- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- 1-918-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17867-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-918-269/2018 (toliau-byla), kurioje D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1) 2007-06-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2009-09-18 atleistas nuo bausmės atlikimo;
2) 2009-09-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – bauda 5 MGL (650 Lt), (188, 25 Eur);
3) 2012-07-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
4) 2013-02-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu ir 2012-07-26 nuosprendžiu bausmes subendrinus, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis - nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti, neįgyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2013-11-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta panaikintas 2013-02-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas jis atlikti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; 2015-09-16 paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atlikus bausmę; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui, o būtent:
jis 2018-04-17 apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent šeimyninio konflikto metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pargriovė savo motiną V. D. ant lovos, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą - virš dešiniosios ausies, tampė ją už plaukų, nukentėjusiajai pabėgus į buto koridorių, ją pavijęs pastūmė, dėl ko V. D. nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą bei susimušė kairės kojos kelį, nukentėjusiajai pabėgus į namo kiemą, ją pavijo, sugriebęs už striukės pargriovė ant žolės ir du kartus spyrė V. D. į dešinįjį šoną bei vieną kartą į užpakalinę kairės šlaunies sritį sukeldamas savo veiksmais V. D. fizinį skausmą (b.l. 33, 41, 81).
Kaltinamasis D. D. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gėrė su draugu Alvydu, smurtavo prieš motiną bute. Kitų asmenų ten nebuvo. Norėjo mamą sustabdyti, kad niekur neitų, bet ji nugriuvo, nepastabėjo, kad ji susitrenkė kaktą, neprisimena, kodėl jai spyrė. Labai gailisi dėl to kas įvyko, motinos atsiprašė (b.l. 34, 42, 87-93).
Nukentėjusioji V. D. (toliau-nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo blaivi, tik grįžusi iš vyro, kuris šiuo metu yra slaugos namuose. Su sūnumi sukonfliktavo, jis ją sumušė, jai buvo nubrozdinimai, kurie patys užgijo. Sūnus jos atsiprašė, kai grįžo iš policijos. Prašo bylą nutraukti jiems susitaikius (b.l. 16, 21, 87-93).
Be kaltinamojo D. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais (b.l. 90-93).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, kuris yra penkių aukštų gyvenamajame name, namas mūrinis baltų plytų. Šalia yra kiemas. Namo kairėje, nuo įėjimo į laiptinę, yra žalia veja, šaligatvis ir kelias, priešais yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjus į pirmą laiptinę, esančią namo kairėje pusėje (laiptinės durys rakinamos koduota spyna), pakilus laiptais į antrą aukštą yra įėjimas į butą. Įėjus į butą patenkama į koridorių. Dešinėje pusėje yra vonios, tualeto ir virtuvės kambariai. Tiesiai ir iš kairės pusės – gyvenamieji kambariai. Butas yra apleistas ir netvarkingas. Grumtynių pėdsakų nesimato. Objektų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (10-14 b. l.).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus adresu Gamyklos g. 36-5, Rudamina, Vilniaus r., V. D. paaiškino, kad neblaivus, kartu gyvenantis sūnus D. D. pradėjo ją mušti namuose, o jei pabėgus į lauką, ją pasivijęs pargriovė ir spardė kojomis. Ją apgynė pro šalį pravažiuojantis T. Č.. V. D. nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Taip pat V. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgių sudavimu rankomis bei kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, t. y. sūnus kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą, ne mažiau negu tris kartus koja spyrė į kairės kojos viršutinę sritį bei kelis kartus spyrė į dešinįjį šoną, ko pasėkoje ji patyrė didelį fizinį skausmą. V. D. buvo labai susijaudinusi, negalėjo parašyti pareiškimo vietoje, tačiau žodžiu prašė ją sumušusį sūnų patraukti atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje. Sulaikytasis D. D. įvykio vietoje elgėsi ramiai, tačiau priekaištavo motinai, kad pastaroji apie įvykį informavo policiją (7-8 b. l.).
Liudytojas T. Č. parodė, kad 2018-04-17 apie 18.00 val., Rudaminos kaime savo automobiliu važiavo pro namą, kuris yra Gamyklos g. 34. Šalia namo pamatė, kaip nepažįstamas vyras muša, t. y. spardo moterį. Moteris gulėjo ant žemės, o vyras ją spardė. Matė, kaip šis vyras 2-3 kartus smogė moteriai per šoną. Moteris rėkė, prašė pagalbos. Jis sustojo, paklausė vyro, kodėl jis muša moterį. Vyras atsakė, kad ji jį nervina. Vyras buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Moters veidas buvo kruvinas, buvo praskelta jos kakta. Moteris buvo susijaudinusi, kol jis kalbėjo su minėtu vyru, ji nuėjo už namo. Jis prie moters privažiavo, ji įsėdo į automobilį ir nuvažiavo toliau nuo namo, prie kurio ją mušė. Moteris paprašė, kad jis iškviestų policiją, jis taip ir padarė (24 b. l.);
Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2018-04-17 20:49 val., D. D. buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas (29 b. l.).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3, 9).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, pargriovė savo motiną V. D. ant lovos, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą - virš dešiniosios ausies, tampė ją už plaukų, nukentėjusiajai pabėgus į buto koridorių, ją pavijęs pastūmė, dėl ko V. D. nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą bei susimušė kairės kojos kelį, nukentėjusiajai pabėgus į namo kiemą, ją pavijo, sugriebęs už striukės pargriovė ant žolės ir du kartus spyrė V. D. į dešinįjį šoną bei vieną kartą į užpakalinę kairės šlaunies sritį sukeldamas savo veiksmais V. D. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, jog susitaikė. Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 38 straipsnį ir bylą jo ginamajam nutraukti. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, tačiau D. D. teistas 4 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal pirmesnius tyčinius nusikaltimus ir būdamas sunkiam girtumo laipsniui, daug kartų baustas administracine tvarka, dėl ko teismas pagrįstai mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas patvirtina, jog kaltinamajam netikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip anksčiau ne vieną kartą administracine tvarka buvęs baustas r tame tarpe už girto pasirodymą viešoje vietoje, asmuo, nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje jau yra buvęs teistas 4 kartus. Tačiau pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus, savo šeimos nario sveikatai artimoje aplinkoje. Visa tai rodo kaltinamojo nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nepadarė jokio poveikio, nes pastarasis, praėjus kuriam tai laikui po paskutinio teistumo, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo. Nežiūrint į tai, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę. Kadangi kaltinamasis šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenį neigiamai charakterizuojančią byloje esančią medžiagą bei į teismo posėdyje išsakytą nukentėjusiosios ir prokuroro poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, laiko, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, ji mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ straipsnio pagrindu. Kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui (BK 75 straipsnis), (b.l. 43-78).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 38) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 38).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. (b.l. 27, 37).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. D. (D. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
BK 64¹ straipsnio pagrindu D. D. (D. D.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.
Į paskirtos sumažintos bausmės laiką įskaityti D. D. (D. D.) laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktų, 3 dalies pagrindais D. D. (D. D.) paskirtos 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas: per du mėnesius teisėtai pradėti, mokytis arba įsiregistruoti darbo biržoje, o per 1 metų 6 mėnesių laikotarpį-teisėtai pradėjus dirbti arba mokytis nekeisti darbo ar mokslo vietos arba įsiregistravus darbo biržoje joje registruotis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. D. (D. D. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.