- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-914-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01832-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. Ū.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- A. Ū.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-914-459/2015
2015 m. rugsėjo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Ū. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ū. ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui A. Ū. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas G. B. yra jos sūnaus L. Ū., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. Ū. – atsakovo sūnus, pripažinti, jog atsakovas yra jos dukters A. Ū., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Ū. – atsakovo dukra, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui L. Ū. po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ir 4170,53 Eur (14400 Lt) išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius, paskiriant ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad ji su atsakovu yra biologiniai L. Ū. ir A. Ū. tėvai. Ieškovė su atsakovu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. Maždaug prieš ketverius metus atsakovas susirado kitą moterį ir išėjo iš namų. Nuo to laiko atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu tenkino dalį ieškinio: nustatė, kad G. B. yra L. Ū. tėvas, o L. Ū. yra G. B. sūnus; priteisė iš G. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Ū., mokant po 115,85 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš G. B. 4170,53 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė D. Ū.. Teismas, įštyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas G. B. yra L. Ū. tėvas, o L. B. yra jo sūnus (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.1 d.). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovas yra A. Ū. tėvas, kadangi A. Ū. šiuo metu yra jau pilnametė ir į teismą dėl tėvystės nustatymo turi kreiptis pati, o ne jos motina. Teismas, atsižvelgdamas į sūnaus amžių, jo sąlygotus poreikius, į atsakovo amžių, jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo šeiminę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė iš atsakovo sūnaus Luko išlaikymui po 115,85 Eur per mėnesį, taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti, jog atsakovas yra A. Ū. tėvas, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 3.147 straipsnio 2 dalį. Šioje teisės normoje įtvirtinta vaiko, įgijusio visišką veiksnumą, teisė, bet ne pareiga teikti teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Ieškovės reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas, atitinkantis teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė D. Ū. kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimus nustatyti, jog atsakovas G. B. yra nepilnamečio jos sūnaus bei pilnametės dukters tėvas, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui bei išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį ir nustatė, jog atsakovas yra L. Ū. tėvas bei priteisė iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą; reikalavimą nustatyti, jog atsakovas yra pilnametės A. Ū. tėvas teismas atmetė. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Civilinio kodekso 3.146 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo sąlygas, 1 dalyje numatyta, jog jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas; 2 dalyje - jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Taigi straipsnyje nurodytos sąlygos, kai kilus ginčui tėvystę galima nustatyti ieškinio teisena. Paprastai nustatant tėvystę keliama sąlyga, kad registruojant vaiko gimimą ar po to civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo nustatyta vaiko kilmė iš tėvo ir vaiko gimimo įraše nenurodyti tėvo duomenys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą išsiaiškina, ar asmuo pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ar vaiko gimimo įraše yra tėvo duomenys, ar jų nėra, taip pat ar yra pagrindas nustatyti tėvystę. Išsiaiškinus, kad nėra vieno iš šių trijų elementų, tėvystės negalima nustatyti. Tais atvejais, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo, asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir pareiškę ieškinį dėl tėvystės nustatymo, pirmiausia turi Civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka nuginčyti gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą. Tik nuginčijus tėvo duomenis vaiko gimimo įraše ir išbraukus šiuos duomenis, atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog duomenis vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tačiau reikia skirti motinystės ar tėvystės nuginčijimą nuo neteisingų vaiko gimimo įrašų ištaisymo (pavyzdžiui, vaiko motinai nurodžius išgalvotus tėvo duomenis arba kai vaikas gimsta vienišai motinai, o nuo jos santuokos pabaigos praėję trys šimtai dienų, nesant tėvystės pripažinimo pareiškimo ar teismui nenustačius tėvystės, kai vaiko tėvas nurodytas kitas asmuo ar buvęs sutuoktinis). Dokumentais įrodžius, kad suklysta, klaida gali būti ištaisyta Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka ir tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti.
Iš byloje esančio L. Ū. gimimo liudijimo matyti, kad jo tėvu nurodytas G. Ū.. Taigi vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. Teismas, nustatydamas tėvystę, privalėjo aiškintis, ar L. Ū. gimimo liudijime kaip tėvas nurodytas realus asmuo. Jei G. Ū. realus asmuo, ar jis buvo D. Ū. sutuoktinis, kokia buvo D. Ū. šeiminė padėtis L. Ū. gimimo momentu. Paaiškėjus, jog G. Ū. realus asmuo ir į gimimo liudijimą jis įrašytas įstatyme numatytais pagrindas, būtina nuginčyti tėvystę. Priešingu atveju – ieškovė turėtų kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl klaidos gimimo liudijime ištaisymo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra A. Ū. gimimo liudijimo, asmens tapatybės dokumento, todėl nėra jokio oficialaus dokumento, patvirtinančio jos amžių, neaišku, kokie jos gimimo liudijimo duomenys, ar yra įrašas apie tėvą, ar ne. Be to, ieškinio padavimo metu A. Ū. jau buvo pilnametė. Civilinio kodekso 3.147 straipsnio, įvardijančio asmenis, galinčius kreiptis dėl tėvystės nustatymo, 2 dalyje numatyta, jog jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą nustatyti, kad atsakovas yra A. Ū. tėvas, atmetė dėl to, jog jį pareiškė motina, o ne pilnametė A. Ū.. A. Ū. šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko motina kreipiasi į teismą tuo atveju, kai vaikas nepilnametis, siekdama apginti šio vaiko teises, taip pat ir savo teises gauti iš vaiko tėvo pagalbą auginant bei auklėjant vaiką. Pažymėtina, jog teismas šeimos teisinių santykių byloje privalo būti aktyvus, todėl turėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti netinkamą šalį tinkama – įtraukti A. Ū. į bylą bendraieške.
Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-18 nutartimi pasiūlė D. Ū. pateikti teismui papildomus įrodymus: A. Ū. gimimo liudijimą, D. Ū. santuokos ir ištuokos (priklausomai nuo jos šeiminio statuso pagal dokumentus) liudijimus ar jų kopijas. Tačiau jokių papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Kadangi bylos esmė neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo 2015-03-09 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.