Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai R. C. ir A. C. (toliau kartu – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvegijos kontaktai“ (toliau – ir atsakovė) 3 474,33 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė bei UAB „Baltic project“ 2016 m. sausio 5 d. sudarė 397/796 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį ieškovai sumokėjo atsakovei 37 550 Eur sumą, o atsakovė pardavė ieškovams butą. Ieškovai butą įsigijo 84 procentų baigtumo, o pilną statybos baigtumą įregistravo 2017 m. birželio 29 d. Ieškovai butą naudojo pagal paskirtį ir bute gyveno bei gyvena iki šiol. Maždaug 2022 m. pabaigoje ieškovai pastebėjo, kad vidinės buto sienos, esančios patalpose, kadastro byloje esančiame plane pažymėtose indeksais 1-3, 1-4, 1-5, drėksta, lupasi dažai. Ieškovai apie tai žodžiu informavo atsakovę, tačiau atsakovė šios problemos spręsti nesiėmė. Ieškovai kreipėsi į nepriklausomus statybos apdailos ekspertus MB „Laupetra“ dėl buto defektų nustatymo. MB „Laupetra“, atlikusi buto apžiūrą, surašė 2023 m. kovo 9 d. apžiūros–defektų nustatymo aktą, kuriame buvo padaryta išvada, kad „įvertinus matavimų rezultatus bei bendrą situaciją objekte, o taip pat užsakovui informavus apie krentantį slėgi grindinio šildymo sistemoje daroma išvada, kad užsakovui nuosavybės teise priklausančiame name įrengta nesandari grindinio šildymo sistema“. Gavusi minėtą aktą, atsakovė susisiekė su ieškovais, atsakovės darbuotojai kelis kartus buvo atvykę apžiūrėti buto, apžiūros metu nebuvo naudojami jokie prietaisai. Atsakovės darbuotojams atvykus į vietą buvo iškelta prielaida, kad problema susijusi su vandens nubėgimo/latakų sistemomis, todėl ieškovas R. C. pasiūlė šią sistemą patikrinti endoskopine kamera, vėliau sutiko, kad atlygins atsakovės patirtas išlaidas, jeigu paaiškės, kad problema nėra susijusi su statytoju. Vis dėlto, atsakovė daugiau nei pusę metų nesugebėjo išsiaiškinti buto defekto – drėkstančių sienų – priežasties, neatliko visapusiško tyrimo ir nepasiūlė ieškovams sprendimo būdo, o vietoje to iškėlė prielaidą, kad tai galimai susiję su nuotekų sistema, kas šalintų atsakovės, kaip statytojos, atsakomybę. Atsakovė žadėjo patikrinti nuotekų sistemą, kad galėtų patvirtinti ar atmesti šią prielaidą, tačiau to nepadarė. Paskyrus byloje ekspertizę, teismo ekspertas nustatė, kad buto patalpose, kadastro byloje esančiame plane pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl šių priežasčių: 1) pateiktame „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ nepateiktas hidroizoliacijos sprendinys grindų ir pamatų/sienų sandūroje; 2) grindų hidroizoliacija/juoda plėvelė užleista ant sienos tinko, pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko sluoksniu; 3) drėgmė iš grunto per pamatus kapiliariniu būdu kyla aukštyn ir per tinko sluoksnį kyla virš grindų dėl neįrengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje; 4) buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl neįrengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad buto patalpose, pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5 ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl to, kad pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko luoksniu. Tikslu pašalinti nustatytą trūkumą, reikia tinkamai įrengti/sujungti hidroizoliaciją grindų ir sienų/pamatų sandūroje. Teismo ekspertizės akte nurodyti du variantai ir paskaičiuota darbų kaina, kuri vienu atveju (atstatant durų ir sienų plyteles) skaičiuojant pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas yra 3 093,18 Eur su PVM, kitu atveju (keičiant durų ir sienų plyteles) yra 4 851,18 Eur su PVM. Akivaizdu, kad už hidroizoliacijos įrengimą ir drėgmės neprasiskverbimą buvo atsakinga statytoja (atsakovė). Ieškovai įrodė defektus, defektai atsirado per 10 metų garantinį laikotarpį, todėl atsakovei kyla atsakomybė ir iš atsakovės priteistina 3 093,18 Eur defektų šalinimo išlaidų. Be to, ieškovai, siekdami nustatyti buto defektus ir įrodyti jų faktą, turėjo 381,15 Eur išlaidas už MB „Laupetra“ suteiktas paslaugas, šios išlaidos taip pat priteistinos ieškovams iš atsakovės. Esant nustatytiems darbų defektams, ieškovai atsakove nebepasitiki, ir reiškia reikalavimą atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, dėl ko atsakovei šiuo atveju turi būti taikomi aukštesni standartai. Šiuo atveju nustatyti buto trūkumai yra paslėpti, kadangi jie susiję su šildymo sistema. Tokie trūkumai nėra akivaizdūs, o norint šiuos trūkumus pastebėti būtina ardyti buto grindis ir/arba sienas. Šiuo atveju nei MB „Laupetra“, nei atsakovė nesugebėjo nustatyti tikslių trūkumų ir jų atsiradimo priežasčių paprastos apžiūros metu. Tiksli trūkumų priežastis buvo nustatyta tik atlikus byloje ekspertizę ir surašius ekspertizės aktą. Tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovai tokių trūkumų pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo. Be to, tokie trūkumai išryškėjo tik eksploatuojant butą. Nors ieškovai butą pirko su daline apdaila, tačiau hidroizoliaciją įrengė statytojas. Todėl buto trūkumams taikytinas 10 metų garantinis terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Buto kadastro byla buvo suformuota 2015 m. kovo 30 d., o pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150414-00256 išduota 2015 m. balandžio 14 d. Pretenzijas dėl buto paslėptų trūkumų ieškovai atsakovei ėmė reikšti 2023 metų pradžioje, tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas. Todėl laikytina, kad ieškovai pretenzijas dėl buto trūkumų atsakovei pareiškė per CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą 10 metų garantinį terminą. Šią išvadą suponuoja ir atsakovės elgesys – atsakovė reagavo į ieškovų pareikštas pretenzijas ir neginčijo, kad jos būtų pareikštos praleidus įstatyme numatytą garantinį terminą. Atsakovės atsakymas į ieškovų pretenzijas buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 10 d. Vėliau šalys dar bendravo žodžiu, o pokalbio metu buvo nurodyta, kad atsakovė trūkumus ištaisytų tik tokiu atveju, jeigu ieškovai nurodytų konkrečius trūkumus ir jų atsiradimo priežastis. Todėl darytina išvada, kad ieškovai nepraleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų senaties termino.