- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 2-65-850/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Z. Č.
- Atsakovas
- V. J., O. K.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M., sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovei Z. Č., jos atstovui advokatui R. J., atsakovams V. J., O. K., jų atstovui advokatui B. S., trečiojo T. T. kredito unijos atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovams V. J., O. K., tretieji T. T. rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. BT. T. kredito unija, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, pripažįstant ieškovės teisę į 1/2 dalį: 15000 Lt vertės A. J. vardu buvusį registruotą turtą: namą, unikalus Nr. su priklausiniais – žemės sklypu, unikalus Nr, garažu, unikalus Nr., ūkiniu pastatu, unikalus Nr. daržine, unikalus Nr., esančius adresu. T. r.; kilnojamąjį turtą: grūdų malimo malūną, 700 Lt vertės, benzininį pjūklą 300 Lt vertės, išpjautą medieną 500 Lt vertės, aštuonis metalinius bidonus 400 Lt vertės, šaldytuvą ir šaldiklį 700 Lt vertės, vandens šildytuvą 300 Lt vertės, srutovežį 1000 Lt vertės, šienapjovę 1000 Lt vertės, du kultivatorius 1000 Lt vertės, du melžimo aparatus 1500 Lt vertės, buvusį A. J. teisiškai registruotuose namuose adresu. T. r., priteisiant už juos iš kiekvieno atsakovo kompensaciją po 1850 Lt; gyvulius, buvusius teisiškai registruotus A. J. vardu: 36 raguočius, pripažįstant ieškovės teisę į 13 melžiamų karvių ir 5 jauniklius, 25000 Lt vertės.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 metų pradėjo gyventi su A. J., gim. 1943-09-18, neregistruotoje santuokoje jam nuosavybės teise priklausančiame name adresu r. Jie kartu vedė bendrą ūkį iki A. J. mirties 2011-07-21. Testamento A. J. surašęs nebuvo, jie buvo sutarę, kad visos lėšos ir turtas, įgytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiems, nepriklausomai nuo to, kurio vardu bus registruotas. Per visus bendro gyvenimo metus kaimynai ir pažįstami ieškovę ir A. J. vertino kaip šeimą, jie bendrai tvarkė ūkį, plėtė galvijų bandą, įsigijo dar vieną namą su priklausiniais adresu. T. r. Tam ieškovė panaudojo visas savo santaupas, turėtas iki susipažįstant su A. J., tačiau ieškovė neišmanė juridinių dalykų, todėl visas turtas buvo registruojamas A. J. vardu. Nuo 2002-03-26 deklaruotos gyvenamosios vietos adresą pakeitė į, nes išėjus į pensiją norėjo mokėti mažesnius mokesčius už butą, tačiau faktiškai ir toliau gyveno pas A. J.. Sugyventinis mirė ieškovei būnant ligoninėje, o iš ten grįžus ji buvo išprašyta atsakovų, todėl neturėjo galimybės apžiūrėti, kiek turto buvo paslėpta ar parduota. Ieškovė teigia, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, sudaro pagrindą pripažinti buvus jų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kadangi ieškovė su A. J. pradėjo kartu gyventi iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, vadovaujantis 1964 m. redakcijos CK 472 straipsniu, susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos galėjo būti sudaromas ir žodiniu susitarimu.
Atsakovai su ieškiniu kategoriškai nesutinka, prašo ieškovės ieškinį netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad faktiškai ieškovė su A. J. pradėjo gyventi nuo 1995 m. birželio 1 d. ir gyveno iki 2002 m. kovo 26 d., kas matyti iš 1998-2002 metų namų ūkio knygos Nr. 28. Ieškovės prašomų apklausti liudytojų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jie susiję giminystės, draugystės ar tarpusavio sandorių saitais ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, tuo tarpu atsakovų prašomų apklausti liudytojų tarpe yra ir visiškai svetimų žmonių, kurie paliudys, kad ieškovė apie dešimt metų negyveno su A. J., tik keletą metų jie gerai sutarė, o vėliau išryškėjo ieškovės polinkis į alkoholį, nenoras dirbti, ūmus charakteris, dėl ko atsakovų brolis su ieškove sutarė, kad jų bendras gyvenimas nebeįmanomas, tokiu būdu ieškovė 2002 m. išsivežė visus naujus baldus, jai buvo sumokėta 7000 litų, duota 9 galvijai. Ieškovė į gydymo įstaigą išvežta T. T. miesto, ką patvirtina jos adresas gydymo stacionare istorijoje, pensiją ji irgi gaudavo Tauragėje, nė karto nesinaudojo medicininio paslaugomis, iš ligoninės grįžo ne į – šios aplinkybės liudija, kad realiai ieškovė po 2002-03-26 negyveno. Po to, kai A. J. nebegyveno su ieškove, jis iš bankų dažnai imdavo paskolas, kurių laiduotoja buvo atsakovė O. K., A. J. iš jos yra skolinęsis grynųjų pinigų. Atsakovai brolio A. J. palikimą priėmė su visais įsiskolinimais, tokiu būdu jo palikimo dalis gali būti mažesnė už kreditorinius įsiskolinimus.
Trečiasis T. T. rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. B. dėl ieškinio esmės nepasisako, bylą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis T. T. kredito unija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje dėl ieškinio esmės nepasisakė, teigė, jog jam svarbu tik tai, kad paskola būtų grąžinta, o kas ją grąžins trečiajam asmeniui reikšmės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovams dėl kompensacijos iš bendro sugyventinių turto priteisimo. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui, santuokos sudarymas, partnerystės, gimimo įregistravimas ir panašiai. Tokiu būdu šioje byloje, nežiūrint į tai, kad ieškovės sugyventinis A. J. yra miręs, negali būti taikomos ir CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Byloje nustatyta, kad ieškovės santuoka su A. J., mirusiu 2001 m. liepos 21 d., nebuvo sudaryta, tačiau jų tarpusavio santykiai jiems gyvenant kartu laikytini artimais, nes jie vedė bendrą ūkį, iš bendrų santaupų ir pajamų gausino bendrą turtą, taigi laikytina, kad gyvenant kartu tarp ieškovės ir A. J. susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Toks tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas jų turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė Z. Č. ir A. J. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį laikotarpiu nuo 1995-06-01 iki 2002-03-26, taigi neįregistravę santuokos jie kartu išgyveno beveik šešerius metus. Tai liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai T. T. rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno pažyma (t. 1, b.l. 11), taip pat išrašas iš namų ūkinės knygos (t. 1, b.l. 12-15). Liudytojais byloje apklausti asmenys nurodė skirtingus ieškovės ir A. J. gyvenimo kartu laikotarpius: liudytojas J. S. parodė, kad ieškovė pas A. J. gyventi pradėjo anksčiau nei 1995 metais, tačiau kiek tiksliai jie gyveno kartu, nurodyti negalėjo. Teigia matęs ieškovę atvykstant pas A. J. ir po 2002-03-26, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad po šios datos ieškovė su A. J. vedė bendrą ūkį. Liudytojos Z. B., M. K. ir L. R. parodė, kad ieškovė su A. J. gyveno ilgiau nei nurodyta rašytiniuose įrodymuose, tačiau iš jų parodymų darytina išvada, kad paskutiniais metais ieškovė pas atsakovą tik lankydavosi. Liudytojai R. J., J. G., A. D., V. S., O. G., A. G. parodė, kad ieškovė kartu su A. gyveno maždaug laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2001-2002 m., vėliau ten ji lankydavosi tik epizodiškai. Tiek ieškovė, tiek atsakovai nurodo priešingos šalies liudytojų parodymus esant neobjektyviais dėl liudytojų giminystės su proceso dalyviais, draugystės ryšių ar dėl kitų priežasčių. Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad dalis liudytojų su proceso šalimis susiję giminystės ryšiais, priešingų proceso šalių ar net tos pačios šalies pakviestų liudytojų parodymai dėl ieškovės gyvenimo ir bendro ūkio vedimo su A. J. laikotarpio prieštaringi, atsiliepime į ieškinį nurodoma, kokius konkrečius bendro gyvenimo faktus ir kokius ieškovės charakterio bruožus nurodys liudytojai, todėl teismas sprendžia esant tikslinga vadovautis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir laikyti, kad ieškovė su A. J. gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį laikotarpiu nuo 1995-06-01 iki 2002-03-26. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji dalyvavo ir net organizavo A. J. penkiasdešimtmečio šventę 1993 m. rugsėjo mėn., nepatvirtina fakto, kad tuo metu ji su A. J. jau gyveno kartu, juo labiau – kad vedė bendrą ūkį. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės gyvenimą su sugyventiniu iki jo mirties, nėra. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ((duomenys neskelbtini) straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent ieškovei, teigiančiai, kad su sugyventiniu A. J. gyveno ir bendrą ūkį vedė iki jo mirties, nagrinėjamoje byloje tenka pareiga tai įrodyti. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Teismas šioje dispozityvioje byloje buvo nurodęs šalims teisę ir pareigą teikti įrodymus, surengė keletą teismo posėdžių, taigi proceso dalyviai turėjo laiko ir galimybių pateikti įrodymus, tiek pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, tiek ir atsikirtimus į jį.
Lietuvos A. T. laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis). Atsakovai iš esmės neneigia, kad ieškovės gyvenimo su A. J. laikotarpiu jie vedė bendrą ūkį. Tai patvirtino ir liudytojai J. S., Z. B., M. K., J. G., A. D., O. G., A. G., todėl įrodytas jų bendro gyvenimo metu užgyventas turtas pripažintinas bendrąja nuosavybe ir padalintinas. Šalys nepateikė objektyvių įrodymų, koks kiekvieno iš sugyventinių indėlis buvo gausinant jų bendrą turtą, todėl laikytina, kad jie lygiomis dalimis darbu ir lėšomis prisidėjo prie bendrosios nuosavybės gausinimo. V. J. ir O. K. yra tinkami atsakovai byloje, nes jie priėmė A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties 2011 m. liepos 21 d. (t. 1, b.l. 26).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų iš viso 36200 Lt piniginę kompensaciją už 15000 Lt vertės A. J. vardu buvusį registruotą turtą: namą su priklausiniais adresu T. T. r.; 7400 Lt vertės kilnojamąjį turtą, buvusį A. J. teisiškai registruotuose namuose adresu. T. r.; gyvulius, buvusius teisiškai registruotus A. J. vardu: 36 raguočius 50000 Lt vertės. Prašoma priteisti iš atsakovų ½ dalį šio turto vertę.
Byloje nustatyta, kad namas, unikalus Nr. su priklausiniais – žemės sklypu, unikalus Nr., garažu, unikalus Nr., ūkiniu pastatu, unikalus Nr., daržine, unikalus Nr, esančius adresu įsigytas 2005-12-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 7-9), taigi jau tada, kai ieškovė nevedė bendro ūkio su A. J., todėl ieškovės prašymas padalinti šį nekilnojamąjį turtą ir jo dalies vertę priteisti iš atsakovų atmestinas.
Ieškovės prašymas priteisti kompensaciją už kilnojamąjį turtą: grūdų malimo malūną, 700 Lt vertės, benzininį pjūklą 300 Lt vertės, išpjautą medieną 500 Lt vertės, aštuonis metalinius bidonus 400 Lt vertės, šaldytuvą ir šaldiklį 700 Lt vertės, vandens šildytuvą 300 Lt vertės, srutovežį 1000 Lt vertės, šienapjovę 1000 Lt vertės, du kultivatorius 1000 Lt vertės, du melžimo aparatus 1500 Lt vertės, buvusį A. J. teisiškai registruotuose namuose adresu T. T. r., atmestinas, nes jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių šio turto įsigijimo dokumentų, iš esmės nenurodė kiekvieno iš šių kilnojamųjų daiktų įsigijimo datos, anot jos atstovo, šio turto vertę nustatė lygindami analogiško naudoto turto vertę iš skelbimų (t. 1, b.l. 148). Ieškovė pati nurodė, kad melžimo aparatas įsigytas 2005-2006 metais, srutovežis prieš 2-3 metus (apie 2009-2010 m.). Atsakovas V. J. nurodė, kad šienapjovę buvo pardavęs pats A. J.. Tokiu būdu, nesant galimybės nustatyti ar prašomas padalinti kilnojamasis turtas realiai egzistavo, taip pat kokia jo dalis yra likusi šiuo metu, kas jį valdo, kokia jo vertė, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir jų dalies vertės priteisimo iš atsakovų.
Ieškovės prašymas padalinti gyvulius ir priteisti kompensaciją už ½ jų dalį, tenkintinas iš dalies. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikto Laikytojo ūkinių gyvūnų sąrašo (t. 1, b.l. 164-208) matyti, kad laikotarpiu nuo 1995-06-01 laikytojo A. J. bandoje Nr. 11550100883 įsigyti devyni galvijai, kurie sugyventinių bendro gyvenimo pabaigoje 2002-03-26 buvo nepaskersti ar neparduoti (sąrašo Nr. 3, 4, 7, 8, 10, 15, 23, 25, 26). Ieškovė nurodo, kad prašomų padalinti 36 raguočių vertė 50000 Lt, taigi vieno raguočio vertė, jos apskaičiavimu, sudaro 1389 Lt. Tokiu būdu, devynių raguočių vertė sudarytų 12500 Lt. Jų vertę padalijus pusiau, ieškovei iš atsakovų priteistina 6250 Lt, t.y. po 3125 Lt iš kiekvieno atsakovo. Ieškovei priteistina kompensacija pinigais, nes ji yra pensinio amžiaus, silpnos sveikatos, gyvena bute mieste, todėl priteisimas natūra neatitiktų protingumo reikalavimų, be to, tokio prašymo ieškovė nepateikė.
Nors atsakovai teigė, kad ieškovei išsikraustant iš A. J. jai buvo atiduota devyni galvijai, iš nurodyto sąrašo nesimato, kad tą ar artimą tai dienai datą būtų buvęs paskerstas ar parduotas toks gyvulių skaičius konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti ir atsakovų teiginiai, kad bendro gyvenimo su A. J. pabaigoje ieškovei buvo sumokėta 7000 litų, kad ji išsivežė naujus baldus.
Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jie paveldėjo ne tik A. J. turtą bei ir jo kreditorinius įsiskolinimus šioje byloje teisinės reikšmės neturi, nes iš atsakovų pateiktų įrodymų (t. 1, b.l. 38-49) matyti, kad visas paskolų sutartis, už kurias laidavo atsakovė O. K., ar be laidavimo, A. J. sudarė po 2002-03-26, taigi ieškovei jau nevedant bendro ūkio su A. J..
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovės Z. Č. bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 1080 Lt žyminis mokestis (b.l. 17). Byloje ji buvo atstovaujama advokato (t. 1, b.l. 16), tačiau išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisti neprašo. Atsakovai byloje buvo atstovaujami advokato (t. 1, b.l. 24), pateikė prašymą sumokėti 3000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 123). Teismas patenkino 17,3 procentų ieškovės reikalavimų (6250x100:36200), todėl, iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovei po 93 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti už jos sumokėtą žyminį mokestį, atitinkamai iš ieškovės priteistina kiekvienam atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (82,7 proc.) po 1240 Lt jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokiu būdu iš ieškovės priteistina kiekvienam atsakovui po 1147 Lt (1240-93) jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovų priteistinos išlaidos valstybei – 133,65 Lt (t. 1, b.l. 2), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)260 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti bendrąja daline Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe lygiomis dalimis devynis galvijus, buvusius teisiškai registruotus A. J. vardu, 12500 Lt vertės.
Priteisti iš atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3125 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus) piniginę kompensaciją ieškovei Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), už jai priklausančių galvijų dalį.
Priteisti iš ieškovės Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovams V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1147 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus) jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 110,53 Lt (vieną šimtą dešimt litų ir 53 ct), iš atsakovų V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 11,56 Lt (vienuolika litų ir 56 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.