vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės nesubėgėjimo ar netinkamo rūpinimosi vaikais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė būtų kaip nors pažeidusi ar mėgintų pažeisti ieškovo teisę bendrauti ir matytis su vaikais. Aplinkybė, kad atsakovė bendrauja su kitu vyru iš užsienio, arba, kad vyko atostogoms į kitą šalį, nereiškia, jog ji ketino ar ketina išvažiuoti ten gyventi. Ieškovas vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo tam, kad sukeltų atsakovei kančias. Ieškovas naudojasi vaikais, negalvodamas, kokius išgyvenimus jie turi iškęsti;

teismas rėmėsi į bylą pateiktais ieškovo neleistinai surinktais ir neatitinkančiais CPK 113 str. 3 d. įrodymais. Ieškovas neteisėtai, prisijungęs prie atsakovės asmeninės Facebook paskyros, galimai nukopijavo jos susirašinėjimą, taip pažeisdamas atsakovės teises. Teismas remdamasis įrodymais, surinktais pažeidžiant įstatymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Tokie įrodymai gali būti lengvai suklastoti.

gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. A. ir J. yra įsikūrę ir integravęsi Lietuvoje. Mažamečiai vaikai yra Lietuvos piliečiai. Vaikai buvo ir yra auklėjami pagal lietuviškas tradicijas. Šeima gyveno Anglijoje, tačiau ten nesiejo ilgalaikių planų, priešingai palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais Lietuvoje. Nuo 2016 m. spalio mėnesio T. R. ir J. R. gyvena ir dirba Lietuvoje, abi vaikai lanko darželį Druskininkuose, bet koks ryšys su Anglija nutrauktas;

atsakovės argumentus, kad ieškovas bendrauti su vaikais nemoka, paneigia 2016-10-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje abu vaikai atsakė, kad norėtų gyventi su tėveliu. Dar vasaros pabaigoje sutuoktiniai tarėsi dėti pastangas susirasti darbą Lietuvoje, nes nebeplanavo gyvenimo Anglijoje. Į bylą pateikti atsakovės susirašinėjimai su kitu vyru patvirtina, kad ji ketina kurti šeimą su Maroke gyvenančiu artimu draugu.

nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovas yra neprognozuojamo elgesio, kad smurtauja prieš atsakovę matant vaikams ir vaikų atžvilgiu. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad gyvenant šeimoje ieškovas vengė dirbti. Ieškovas ne tik neriboja atsakovės bendravimo su vaikais, bet deda maksimalias pastangas, kad vaikai neprarastų ryšio su mama. Savo lėšomis buvo nuvežęs vaikus į Šilutę pas atsakovę, kuri tam neturi pinigų. Pati atsakovė nerodo noro ir iniciatyvos dažniau matytis ir bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu.

nelogiški atsakovė teiginiai dėl atstumo mažamečiams vaikams sudėtinga važinėti į darželį. Ieškovas naudojasi tėvų automobiliu ir iki šiol jokių nesklandumų dėl vaikų nuvežimo į darželį laiku nekilo. Atsakovė butą yra išsinuomojusi 6 mėnesių laikotarpiui už 150 Eur per mėnesį mokestį plius komunaliniai patarnavimai. Gaunant minimalias pajamas, tokios išlaidos laikytinos didelėmis. Atsakovė elgiasi nebrandžiai, lėšas ir laiką skiria ne vaikams, o asmeninėms pramogoms ir pasilinksminimui. Deklaratyviai atsakovė teigia, kad bendravimas pažeidžia atsakovės ir vaikų interesus, šiuo metu vaikais jaučiasi saugiai ir gerai, naudojasi tinkamu būstu ir priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos su juos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. ir savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti laikiną išlaikymą ir nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.

Lazdijų rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą tenkino ir 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės išlaikymo po 100 Eur ir nustatė laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priešingai – nutraukti santuoką dėl T. R. kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo iki sūnaus J. R. ir dukros A. R. pilnametystės išlaikymą po 150 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad J. R. vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Prašė nustatyti T. R. bendravimo su vaikais tvarką; po santuokos nutraukimo padalinti sutuoktinių turtą; priteisti atsakovei J. R. iš ieškovo T. R. 1 000 Eur kompensaciją už moralinę žalą.

Dėl jurisdikcijos

Atsakovė atskiruoju skundu prašė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, argumentuodama tuo, kad pagal Reglamentą II bis ieškinys neteismingas Lietuvos teismams.

Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio teismingumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės atskirajame skunde nurodytas reikalavimas palikti ieškinį nenagrinėtą ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, t. y. ieškinį palikus nenagrinėtą tokiu būdu būtų užbaigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-912-780/2016. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį taip pat reikšdama priešieškinį nekėlė klausimo dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos, t. y. kad byla nagrinėtina ne Lietuvos teismuose. Tokį prašymą išreiškė reikšdama atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties.

Iš bylos duomenų matyti, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, gavęs atsakovės atskirąjį skundą, klausimą dėl jurisdikcijos išnagrinėjo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi ir atsakovės J. R. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą atmetė.

Kadangi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis skundžiama tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas tik šiuo aspektu ir nagrinėja atskirąjį skundą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 12 d. R. R. su nepilnamečiais vaikais iš Didžiosios Britanijos grįžo į Lietuvą ir apsigyveno tėvų B. ir V. R., gyv. Lazdijų r . sav. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šiuo adresu, deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, šiuo adresu nustatyta ir laikina vaikų gyvenamoji vieta.

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistas yra klausęs vaikų, kaip jiems sekasi, kur norėtų gyventi, abu vaikai sakė, kad jie nori gyventi su tėveliu. Pasiteiravus, ar jie bendrauja su mama, nepilnamečiai vaikai į klausimą neatsakė. Išvadoje pažymėta, kad B. ir V. R. (vaikų seneliai) apibūdinami teigiamai. Minėtų asmenų sodyba buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma sodyba, jie visą gyvenimą vedė tvarkingą gyvenimo būdą, buvo ramaus būdo, darbštūs. Ieškovas grįžęs į Lietuvą nuo 2016 m. spalio 20 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku. Mėnesinis darbo užmokestis siekė 400 Eur. Nuo 2016 m. lapkričio 16 d. T. R. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugininku, darbo sutartyje numatyta 380 Eur atlyginimas atskaičius mokesčius. Sūnus J. nuo 2016 m. spalio 24 d. pradėjo lankyti Druskininkų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinę grupę, dukra A. lanko tą pačią ugdymo įstaigą. Lopšelio-darželio administracija 2016 m. lapkričio 18 d. raštu VTAS informavo, kad minėti vaikai į ugdymo įstaigą ateina tvarkingi, švariais rūbeliais, būna visada pailsėję, žvalūs, turi visas ugdymuisi reikalingas priemones. J. ir A. R. elgesiu, pasiekimais, nuotaikomis kiekvieną dieną rūpinasi tėtis T. R. bei jų seneliai B. ir V. R., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Druskininkų m.. Pažymėjo, kad nustačius nepilnamečių J. ir A. R. gyvenamąją vietą su tėvu nebus pažeisti jų interesai.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad T. R. su vaikais nuolatinai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijų s. sav., dėl darbo grafiko tenka kartai nakvoti ieškovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius apsaugos įvertino ir pateikė teismui išvadą dėl B. ir V. R. gyvenimo sąlygų tinkamumo užtikrinimo anūkams J. ir A.. 2017 m. kovo 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad senelių namuose anūkams užtikrinamos tinkamos vaikų J. R. ir A. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. Bute yra visi komunaliniai patogumai, butas tvarkingas, nėra duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiais ir kt. Druskininkų lopšelis-darželis ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad J. lanko priešmokyklinę grupę ,,(duomenys neskelbtini)“, A. lanko grupę ,,(duomenys neskelbtini)“. Vaikais rūpinasi tėtis ir seneliai, domisi vaiko elgesiu darželyje, pasiekimais, bendravimu su draugais. Vaikai atvedami laiku, tvarkingi ir švarūs, turi visas reikalingas ugdymui priemones. Vaikai įstaigoje jaučiasi gerai, dalyvauja ugdomoje veikloje, noriai bendrauja su savo bendraamžiais, nesiskundžia dėl santykių šeimoje, senelių ar tėvų girtavimo, smurtinio elgesio šeimoje. Vaikai yra mylimi ir prižiūrimi, jais nuoširdžiai rūpinamasi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikai šiuo metu gyvena su tėvu, per 5 mėnesius (nuo tada, kada atvyko į Lietuvą ir nuolatinai čia apsigyvena) vaikai priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos, kurie jiems tapo socialiniai artima (jiems tapo įprasta gyvenimo aplinka). Matyti, gyvendami su tėvu jaučiasi laimingi ir mylimi, jiems suteiktas visas būtinas fizinis, socialinis aprūpinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir gyvena jiems pažįstamų žmonių apsuptyje. Iš pateiktų duomenų suprastina, kad tėvą su vaikais sieja pakankamai glaudus ryšys. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu (ieškovo tėvais – seneliais), vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nekvestionuotinų duomenų, jog ieškovas neleidžia ar trukdo atsakovei bendrauti su vaikais.

Byloje yra pateikta Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 8 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama J. R. neprieštarautų jų teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, skirtingų Lietuvos miestų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai pateikė išvadas, iš kurių suprastina, kad vaikų gyvenimas tiek su ieškovu, tiek su atsakove neprieštarautų vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. bus išspręstas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą. Todėl, atsižvelgiant į įtemptus ir konfliktinio pobūdžio šalių santykius, siekiant nesukelti vaikams papildomo streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti (keisti) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu bus išvengta galimo vaikų gyvenamosios vietos keitimo bylos nagrinėjimo eigoje.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos keitimas, kai jie yra pripratę prie esamų gyvenimo sąlygų, galimai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą. Tad tol, kol vyksta bylos santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. nagrinėjimas, vaikų interesai iš esmės labiausiai būtų užtikrinti nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi prie gyvenimo su tėvu aplinkos jie šiuo metu yra pripratę.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovės ir mažamečių vaikų interesus. Mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Iš nurodyto argumento suprastina, kad apeliantė nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau, tik nurodydama deklaratyvų teiginį, nepateikia jokių argumentų, kaip teismo nustatyta atsakovės su vaikais bendravimo tvarka turėtų būti keičiama, t. y. nepateikia savo bendravimo tvarkos varianto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje apeliantė nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų, kad nebuvo procesinių kliūčių ieškinį priimti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti, nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatant ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, priteisiant iš ieškovo po 100 Eur laikiną išlaikymą vaikams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės nurodytas atskirojo skundo reikalavimas iš esmės nėra susijęs su ieškovo prašytų ir teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu. Toks prašymas, kai prašoma ne pakeisti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (jų apimtį, intensyvumą, dydį ir kt.), o taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies atžvilgiu, iš esmės reiškia ne laikinųjų apsaugos priemonių keitimą, o susijęs su atsakovės savarankišku reikalavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad ieškovė yra pareiškusi priešieškinį ir priešieškinio reikalavimo užtikrinimui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pateikusi.

Šiuo atveju, pažymėtina, kad atsakovė, pateikusi priešieškinį, turi teisę pateikti savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės J. R. atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.