Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus viršininkės O. S. teikimą dėl D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. S. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant D. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų. Taip pat D. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad D. S. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 4 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 30 d., baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. birželio 6 d. 2023 m. spalio 10 d. D. S. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti nuteistajam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamo poveikių priemonių, įpareigojimų ir draudimų vykdymą kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. D. S. skirtas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tačiau nuteistasis atsisako (nesutinka), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nuteistojo atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimu atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, siūloma D. S. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę.

3. Teismo posėdžio metu D. S. parodė, kad jis nesutiko dėvėti apykojės. Jis nespėjo iš gydytojo gauti pažymos, kad jis jau (duomenys neskelbtini) metus serga (duomenys neskelbtini) ir jam (duomenys neskelbtini), jis negali be nuskausminamųjų vaistų paeiti. Šiuo metu jis sutinka dėvėti apykoję, o iš gydytojo gavęs pažymą, patvirtinančią, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jis šią pažymą pateiks probacijos pareigūnams

4. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė parodė, kad pagal BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas probacijos pareigūnai turi teisę tam tikrų įpareigojimų - šiuo atveju būti namuose nuo 22.00 val., iki 6.00 val. - kontrolę vykdyti per elektroninio stebėjimo priemones. Kadangi nuteistasis atsisakė dėtis elektroninio stebėjimo priemonę, atsižvelgiant į BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatas tai traktuojama kaip įpareigojimo nevykdymas. Ši priemonė nuo intensyvios priežiūros skiriasi tuo, kad nuteistasis nėra kontroliuojamas visą parą, jam nėra sudaromas visos paros tvarkaraštis, grafikas, kur jis nustatytu laiku turi būti. Apykojė naudojama tik naktinio įpareigojimo kontrolei, dienos metu šia apykoje nuteistasis nekontroliuojamas, tuo tarpu intensyviai priežiūrai yra labai griežtas grafikas, kurio negalima pažeisti visą parą. Jeigu teismas neskyrė intensyvios priežiūros, probacijos pareigūnai tokio griežto grafiko nuteistajam nesudaro. Ji prašo tenkinti teikimą.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nes teismai šiuo klausimu yra ne kartą pasisakę. Nuteistojo atsisakymas, kad jo naktinis buvimas namuose būtų stebimas tik elektroninio stebėjimo priemonėmis, nėra pagrindas laisvės apribojimą keisti į areštą. Šiai dienai probacija neturi techninių galimybių vykdyti naktinį stebėjimą elektroninėmis priemonėmis, o šiuo atveju yra pažeidžiamos nuteistojo teisės - apykojė yra gana didelė ir nuteistasis turi ją nešioti pagal probacijos teikimą visą bausmės laiką. Nuteistasis turi teisę pasirinkti, ar jam būtų uždėta apykojė, ar jis būtų kontroliuojamas kitomis priemonėmis - šiuo atveju nuteistasis pasirinko kontrolę kitomis priemonėmis ir tai tikrai nėra vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Teismas nuteistajam neskyrė intensyvios priežiūros. Jis prašo teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

8. Laisvės apribojimo bausmės metu D. S. nepažeidė teismo skirtų įpareigojimų nevartoti psichoaktyvių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatytu laiku neišeiti iš namų, sumokėti 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

9. Probacijos tarnybos siūlymas pakeisti D. S. skirtą laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę grindžiamas tuo, kad D. S. nesutinka, jog jam nustatytas įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

10. Teismo posėdžio metu D. S. sutiko dėvėti apykoję ir tokiu būdu būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taigi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimas dėl D. S. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimą dėl D. S. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.