- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e1-1457-927/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37109-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. R.
Įžanginė dalis
V. R. (V. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo xc 70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad lietuviškai supranta ir vertėjas apklausos metu nereikalingas. Psichiatrinės ir narkologinės ligoninių įskaitose neįrašytas. 2020 m. rugsėjo 15 d. nuo ryto kartu su draugais ir kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, bet mano, kad išgėrė apie butelį degtinės. Begeriant, jiems pritrūko alkoholio ir nusprendė važiuoti jo nusipirkti į parduotuvę. Nusprendė iki parduotuvės važiuoti automobiliu „Volvo“, kurio numerių jis neprisimena. Šis automobilis priklauso jo kaimynui V. M. (V. M.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Kodėl prie automobilio vairo sėdo jis, tiksliai paaiškinti negali, galimai buvo pats blaiviausias iš visų. Kartu automobilyje važiavo tas pats kaimynas V. M. ir dar du vyrai, kurių vardų nežino. Jam nuvažiavus iki parduotuvės Sudervės gatvėje, nusipirko maisto ir alkoholio ir važiuojant atgal namo, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sustabdę, paprašė automobilio dokumentų. Jis atsakė, kad dokumentų neturi. Tada buvo patikrintas jo blaivumas. Į alkotesterį pūtė du kartus. Pirmą kartą įpūtė 2,6 promilės, o antru pūtimu - 2,9 promiles. Pareigūnai paaiškino, kad jis bus sulaikytas, o automobilis „Volvo“ bus uždarytas į saugojimo aikštelę. Nori pasakyti, kad vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo. Kodėl vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, paaiškinti negali. Viskas dėl girtumo. Dėl padaryto jis labai gailisi ( b. l. 37-39).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VA VPK) Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būryje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 15 d. pagal iš anksto numatytą darbo grafiką jis dirbo nuo 18.30 val. iki 05.30 val. Apie 20.00 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu A. G. iš VA VPK OVS gavo pranešimą, kad prie parduotuvės, esančios netoli pašto, stovi automobilis „Volvo xc 70“ tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo visi neblaivūs asmenys. Keli iš šių sėdi automobilyje, o kiti stovi prie parduotuvės. Pranešėjas įtaria, kad vairuotojas vienas iš neblaivių asmenų ir galimai vairuos. Važiuojant Sudervės g., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad minėtas automobilis pajudėjo link Avižienių, o pranešėjas važiuoja iš paskos minėtam automobiliui. Jiems sustojus Sudervės kelio 3-čiame kilometre, jis pastebėjo minėtą automobilį, įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, nurodė automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustoti. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) pastatu. Priėjęs prie vairuotojo jis prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį, paprašė vairuotojo pateikti reikiamus dokumentus, tačiau vairuotojas teigė, kad nieko neturi, taip pat neturi teisės vairuoti automobilio. Jis patikrino per duomenų bazę ir nustatė, kad automobilį vairavo V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Bendraujant su V. R. nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, negalėjo normaliai atsakyti į užduodamus klausimus. Jis paklausė V. R., ar šis vartojo alkoholį, V. R. teigė, kad vartojo prieš 2 val. Jis pasiūlė V. R. alkotesterio pagalba nustatyti šio blaivumą. V. R. sutiko. Pirmu pūtimu alkotesteriu šiam buvo nustatytas 2,64 prom. girtumas, po 18 min. antru pūtimu alkotesteriu šiam buvo nustatytas 2,97 prom. girtumas. Jis paaiškino V. R., kad už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio šis yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą ( b. l. 10-12);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., 20.00 val., V. R. nustatytas 2,64 prom. girtumas (b. l. 14);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., 20.21 val., V. R. nustatytas 2,97 prom. girtumas (b. l. 15);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilio „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. M. (V. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 25);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kad vidutinė automobilio „Volvo xc 70“ kaina Lietuvoje su PVM yra 4 730 Eur (b. l. 26).
Dėl veikos kvalifikavimo
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau (2,64) promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka, prašo leisti baudą mokėti dalimis per metų laikotarpį (b. l. 50-51).
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas vieną kartą, bet teistumas išnykęs (b. l. 49), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (b. l. 45-47), bedarbis (b. l. 48). Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytai minimaliai.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., 20.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 16 d., 10.18 val. (b. l. 31, 32), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Kaltinamasis prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 1 metus. Spręsdamas dėl kaltinamojo prašymo, teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,64 prom. girtumas. Tokie V. R. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 40-41).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis transporto priemone automobiliu „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. (b. l. 25). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 4 730 Eur (b. l. 26). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-42), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6,00 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 28), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. R. (V. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. R. (V. R.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., 20.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 16 d., 10.18 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir skirti jam galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. R. (V. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis V. R. (V. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 4 730 Eur.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 6,00 Eur išlaidas už automobilio „Volvo xc 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. R. (V. R.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Palikti galioti V. R. (V. R.) paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam V. R. (V. R.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.