Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo sujungtą į vieną baudžiamąją bylą, kurioje:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki suėmimo buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki suėmimo gyvenęs savo tėvų namuose adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. birželio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 145 str. 2d.-7 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 2014m. rugsėjo 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-10 mėn. l/a; 3) 2014m. spalio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4d.d., 64¹ str.,-1m. ir 1 mėn. l/a, paleistas 2015m. gegužės 12d. pagal Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2015m. balandžio 30d. nutartį, pritaikius LR BVK 157 str. 2d. 1p., lygtinai 5 mėn. ir 23d. l/a iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, visi teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017m. vasario 27d., po 18⁰⁰ val., vakare, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, savo tėvų-pil. V. G. ir D. G. miegamajame, pastaruosius užsipuolęs, tyčia su kumščiu tris kartus sudavė lovoje gulinčiam savo tėvui-pil. V. G. į veidą, po ko rankomis suėmęs už tėvo V. G. kairės kojos ir drabužių, pastarąjį jėga ištempė ir paguldė šalia lovos ir vieną kartą pastarajam įspyrė į dešinį šoną, o po to iš savo mūvėtų kelnių išsitraukęs odinį diržą, su juo du kartus apsuko nukentėjusiajam V. G. kaklą ir tokiu būdų jį smaugė, o po to, atleidęs diržą, ant lovos sėdinčiai savo motinai D. G., gynusiai savo sutuoktinį, abiejų rankų delnais du kartus sudavė į galvos sritį, po ko suėmęs nukentėjusiojo tėvo V. G. kairę ranką pastarajam dar įkando į ketvirtą plaštakos pirštą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš savo tėvų-nukentėjusiųjų V. ir D. G. asmenis pasekoje vienam iš jų-nukentėjusiajam-tėvui V. G. buvo padarytos 0,2 x 0,5 cm skersmens žaizdelė kairės plaštakos ketvirtame piršte, skruostų sumušimai, pasireiškę paraudimu ir patinimu, ir 2,5 cm pločio paraudimas, panašus į smaugimo žymę kaklo kairėje pusėje, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą o kitai nukentėjusiajai-motinai D. G. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, 2017m. vasario 27d., po 18⁰⁰ val., vakare, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, savo tėvų-pil. V. G. ir D. G. miegamajame, lovose gulintiems tėvams, po to, kai pastarųjų atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, nukentėjusiesiems tėvams V. G. ir D. G. išsakydamas žodžius „ pakarsiu, sudeginsiu, supleškinsiu “, „ dabar viskas pasibaigs, padegsiu “, t.y. taip terorizuodamas, grasindamas nužudyti padegant, į tėvų V. G. ir D. G. lovas mėtė uždegtus degtukus, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis S. G.) šiais savo veiksmais savo tėvams-nukentėjusiesiems V. G. ir D. G. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti.

Be to, 2017m. kovo 23d., apie 13³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, įvykusio konflikto su savo motina-pil. D. G. metu tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė pastarajai į veido sritį, kuri nuo suduoto smūgio nugriuvo ant grindų ir veidu atsitrenkė į stovėjusį plasmasinį kibirą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. G. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti kairiojo antakio srities sumušimas, pasireiškęs 3 x 1,5 cm gumbu ir paraudimu, ir pakraujuojantis nubrozdinimas be šašo kairiame smilkinyje, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2017m. kovo 23d., apie 13³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, po pavartoto fizinio smurto prieš savo motiną-nukentėjusiąją D. G., pastarajai dar gulint ant grindų, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir grasino nukentėjusiajai D. G. ją užmušti, po ko sakė žodžius „ aš tau galvą nupjausiu “, ko pasekoje nukentėjusiajai D. G. dėl jo(kaltinamojo S. G.) padarytų veiksmų ir dėl ankstesnių daugkartinių smurtavimų prieš jos(nukentėjusiosios D. G.) asmenį ir agresyvaus elgesio su ja buvo sukeltas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme išvardinto liudytojo V. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. kovo 01d., 16¹⁵ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi pil. V. G., kuris sakė, kad vakarą prieš tai jį namuose sumušė neblaivus sūnus. Vyras sakė, kad sūnus mušė kumščiais per veidą, po to smaugė su diržu ir įkando į kairę ranką. Jis apžiūrėjo matomus V. G. sužalojimus ir surašė suaugusio paciento apžiūros lapą. Vyro abu skruostai buvo paraudę ir patinę, juos liečiant, jie buvo skausmingi ties skruostikaulio projekcija, jos viršutine dalimi. Matomų kraujosruvų nesimatė. Tai buvo šviesi sužalojimai, galbūt iki dienos laiko. Kakle, kairėje pusėje, maždaug per vidurį buvo 2,5 cm pločio paraudimas, panašus į smaugimo žymę. Vyriškio kairės rankos ketvirtame, t. y. bevardžiame piršte, vidurinėje falangoje, viršutinėje pusėje buvo matyti 0,2 x 0,5 cm negili žaizdelė, ant kurios buvo užsidėjęs minkštas šašas. Žaizdelė buvo iki dviejų dienų senumo. Daugiau išoriškai matomų sužalojimų kūne nesimatė, asmuo pats nesiskundė ir neminėjo apie galimai patirtus kitus sužalojimus. Vyras sakė, kad sūnus prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą, dėl ko kreipėsi į policiją. Vyro girtumo netikrino, bet iš pažiūros asmuo atrodė blaivus(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 49-50, t. 1).

Iš teisme išvardinto liudytojos K. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Ukmergės raj. (duomenys neskelbtini), seniūnijoje ji dirba socialine darbuotoja darbui su suaugusiais asmenimis ir pil. G. šeimą gerai pažįsta. 2017m. kovo 01d., apie 14⁰⁰ val., jai į laidinį seniūnijos telefoną paskambino D. G. ir sakė, kad sūnus Stasiukas namuose „ buša-

Iš teisme išvardinto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pil. G. priklausantis vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas su mansarda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), Apžiūrint miegamojo kambarį, kuriame buvo smurtaujama ir grasinama, jame yra matomos dvi stovinčios lovos. Kambaryje daiktai neišvartyti, kraujo pėdsakų nesimato. Miegamojo kambaryje buvo paimtas juodos spalvos odinis diržas, gulėjęs ant fotelio(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 3-7, t. 1). Iš įvykio vietos paimtas diržas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 27-30, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiųjų V. G. ir D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenis aplinkybes(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 8-9, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį savanoriškai ikiteisminio tyrimo metu pateikė nukentėjusysis V. G., matyti, kad 2017m. kovo 01d., 16¹⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos kreipėsi pil. V. G., gim. 1947m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi fizinio smurto prieš jo asmenį pavartojimu, nurodydamas, kad vakar vakare jį namuose sumušė jo neblaivus sūnus. Pacientui buvo konstatuoti sumušimai abiejuose skruostuose, kairėje kaklo pusėje smaugimo žymė ir kairės rankos IV piršto 0,2 x 0,5 skersmens žaizdelė, kuris po apžiūros buvo išleistas į namus(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 44-45, 47, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. G. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, aiškindamas įvykio aplinkybes, parodė kaip ir kokiu būdu sūnus-kaltinamasis S. G. 2017m. vasario 27d. jų namuose, miegamojo kambaryje pavartojo fizinį smurtą tiek prieš jo, tiek ir prieš jo sutuoktinės, o po to ir grasino ir nužudyti padegimo būdu(kaltinamojo motinos)-nukentėjusiosios D. G. asmenis(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 35-43, t. 1). Šie nukentėjusiojo V. G. duoti parodymai tarpusavyje visiškai sutapo ir su kitos nukentėjusiosios D. G. duotais parodymais, su ja atlikto parodymų patikrinimo įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), metu(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 59-71, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. kovo 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto vieno iš nukentėjusiųjų V. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam V. G. konstatuoti sužalojimai, t.y. 0,2 x 0,5 cm skersmens žaizdelė kairės plaštakos ketvirtame piršte, skruostų sumušimai, pasireiškę paraudimu ir patinimu, ir 2,5 cm pločio paraudimas, panašus į smaugimo žymę kaklo kairėje pusėje, buvo padaryti paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Nukentėjusiajam V. G. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 52-53, t. 1).

Kadangi nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2d. buvo padaryta 2017m. vasario 27d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskirtini ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. G. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto artimoje aplinkoje metu panaudojant fizinį smurtą prieš kartu gyvenančius tėvus, t.y. tėvą-nukentėjusįjį V. G., kuris buvo nežymiai sužalotas, ir motiną-nukentėjusiąją D. G., kuriai dėl smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 52-53, t. 1), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Terorizavimas-tai tam tikrų veiksmų atlikimas žmogaus atžvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, kas yra padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentėjusiajam yra pranešama apie minėtų veiksmų padarymą. Pavojingumas yra ir tas, kad, darant šį nusikaltimą, nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas. Paprastai žmogaus terorizavimas reiškia tam tikros veiksmų visumos padarymą, o ne kaip vienkartinio veiksmo padarymą. Nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., sudėtis yra formali, nes nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento, t.y. nuo minėto grasinimo pareiškimo.

Šiuo konkrečiu atveju, išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis S. G., žodžiu išsakydamas grasinimus savo tėvų-nukentėjusiųjų V. G. ir D. G. atžvilgiu ir atlikdamas kitus veiksmus(uždegtų degtukų mėtymas į lovose gulinčius tėvus), grasino atlikti tam tikrų veiksmų visumą, t.y. ne tik savo tėvus nužudyti, bet ir gaisro galimo kilimo atveju sunaikinti turtą(patį gyvenamąjį namą su visu jame esančiu turtu). Kadangi kaltinamasis S. G. praeityje ne vieną kartą buvo panaudojęs fizinį smurtą savo tėvų atžvilgiu, už ką buvo teisiamas jau tris kartus, tėvai-nukentėjusieji V.-D. G., žinodami savo sūnaus potraukį alkoholiui ir įvykio dieną matydami buvusio neblaivaus sūnaus-kaltinamojo S. G. agresyvų elgesį ir atliktus veiksmus, suprato, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai susidorojimu ir turto sunaikinimu yra realūs, turėdami rimtą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realizuoti.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. G. padaryti nusikalstami veiksmai savo tėvų-nukentėjusiųjų V. G. ir D. G. atžvilgiu, grasinant jiems ne tik fiziniu susidorojimu, bet ir svetimo turto sunaikinimu, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka ir nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., požymius, t.y. žmogaus terorizavimas, grasinant jį nužudyti padegimo būdu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiosios D. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. kovo 23d., apie 13³⁰ val., jai būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus jos sūnus S.. Ji tuo metu gulėjo lovoje, o vyras V. buvo lauke. Sūnus ėmė jai priekaištauti, kodėl ji jam nepaduoda valgyti. Tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu sūnus ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje sūnus, šaukdamas ant jos, užsipuolęs, vieną kartą su kumščiu sudavė į kairės pusės antakį, ko pasekoje ji nuo suduoto smūgio prarado pusiausvyrą ir, griūdama ant virtuvės grindų, atsitrenkė į stovėjusi plastmasinį kibirą, taip nusibrozdindama kairės pusės smilkinį. Po to, jai dar gulint ant grindų, sūnus S., paėmęs į rankas virtuvinį peilį, ėmė jai grasinti, sakydamas žodžius: „ aš tau galvą nupjausiu “, po ko peilį numetė ant stalo. Atsikėlusi nuo grindų, ji išbėgo pas kaimynę kviesti policiją, nes namuose bijojo skambinti telefonu(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 25-26, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2017m. kovo 23d., 13²⁸ val., buvo užregistruotas pil. D. G. telefoninis pranešimas apie, kad į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atėjęs sūnus, kuriam yra paskirtas apribojimas artintis prie jos namų, ją(pareiškėją) sumušė. Nuvykus į įvykio vietą, bnamuose buvo sulaikytas ir į Ukmergės raj. PK pristatytas galimai smurtavęs asmuo-kaltinamasis S. G.(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 23-24, t. 1, b.l. 58, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2017m. kovo 23d., 13⁴⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo S. G. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,65 promilės girtumas(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 10, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes. Įvykio vietoje buvo fotografuojama tiek pati galimo smurtavimo artimoje aplinkoje vieta virtuvėje, tiek ir pati namuose rasta neblaivi nukentėjusioji D. G., ant kurios veido buvo užfiksuoti matomi sužalojimai(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 8-12, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2017m. kovo 23d., 14¹⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos kreipėsi pil. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi fizinio smurto prieš jos asmenį pavartojimu, nurodydama, kad prieš valandą ją namuose sumušė jos neblaivus sūnus. Pacientei buvo konstatuoti 3 x 1,5 cm skersmens guzas kairiame antakyje, kurio viršūnėlė rausva, ir 1,3 x 0,8 cm skersmens nubrozdinimas kairiame smilkinyje, per vidurį tarp akies kampo ir ausies, kuri po apžiūros buvo išleista į namus(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 13, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. balandžio 07d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalots nukentėjusiosios D. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai D. G. konstatuoti sužalojimai, t.y. kairiojo antakio srities sumušimas, pasireiškęs 3 x 1,5 cm gumbu ir paraudimu, ir pakraujuojantis nubrozdinimas be šašo kairiame smilkinyje, buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Nukentėjusiajai D. G. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 15, t. 2).

Kadangi nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2d. buvo padaryta 2017m. kovo 23d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskirtini ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. G. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto artimoje aplinkoje metu panaudojant fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią motiną-nukentėjusiąją D. G., kuri buvo nežymiai sužalota(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 15, t. 2), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G., panaudojęs fizinį smurtą prieš savo motiną-nukentėjusiąją D. G., pastarajai dar gulint ant grindų, paėmęs nuo stalo virtuvinį peilį, sakydamas žodžius „ aš tau galvą nupjausiu “, grasino nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu.

LR BK 145 str. 1d. dispozicijoje apibrėžtas nusikaltimas yra tam tikra prievarta, kuria kaltininkas traumuoja nukentėjusįjį. Kaltininkas žodžiu, raštu, gestais ar kitaip baugina pilietį, kad jis ar jo artimieji bus nužudyti arba sunkiai sužaloti. Asmeniui grasinama tiesiogiai arba telefonu, laišku, per kitus asmenis ir pan. Kaltininkas gali nurodyti ir grasinimo priežastį, kas gali būti kerštas arba siekimas priversti įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne vieną kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. G. praeityje ne vieną kartą buvo teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius, tame tarpe ir už motinos-nukentėjusiosios D. G. sumušimą(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 125-133, 136-139, t. 1, b.l. 95-107, t. 2). Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo S. G. veiksmus įvykio dieną, laikytina, kad nukentėjusioji D. G., matydama savo sūnaus tuometinę būseną, jo rankose laikytą peilį, žinodama kaltinamojo, kaip ne vieną kartą buvusio teisto asmens, kuris prieš ją jau buvo pavartojęs fizinį smurtą, nenuspėjamą elgesį, dėl ankstesnių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sūnaus-kaltinamojo S. G. grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kadangi nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 1d., yra laikytinas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, t.y. nuo tam tikrų grasinamų žodžių pareiškimo ar veiksmų atlikimo, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. G. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka ir nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., požymius, t.y. grasinimas nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. G. taikymo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis S. G. padarė keturis nusikaltimus, vienas iš kurių, numatytas LR BK 145 str. 2d., baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o kitos trys veikos-prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. G. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas tris kartus už analogiškus smurtinius veiksmus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2015m. gegužės 12d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, vėl nusikalto, padarydamas eilę naują nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 125-133, 136-139, t. 1, b.l. 95-107, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo S. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis S. G. visus jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo S. G. smurtavimo prieš šeimos narius(tėvus) atvejis, o kaltinamasis, vienoje iš sujungtų į vieną baudžiamųjų bylų Nr. 1-87-517/2017m. nesilaikydamas jam paskirtos kardomosios priemonės-įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų salygų, ir toliau lankėsi savo tėvų namuose, kuriems neduodavo ramybės, dėl ko ne vieną kartą buvo kviesta policija(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 15-22, 25-26, t. 1), teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo S. G. asmenybę, byloje esančią jį charakterizuojančią medžiagą(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 150, t. 1) ir įvertindamas teismo posėdžio metu abiejų nukentėjusiųjų išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. G. taikymo, pasak kurių, už padarytus smurtinius veiksmus ir grasinimus jų atžvilgiu jie savo sūnui dovanoja, tačiau nori, kad pastarasis gyventų atskirai, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti ir pavojingam visuomenei asmeniui, už visas padarytas veikas turi būti paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas, paskiriant galutinę ne mažesnę nei sankcijoje už sunkiausią iš padarytų veikų numatytos bausmės vidurkis bausmę, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka(LR BK 50, 61 str.str.). Kaltinamajam S. G. paskirtina galutinė bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Kaltinamojo S. G. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 7p. pagrindu(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. 1-87-517/2017m. b.l. 91-94, 169, 171-172, t. 1, b.l. 60-62, t. 2).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dieną, t.y. 2017m. gegužės 09d., buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam S. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 132,59 Eur.(vieno šimto trisdešimt dviejų eurų ir 59 eur/ct.) sumą(b.l. 184, t. 1). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. G., kuris sujungtoje į vieną baudžiamojoje byloje nuo 2017m. kovo 23d. yra laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, būdamas laisvėje, iki jo sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir registravosi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, darbo biržos siuntimu kartu mokydamasis ir Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, o kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo S. G. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo S. G. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 1d., 145 str. 2d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(2017m. vasario 27d. smurtavimo artimoje aplinkoje epizodas)-laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(2017m. kovo 23d. smurtavimo artimoje aplinkoje epizodas)-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

-pagal LR BK 145 str. 1d.-laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal LR BK 145 str. 2d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017m. kovo 23d., t.y. kaltinamojo S. G. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017m. kovo 01d., 13³⁶ val., iki 2017m. kovo 03d., 13⁰⁷ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis S. G. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą vienoje iš sujungtų į vieną baudžiamųjų bylų Nr. 1-87-517/2017m., vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vienoje iš sujungtų į vieną baudžiamųjų bylų Nr. 1-101-517/2017m,. buvusią paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o kitoje iš sujungtų į vieną baudžiamųjų bylų Nr. 1-87-517/2017m. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo S. G. interesus sujungtoje į vieną baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-juodos spalvos odinį vyrišką diržą su metaline tamsiai pilkos spalvos sagtimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam V. G., o daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį su plastikine juodos spalvos rankena, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai D. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam S. G.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.