Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria A. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 17 d. nutarimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 17 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d., apie 14.00 val., Elektrėnuose, Šviesos gatvėje, vairuodamas automobilį, sukėlė pavojingą situaciją kelyje, t. y. apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės, važiuodamas kelio išplatėjimu, po to staigiai grįžo į savo krypties eismo juostą, užkirsdamas kelią kitam važiuojančiam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį, kad išvengtų susidūrimo. Apvažiuodamas automobilį neparodė įspėjamųjų posūkio signalų. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą A. S. buvo nubaustas 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. S. jį apskundė Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą atmetė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariatas 2014 m. kovo 17 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nutartį buvo vadovaujamasi išimtinai policijos pareigūno A. G. ir jo šeimos narių parodymais, kurie, apelianto vertinimu, yra neinformatyvūs, neatskleidžiantys visų įvykių esmės, prieštaringi bei neatitinkantys tikrovės.

A. S. vertinimu, Elektrėnų PK pareigūnė negalėjo nubausti tik už tai, kad yra gautas jos kolegos A. G. tarnybinis pranešimas ir yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra neinformatyvus ir neatskleidžiantis viso įvykio esmės. Tai įrodo ir tas faktas, kad protokole grafoje „pažeidimo faktą liudija“ nėra įrašyta nei viena šio įvykio liudininkų pavardė, nors protokolas yra surašytas po tokių liudininkų apklausos. Trakų apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo pagrindo abejoti V. G. ir K. G., kurie yra A. G. sutuoktinė ir sūnus, parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, apie tai, jog prieš įvykį jie buvo subjektyviai priešiškai nusistatę prieš A. S.. Būtų nelogiška jei jie būtų nepalaikę vyro ir tėvo versijos bei liudiję prieš A. G., tačiau apelianto sutuoktinės ir motinos parodymai kažkodėl buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

A. S. skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariatas 2014 m. kovo 17 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124² str. 1 d. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sutiko su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų rajono policijos komisariato procesiniu sprendimu, dėl ko minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Nors apeliantas savo kaltės dėl to, kad apvažiavo kitą automobilį iš dešinės, kas pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama, neginčija, tačiau nurodo, kad tokių jo veiksmų pripažinimas chuliganišku vairavimu LR ATPK 124² str. 1 d. prasme, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų rajono PK 2014 03 17 nutarimas paliktas nepakeistu, yra nepagrįsta.

LR ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 124² str. 1 d. konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Analizuojant A. S. veiksmus, siekiant nustatyti, ar A. S. veiksmuose buvo būtinieji LR ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, būtina aptarti teismo posėdžio metu liudytojas apklaustų asmenų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Kaip matyti iš A. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, 2014 m. sausio 4 d., apie 14:00 val., jis su šeimos nariais - sutuoktine V. S. ir savo motina A. O. S. važiavo Šviesos g., Elektrėnuose link parduotuvės „Maxima“. Šios gatvės vienos krypties eismo juostos plotis į vieną pusę sudaro apie 5,40 m. Važiuojant kelio atkarpoje, tarp Šviesos g. ir Saulės g ir Šviesos g. ir Trakų g. (įvažiavimo prie Elektrėnų pradinės mokyklos) kelių sankryžų, pasivijo ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę - automobilį Volvo S70. Minėtas automobilis toje atkarpoje važiavo prie kairės važiuojamosios eismo juostos dalies krašto ir sulėtino savo važiavimo greitį. Dėl tokių automobilio Volvo S70 vairuotojo veiksmų skundą pareiškęs asmuo nusprendė, kad pastarasis darys posūkį į kairę, todėl važiuodamas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto apvažiavo minėtą transporto priemonę. Jokio manevro nedarė, nes važiuojant kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto pravažiuoti Volvo S70 automobilį nebuvo kliūčių. Pravažiuojant minėtą transporto priemonę ir susilyginus transporto priemonėms, Volvo S70 automobilio vairuotojas įjungė garsinį automobilio signalą, rodė rankomis rodė nesuprantamus ženklus bei pradėjo spausti administracinės atsakomybėn patraukto asmens automobilį link dešinio kelkraščio. Nuvažiavus prie parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, automobiliui kelią priekyje užblokavo tas pats automobilis Volvo S70. Iš Volvo S70 markės automobilio iššokęs vyras pribėgęs ėmė šaukti: - „kriminalinė policija - dokumentus“. Kadangi minėtas vyras buvo neuniformuotas, todėl išlipęs iš savo automobilio skundą pareiškęs asmuo paprašė prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą. Po ko pastarasis parodė savo tarnybinį pažymėjimą ir prigrasino, kad rašys tarnybinį pranešimą dėl neva pažeisto Kelių eismo taisyklių reikalavimo.

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos V. S. nurodytos aplinkybės, kuriomis ji patvirtino, kad 2014 m. sausio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, šeštadienį, dienos metu, valandos tiksliai negalinti pasakyti, kartu su vyru A. S. bei jo mama A. O. S., vyrui priklausančiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į prekybos centrą „Maxima“. Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o anyta gale. Bevažiuojant Elektrėnuose, Šviesos g., ties posūkiu į Trakų g., ar į parduotuvę „Būsto pasaulis“, prieš jų automobilį, kairiau, prie linijos, skiriančios priešpriešinio eismo juostas, sulėtinęs greitį važiavo automobilis tamsios spalvos VOLVO. Atrodė, kad jis norėjo sukti link Trakų g., ar link minėtos parduotuvės. Liudytoja nepastebėjo, ar VOLVO rodė kokį nors posūkį. Tada jos vyras apvažinėjo automobilį iš dešinės. Automobilis VOLVO pradėjo didinti greitį ir artėti - spausti jų automobilį link dešinės pusės, signalizuoti garso signalu. Tada liudytojos vyras, kad išvengti susidūrimo padidino greitį ir apvažiavo automobilį VOLVO ir norėjo sustoti bei kaip nors sustabdyti VOLVO automobilį, bet liudytoja jį nuramino ir pasakė važiuoti toliau. Kai nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“, ten ji su vyro mama išlipo eiti į prekybos centrą, o vyras norėjo važiuoti į degalinę. Ir tuo metu, vyrui pradėjus važiuoti atlėkė automobilis VOLVO, užtvėrė kelią. Iš automobilio išlipęs vyriškis pradėjo šaukti „Kriminalinė policija“. Liudytoja su vyro mama tuo metu buvusios tarp prekybos centro durų ir tai išgirdusios stebėjo situaciją, bet viso pokalbio negirdėjo, tik suprato, kad iš VOLVO automobilio išlipęs vyriškis reikalavo dokumentų iš vyro, o vyras reikalavo to vyriškio prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą. Tas pokalbis truko apie kelias minutes. Tas vyriškis pasakė jaunuoliui, sėdėjusiam VOLVO automobilyje, kad jis nufotografuotų liudytojos vyrą. Tai jaunuolis ir padarė mobiliuoju telefonu. Po to vyriškis nenorom atidavė vyrui jo dokumentus ir jie išsiskirstė. VOLVO automobilyje be vairuotojo ir jaunuolio dar sėdėjo vienas keleivis. Šių žmonių liudytoja anksčiau nėra mačiusi ir jų nepažįsta. Vėliau vyras norėjo rašyti pareiškimą dėl to įvykio, bet apsiraminęs apsisprendė to nedaryti.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir kartu su A. S. bei V. S. nagrinėjamo įvykio metu automobilyje važiavusi A. O. S..

Kaip matyti iš liudytoju teismo posėdžio metu apklausto A. G. parodymų, 2014 m. sausio 4 d., apie 14 val., ne tarnybos metu, kartu su šeimos nariais važiuojant automobiliu VOLVO S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, Šviesos g. ties parduotuve „Astra“, iš dešinės pusės užkirto kelią automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, t.y. automobilio AUDI vairuotojas apvažiavo jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, per buvusią autobusų sustojimo vietą, po to staigiai išvažiavo prieš jį, taip priversdamas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį siekiant išvengti susidūrimo. Atlikdamas manevrus automobilio AUDI vairuotojas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Automobilis nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“. A. G. važiavo iš paskos automobilio. Automobiliui sustojus A. G. priėjo, matė, kad automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. A. G. vairuotojui prisistatė, parodydamas tarnybinį pažymėjimą, vairuotojas į savo užrašų knygutę užsirašė A. G. duomenis. Tuomet A. G. vairuotojui paaiškino, kodėl priėjo, t.y. pasakė, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, vos nesukėlė eismo įvykio, ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tikslu nustatyti jo asmenybę. Vairuotojas atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą motyvuodamas tuo, kad A. G. yra neuniformuotas pareigūnas ir jis neprivalo vykdyti A. G. nurodymų, taip pat paaiškino, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. A. G. aiškinantis susidariusią situaciją su AUDI vairuotoju, jo sūnus K. G. abu vairuotojus nufotografavo. Kadangi neturėjo sus savimi mobilaus ryšio telefono, apie įvykį budėtojui pranešė iš karto atvykęs į Elektrėnų PK. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos abiejų vairuotojų ir pažeidimo vietos nuotraukos.

Šias aplinkybes patvirtino ir įvykio metu kartu su A. G. važiavęs K. G., teikdamas 2014 m. sausio 20 d. paaiškinimą policijos įstaigoje.

Kitų tiesiogiai įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apie įvykį pranešė ne iš karto, jis pats iš įvykio vietos nuvažiavo, policijos pareigūnų į įvykio vietą nekvietė, ir tik vėliau, tą pačią dieną nuvyko į policiją, paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė galimo pažeidimo padarymo vietą. Apeliaciniu skundu A. S. nesutinka su pažeidimo padarymo vieta, nurodydamas, kad jis automobilį VOLVO apvažiavo ne kelio išplatėjimu, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, bet toje pačioje eismo juostoje, kurioje važiavo VOLVO automobilis, nes eismo juosta plati, todėl joje yra pakankamai vietos prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams. Nors Trakų rajono apylinkės teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymo vietą rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, tačiau pažymėtina, kad protokolas buvo surašytas remiantis išskirtinai A. G. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl nepagrįstai A. G. parodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu.

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, spręstina, kad A. S., važiuodamas Šviesos gatve, Elektrėnuose, pasivijo ta pačia kryptimi nedideliu greičiu, t.y. mažesniu nei leistina toje kelio atkarpoje, važiavusį automobilį VOLVO, atsižvelgdamas į šio automobilio važiavimo greitį bei padėtį kelyje (VOLVO automobilis važiavo arčiau kairės kelio pusės), nusprendęs, jog greičiausiai VOLVO automobilio vairuotojas ketina sukti į kairę, važiuodamas arčiau dešiniojo kelkraščio A. S., jį apvažiavo, atliekant šį manevrą, automobilio VOLVO vairuotojas panaudojo garsinį signalą, buvo priverstas sulėtinti važiavimo greitį, ir nors šios aplinkybės patvirtina, kad tokiais savo veiksmais A. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 131 p. reikalavimų - draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juostomis – tačiau, remiantis šių duomenų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad A. S. vairavo chuliganiškai ir vairuodamas sukėlė pavojingą situaciją.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vairuotojas kelyje turi elgtis griežtai laikydamasis Kelių eismo taisyklių, negali remtis vien tik savo samprotavimais ar prielaidomis apie galimus kito vairuotojo veiksmus, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 131 p. reikalavimus, tačiau, pažymėtina, kad vien šių taisyklių nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pagrindu asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 1 d. nuostatas. Kaip minėta, LR ATPK 124² str. 1 d. konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Vertinant A. S. inkriminuojamo teisės pažeidimo turinį matyti, kad jam inkriminuojami veiksmai gali būti atliekami tik esant tiesioginiai tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog daro teisės pažeidimą, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes ir jų siekia. A. S., apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė manęs, jog automobilio VOLVO vairuotojas ketina sukti į kairę, o įspėjamąjį posūkio signalą parodys prieš pat posūkį, todėl, atsižvelgdamas į automobilio padėtį kelyje, jis apvažiavo jį iš dešinės pusės. A. G., aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nenurodė, kurioje kelio vietoje buvo jo vairuojamas automobilis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. S. pavyko jį apvažiuoti iš dešinės pusės, ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančias kelio, kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, fotonuotraukas, manytina, kad A. S. versija dėl automobilio VOLVO padėties kelyje, atitinka faktines bylos aplinkybes, iš ko spręstina, kad A. S. veiksmus galėjo lemti ne tyčia atlikti neteisėtus veiksmus, bet klaidingas manymas, jog A. G. pasuks į kairę.

Vertinant A. S. veiksmus, būtina pažymėti ir tai, kad LR ATPK 124² str. 1 d. inkriminavimui svarbu nustatyti ir chuliganiškas asmens paskatas - tai tam tikras pažeidimo darymo priežastis, kai pažeidimas daromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šių aplinkybių buvimas A. S. veiksmuose nenustatytas.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. veiksmuose nenustatyti esminiai LR ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, nėra galimybių nustatyti tikros teisės pažeidimo padarymo vietos, kitų A. S. kaltės įrodymų, administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu nutrauktina.

Tačiau, atsižvelgiant į paties A. S. ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose įžvelgiami kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., požymiai. Byloje nustatyta, jog A. S. apvažiavo kitą transporto priemonę iš dešinės, atlikdamas šį manevrą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Administracinio teisės pažeidimo byla šiuo pagrindu gražintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 124² str. 1 d. nutraukti, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

A. S. veiksmuose nustačius požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutartis neskundžiama.