- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2YT-3674-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00570-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. K. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sūnaus J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos sūnus J. K., kuris pagal 2006 m. liepos 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. ASN 1655 buvo iš valstybės išsinuomojęs 1 ha ploto žemės sklypą, esantį Obeliškių k., Kybartų šen., Vilkaviškio r. sav. Žemės nuomos terminas - iki 2031 m. liepos 21 d. Kadangi J. K. savo šeimos neturėjo, o ji jo motina, tai kaip įstatyminė įpėdinė turinti teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti sūnui J. K. priklausantį turtą bei turtines teises, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjusi kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą notarui dėl jam priklausančio palikimo priėmimo. Tačiau ji to nepadariusi, kadangi neturėdama teisinių žinių, nežinojusi, kad sūnui priklausančią žemės nuomos teisę turinti paveldėti per notarą. Ją suklaidino ir tas faktas, kad sūnus jokio registruotino bei paveldimo turto neturėjo, todėl buvo įsitikinusi, kad paveldėti nėra ką. Tik visiškai neseniai, kai iškilo problemų dėl sūnaus nuomotos žemės deklaravimo valstybės išmokoms gauti (visą šį laiką ji ją deklaravusi savo vardu), sužinojusi, kad ateityje jos deklaruoti savo vardu jau nebegalėsianti, jeigu nesusitvarkysiant dokumentų dėl sūnui priklausančio turto ir turtinių teisių paveldėjimo. Tai sužinojusi, kreipusis į notarą dėl sūnui priklausančios turto bei turtinių teisių paveldėjimo, tačiau kadangi jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas po jo mirties, tai notaras priimti iš jos pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali. Šiuo metu, norint jai susitvarkyti sūnui J. K. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad priėmusi palikimą po savo sūnaus mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tai, kad ji faktiškai priėmusi palikimą po savo sūnaus mirties, įrodo tokie faktai: po sūnaus mirties jai atiteko visi jam priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, nes sūnus iki mirties gyveno kartu su ja jai nuosavybės teise priklausančiame name. Be to, po sūnaus mirties ji dirbusi, ir iki šiol dirbanti bei prižiūrinti žemės sklypą, kurį sūnus buvo išsinuomojęs iš valstybės. Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamų deklaracijų kopijų, ji šį žemės sklypą iki šiol deklaruojanti kaip savo ir valstybės išmokoms gauti. Tokiu būdu ji priėmusi palikimą po savo sūnaus mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškimo reikalavimui neprieštaravo, bei nurodė, kad teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį paveldimą turtą - Žemės sklypą, tarnyba neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti prašymą (b.l. 21).
Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei papildymų neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai S. K. ir G. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėja ir V. K. yra J. K. tėvai (b.l.8). Mirties liudijimu nustatyta, kad pareiškėjos sūnus J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.6), jo tėvas Vincas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.7). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad mirusiojo J. K. vardu įregistruota 2006-07-31 valstybinės žemės – 1 ha žemės sklypo, esančio Obeliškių k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav., sklypo unikalus numeris 4400-0817-5722 (b.l.9). Valstybinės žemė sutarties kopija nustatyta, kad žemės sklypas buvo išnuomuotas 25 m. nuo 2006-07-21 (b.l.10). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėja, kaip mirusiojo J. K. motina turėjo teisę paveldėti savo mirusio sūnaus turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Testamento registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo J. K. palikimo nepriėmė nei vienas asmuo pagal testamentą ar pas notarą, bei palikimo niekas neatsisakė (b.l.11). Kadangi kitų mirusiojo įpėdinių nėra, pareiškėja turi teisę paveldėti visą savo mirusiojo sūnaus turtą. Pagal CK 5.1 str.2 d. gali būti paveldimos ir turtinės teisės, šiuo atveju teisė į sudarytą terminuotą žemės sklypo nuomos sutartį.
Pareiškėjos pareiškimu, liudytojų S. K. ir G. S. parodymais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jos mirusysis sūnus J. K., bei liudytojai kartu gyveno viename name. Po sūnaus mirties pareiškėja pasiliko jo kambaryje buvusius daiktus, taip pat iki jo mirties ir po jos naudojosi jo nuomojamu žemės sklypu. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos pateikti rašytinai įrodymai - gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir J. K. deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). (b.l.12,13), paramos už žemės ūkio naudmenas 2019 m., 2018 m., 2017 m., paraiškose pareiškėja deklaravusi žemės sklypus (b.l.14-18). Šiais aktyviais veiksmais pareiškėja po savo sūnaus mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo sūnaus mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sūnaus mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos (1,70 Eur) neviršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.