- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 1K-115-648-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Rimantas Simaitis
Pranešejas Arturas Pažarskis Baudž. byla Nr. 1K-115-648/2011
2.1.15.4., 2.1.16.2.12.
2011 m. kovo 18 d.
teismo posedyje išnagrinejes kaltinamojo M. G. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria siekiant užtikrinti K. B. pareikšta civilini ieškini del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo skirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas i kaltinamojo M. G. turta, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
2010-04-08 K. B. kreipesi su skundu privataus kaltinimo tvarka i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma, kaltindamas M. G. tycia per visuomenes informavimo priemone paskleidus apie ji tikroves neatitinkancia informacija, galincia pažeminti, paniekinti jo asmeni, pakirsti pasitikejima juo, bei viešai žodžiu ji ižeidus, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.
Siekiant užtikrinti K. B. civilinio ieškinio del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ivykdyma, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-02-10 nutartimi paskyre laikina nuosavybes teises apribojima i kaltinamojo M. G. turta.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-02-10 nutarti. Teigia, kad baudžiamojo proceso teises institutas, reglamentuojantis laikino nuosavybes teises apribojimo taikyma, savo prigimtimi, turiniu ir paskirtimi atitinka civilinio proceso teiseje itvirtinta laikinuju apsaugos priemoniu instituta, kurio taikymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 144-152 str. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nurodo vadovautis civilinio proceso normomis tais atvejais, kai konkreciu klausimu nereglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK. Teismu praktikoje del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo laikomasi nuomones, kad nuosavybes teise negali savaime buti ribojama be jokiu išankstiniu salygu, taciau butina atsižvelgti i ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, preliminariai ivertinti paties ieškinio pagristuma. Pasak kaltinamojo, teismas, prieš priimdamas skundžiama nutarti, turejo preliminariai ivertinti, ar pateikti duomenys del nuosavybes teises apribojimo taikymo ir jo masto yra pakankami, kad teismas, spresdamas byla iš esmes, galetu pagristai nuspresti tenkinti K. B. ieškini.
Kaltinamasis M. G. taip pat teigia, kad jis nesutinka su pareikštu kaltinimu ir civiliniu ieškiniu, kadangi jis nesieke pažeminti K. B., nepaskleide apie ji tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti ar pakirsti pasitikejima juo. Todel K. B. reikalavimai pripažinti ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. bei prašymas priteisti neturtine žala yra nepagristi. Nurodo, kad K. B. papraše taikyti laikina nuosavybes teises apribojima tik 2011-01-08, nors pareiške civilini ieškini del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dar 2010-04-08. Laikotarpyje nuo 2010-04-08 iki 2011-01-08 jo finansine padetis nepasikeite, neatsirado duomenu apie jo negalejima ivykdyti galimo teismo procesinio sprendimo, todel K. B. neturejo pagrindo prašyti skirti laikina nuosavybes teises apribojima. Kaltinamasis atkreipia demesi, kad K. B. prašoma 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neracionali, pažeidžia teisingumo principa bei šaliu pusiausvyra, kadangi pagal teismu praktika panašiose bylose yra priteisiama žymiai mažesne neturtine žala. Nurodo, kad teismas, remdamasis K. B. 2011-01-07 ir 2011-02-08 prašymais, prijunge nepatvirtintas dokumentu kopijas, taciau tokie dokumentai neatitinka irodymu leistinumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK 114 str. 1 d.), todel bet koks sprendimas, priimtas remiantis nustatytos irodymu formos neatitinkanciais dokumentais ir neatitinkantis irodymu leistinumo reikalavimo, prieštarauja teisingumo ir teisetumo principams.
Teismo posedyje kaltinamojo M. G. gynejas praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. G. skundas atmetamas.
Visu pirma pasakytina, kad Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. numato, jog kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi Lietuvos Respublikos BPK 151-153 str. reglamentuoja laikino nuosavybes teises apribojimo instituta, todel priešingai nei skunde teigia kaltinamasis M. G., nagrinejamu atveju taikyti Lietuvos Respublikos CPK 144-152 straipsniu nuostatas, itvirtinancias laikinuju apsaugos priemoniu taikyma civilinese bylose, nera pagrindo. Teismas taip pat nevertina skundo motyvu del teismu praktikos civilinese bylose šiuo klausimu.
Laikinas nuosavybes teises apribojimas yra procesine prievartos priemone, susijusi su viena iš asmens konstituciniu teisiu – teise i nuosavybes nelieciamuma. Šis apribojimas taikomas esant bent vienam iš baudžiamojo proceso istatyme numatytu pagrindu, t. y. kai procese turi buti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas ar išplestinis turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso istatymas nenumato jokiu išlygu ar papildomu salygu šiam apribojimui taikyti. Taip pat atkreiptinas demesys, kad Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsnis ne tik suteikia teise, bet ir tiesiogiai ipareigoja ikiteisminio tyrimo pareiguna, prokurora ar teisma imtis priemoniu galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausanti turta ir laikinai apriboti nuosavybes teise i ji.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. B. pareiške civilini ieškini su jo papildymu, kuriuo prašoma priteisti 100 000 Lt neturtines žalos iš M. G., kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas (t. 1, b.l. 6-7, t. 2, b.l. 8-11). Pritartina Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, jog kai yra pakankamai duomenu, jog nusikalstama veika buvo padaryta turtine ar neturtine žala, teismas privalo imtis priemoniu pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Todel esant pareikštam civiliniam ieškiniui bei prašymui ji užtikrinti, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-02-10 nutartimi pagristai paskyre laikina nuosavybes teises apribojima i kaltinamojo M. G. turta 100 000 Lt sumai.
Skunde nurodyta aplinkybe, kad K. B. papraše taikyti laikina nuosavybes teises apribojima tik 2011-01-08, nors pareiške civilini ieškini del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dar 2010-04-08, taciau minetu laikotarpiu nepasikeite jo finansine padetis, neatsirado duomenu apie jo negalejima ivykdyti galimo teismo procesinio sprendimo, neturi itakos sprendžiant klausima del šios procesines prievartos priemones skyrimo pagristumo. Laikinas nuosavybes teises apribojimas gali buti taikomas bet kurioje bylos tyrimo ar nagrinejimo stadijoje, šiuo atveju, teismas prieme nutarti taikyti procesine prievartos priemone išsprendes gauta nukentejusiojo ir jo atstovo prašyma.
Laikinas nuosavybes teises apribojimas turi buti proporcingas pareikštam civiliniam ieškiniui. Šiuo atveju paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas i kaltinamojo M. G. turta neviršija civiliniame ieškinyje pareikšto neturtines žalos atlyginimo dydžio, t. y. 100 000 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d., nuosavybes teise – tai teise savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti. Iš turto arešto pažymejimo Nr. 0411000983 matyti, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-02-10 nutarti, areštuotas kaltinamajam M. G. priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. 2 kambariu butas, esantis V.Kreves pr. 10-29, Kaune, uždraudžiant juo disponuoti (t. 3, b.l. 124-125). Taigi, kaltinamajam nera visiškai apribota nuosavybes teise i areštuota nekilnojamaji turta, kadangi jam nera uždrausta valdyti ir naudoti toki turta. Be to, skundžiama nutartimi nurodyta areštuotina kilnojama ir nekilnojama turta perduoti saugoti kaltinamajam M. G., todel pripažintina, kad apylinkes teismas emesi visu priemoniu, kad išlaidos del nuosavybes teises apribojimo butu minimalios. Ivertinus išdestytus motyvus, konstatuotina, kad laikinas nuosavybes teises apribojimas nera aiškiai neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todel procesine prievartos priemone paskirta, nepažeidžiant proporcingumo principo, itvirtinto Lietuvos Respublikos BPK 11 str. 1 d.
Skunde nurodoma, kad teismu praktikoje analogiškose bylose priteisiamu neturtines žalos sumos yra žymiai mažesnes nei prašo K. B.. Taciau atkreiptinas demesys, kad nagrinejant skunda del laikino nuosavybes teises apribojimo, nera sprendžiamas klausimas, ar kaltinamasis padare jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat teismas nevertina byloje surinktu duomenu ir civilinio ieškinio pagristumo. Šiuo klausimus turi išspresti pirmosios instancijos teismas išnagrinejes byla ir priimdamas procesini sprendima. Del šiu priežasciu nenagrinetini skundo argumentai del baudžiamojoje byloje pareikšto M. G. kaltinimo, civilinio ieškinio pagristumo ir civilinio ieškinio dydžio. Šiuo metu svarbu tai, kad procesinei prievartos priemonei taikyti butinos salygos – pagristas manymas, jog kaltinamasis M. G. gali buti padares nusikalstamas veikas, ir pareikštas civilinis ieškinys – yra nustatytos.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-02-10 nutartis yra teiseta ir pagrista, todel paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Kaltinamojo M. G. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.