Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-04 · Civilinė byla Nr. eB2-655-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
eB2-655-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02250-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. eB2-655-603/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02250-2018-5Procesinio sprendimo kategorija:126.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. B. individualiai įmonei, bendraatsakovas R. B., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, yra skolingas biudžetui 4606,73 Eur.

Atsakovai atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų - įmonės nemokumas, yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2006-02-10 iki dabar įmonės savininkas ir vadovas yra R. B., gim. 1979-05-28, registracijos adresas Gurelių g. 27, Vilnius.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04, Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2002-01-01 iki 2008-12-31, individualių įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Tuo atveju, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal LR Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, buvo mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, savininkai privalomai draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Pagal Socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30, individualių įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti ir sveikatos draudimu. Individualios įmonės už įmonių savininkus privalėjo kiekvieną mėnesį mokėti 28,5 procento dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 9,0 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo kalendoriniais metais individualios įmonės išsiimamos savarankiškai dirbančio asmens asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri priskirtina savarankiškai dirbančio asmens su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kaip tai apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 34 punkte, ir kalendorinių metų mėnesį negalėjo būti mažesnė kaip MMA ir didesnė kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma per mėnesį. Pagal Socialinio draudimo įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2010-07-01, individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Todėl individualios įmonės už įmonių savininkus nuo 2010-07-01 privalėjo kiekvieną mėnesį mokėti 9,0 procento dydžio PSD įmokas nuo MMA. Vadovaujantis VSD įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 (4 straipsnio 3 dalis), individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, o pagal 2017-01-01 VSD įstatymo redakciją, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu (5 straipsnio 2 dalis). Nuo 2017-07-01 VSD įmokoms nustatytas 30,3 proc., o PSD įmokoms 9 proc. dydžio tarifas, nuo ne mažesnės kaip MMA lėšų sumos. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad personalinės įmonės savininkas už save privalėjo mokėti VSD ir PSD įmokas, bei priskaičiuotas VSD įmokas už apdraustuosius, tačiau šios prievolės nevykdė.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, R. B. IĮ valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimai sutriko 2009 metais. Įmonė pati įmokas paskutinį kartą mokėjo 2009-10-04, pagal debeto nurodymus iš įmonės sąskaitos lėšos paskutinį kartą nurašytos 2013-09-12. Įmonės skola 2015 m. 1 ketvirtį buvo 578,34 Eur, 2016 m. 1 ketvirtį išaugo iki 1858,70 Eur. Įmonei nemokant įmokų, skola vis augo ir 2017 m. 1 ketvirtį jau buvo 2730,50 Eur, o 2018 m. 1 ketvirtį 4390,73 Eur. Pagal pateiktus duomenis 2018-09-03 R. B. IĮ skola yra 4606,73 Eur, iš jų: 3039,24 Eur VSD įmokų ir 169,55 Eur delspinigių, bei 1352,81 Eur PSD įmokų ir 45,13 Eur delspinigių. Įmonėje samdomų darbuotojų nebuvo.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, siekdamas iš R. B. IĮ išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. Kredito įstaigoms nuo 2006 m. buvo teikiami mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka iš draudėjo sąskaitų, tačiau jie nebuvo vykdomi. Paskutinį kartą lėšos pagal mokėjimo nurodymą buvo gautos 2013-09-12. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl skolos išieškojimo 2015-08-20 ir 2016-10-05 buvo perduoti vykdyti antstoliui. Antstolis iki 2017-01-24 dalinai įvykdė 2015-08-20 perduotus sprendimus.

Pagal VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2018-03-05 duomenų bazės išrašus įmonės ir savininko vardu registruotino turto nėra. R. B. IĮ atsiskaitomoji sąskaitą AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2015-07-28.

Draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, savininkui bei vadovui R. B. skaičiuojamos VSD ir PSD įmokos, skola vis didėja. Vadovas kitur nedirba.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nuostatas, nemoki įmonė – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš R. B. IĮ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų, lėšos į VSD biudžetą paskutinį kartą gautos iš antstolio 2017-01-24, kaip minėta, registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, lėšų kredito įstaigose nėra, darbuotojų nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad R. B. IĮ yra nemoki, laiku nemoka privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl jai keltina bankroto byla.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius UAB ,,Gribžiniai“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

iškelti R. B. individualiai įmonei (j. a. k. 300541731, buveinės adresas: Rastinėnų k., Sudervės sen., Vilniaus raj.) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti UAB ,,Gribžiniai“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA241).

Uždėti bankrutuojančios R. B. individualios įmonės (j. a. k. 300541731, buveinės adresas: Rastinėnų k., Sudervės sen., Vilniaus raj.) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

Pavesti paskirtam bankroto administratoriui:

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis, dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja Loreta Bujokaitė