- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-140-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3870 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt) litų turtinės žalos ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar lėšų ši suma išieškotina iš jo įstatyminės atstovės G. D., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteista iš A. D. 4062,40 (keturi tūkstančiai šešiasdešimt du litai 40 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, Kalvarijų g. 147, Vilnius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė K. D. sveikatą: 2008 m. sausio 14 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) parduotuvės tarpduryje, tyčia abejomis rankomis stipriai pastūmė nukentėjusįjį K. D., dėl ko pastarasis virsdamas atsitrenkė galva į sieną ir grindis, nuo ko jam įvyko galvos pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžis, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, o jeigu apygardos teismas nerastų pagrindo patenkinti jo prašymą, tai prašytų nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą bausmę sušvelninti, pakeičiant ją bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bent ją sumažinant, galimai iki tiek, kiek bausmės apeliacinės instancijos posėdžio dienai bus atlikęs, o jeigu baudžiamoji byla jo atžvilgiu nebūtų nutraukta, prašytų į procesą įtraukti jo tėvą ir, jeigu bus patenkinti civiliniai ieškiniai, priteisti civilinius ieškinius ne tik iš jo mamos, bet ir iš tėvo.
Skunde nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina arba nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių; netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; neteisingai paskirta bausmė; netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Taip pat nurodo, jog teismas neįtraukė į procesą jo tėvo, nuosprendyje nurodydamas, kad jeigu jis neturės turto ar lėšų, tai jos bus išieškotos vien iš jo mamos - atsakovės šioje byloje. Teigia, kad teismo išvada, jog jis neva sunkiai sutrikdė K. D. sveikatą prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad jis kartu su draugais buvo atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir jis norėjo įeiti į parduotuvės vidų, tarpduryje susitiko su išeinančiu iš parduotuvės nepažįstamu pagyvenusiu vyriškiu, kaip nustatyta byloje – K. D.. Jis nešėsi plastikinį maišelį. K. D. jam pasakė „ko čia stovi tarpduryje", liepė pasitraukti nuo durų į šoną, o jis jam atsakė, kad nestovi, tada šis vyras rankoje turėtu maišeliu, kuriame buvo alaus butelis, trenkė jam į veidą ir pataikė į skruostą, dėl ko jis patyrė skausmą, o iškritęs iš maišelio alaus butelis sudužo ant grindų. Kai K. D. iš rankų iškrito plastikinis maišelis, jis jam dar kartą smogė į žandą, tada jis, nesusivaldė, nes nesitikėjo tokio nepažįstamojo vyro elgesio ir norėdamas apsiginti nuo jo neteisėtų veiksmų, jį stumtelėjo į šoną, tas vyras neišlaikė pusiausvyros, nes buvo jau senyvo amžiaus, todėl nugriuvo ant grindų, o jis, išsigandęs dėl to kas įvyko kartu su draugais išėjo iš parduotuvės. Taigi teigia, kad kai K. D. jį užsipuolė ir pavartojo prieš jį smurtą, jis staiga labai susijaudino ir pastūmė vyriškį, o kai jis nugriuvo, paliko jį ten gulėti. Apeliantas mano, kad jo padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 dalį, nes jis nenorėjo ir nesiekė jo pargriauti ant grindų bei sunkiai sutrikdyti K. D. sveikatą, todėl nuteistasis daro išvadą, kad jo veika formaliai atitiktų ne LR BK 135 str. l d., o LR BK 137 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, bet veika, numatyta LR BK 137 str. l d. nepatenka į sąrašą veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo 14-os metų, todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo konstatuoti, kad jo veika atitinka LR BK 137 str. l d. numatyto nusikaltimo požymius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes tos veikos padarymo metu jam buvo tik 15-a metų. Taigi nuteistasis daro išvadą, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Be kita ko apeliantas nurodo, kad jeigu teismas nerastų pagrindo nuosprendį panaikinus bylą nutraukti, jis norėtų, kad nuosprendis būtų pakeistas ir bausmė jam būtų sušvelninta, pakeičiant ją bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bent sumažinta iki tiek, kiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienai jis bus atlikęs bausmės. Taip pat nurodo, jog dėlto, ką padarė, labai gailisi, pažada, kad daugiau nei nusikaltimų, nei kitų teisėtvarkos pažeidimų nepadarys. Nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymo taisykles, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-01-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo R. B., liudytojos I. B., nepilnamečių liudytojų V. B., A. Ž. parodymais, specialisto išvadomis, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tačiau netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą bei netinkamai parinko bausmės atlikimo vietą nuteistajam, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas.
Dėl nuteistojo A. D. veikos kvalifikavimo (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalis) ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad A. D. tyčia abejomis rankomis pastūmus nukentėjusįjį K. D., šis griūdamas atsitrenkė galva į sieną ir grindis, taip patirdamas sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Tokią išvadą patvirtina apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. B. ir A. Ž. (2 t. b. l. 75-76), kurie tiesioginiai matė įvykį bei pats nuteistasis (2 t. b. l. 73). Taigi, apylinkės teismas, kvalifikuodamas A. D. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė tyčia, pagrįstos apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia stūmęs nukentėjusįjį K. D., tačiau teigia, kad kai K. D. jį užsipuolė ir pavartojo prieš jį smurtą, jis staiga labai susijaudino ir pastūmė vyriškį, dėl ko nuteistasis mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., nes jis nenorėjo ir nesiekė K. D. pargriauti ant grindų bei sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto teiginius, kuriais jis ginčija faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atmeta ir juos vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi tokius apelianto teiginius paneigia liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, dėl ko aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. D. veikos kvalifikavimo.
Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 1 dalis) yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus sveikatai. Turėjimas numatyti sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (sunkų sveikatos sutrikdymą).
Netiesioginė tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui – tokią apelianto A. D. kaltės formą nustatė pirmosios instancijos teismas (BK 15 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnio 1 dalis) – yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, sąmoningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui dėl savo veikos, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo sunkiai sutrikdyti sveikatą, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryšys.
Iš paminėto seka, kad tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.
Nustatyta, kad apeliantas A. D. tyčia abejomis rankomis patalpoje stipriai stūmė nukentėjusįjį – šie veiksmai valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Nuo jų nukentėjusysis atsitrenkė į sieną, nugriuvo ant grindų, ir tik po to apeliantas nutraukė smurtinius veiksmus. Šie apelianto A. D. veikos objektyvieji požymiai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad jis, būdamas jauno amžiaus, suprato, jog savo veiksmais minėtomis aplinkybėmis kėsinasi į nukentėjusiojo K. D. sveikatą, numatė, kad gali ją sunkiai sutrikdyti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. D. buvo garbaus amžiaus, liudytojai V. B. ir A. Ž. nukentėjusįjį vadina senuku, nurodo, kad nuteistasis nukentėjusįjį įžeidė. Įvykio eiga, t. y. tai, kad dėl apelianto stipraus pastūmimo nukentėjusysis atsitrenkė galva į sieną ir grindis, o toks atsitrenkimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikimą, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė, nes nukentėjusįjį, kuris sunkiai vaikščiojo, stipriai abejomis rankomis stūmė nedidelės erdvės patalpoje. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius, jo veika kvalifikuotina atitinkamai. Apylinkės teismo nustatytos kitos faktinės aplinkybės – kai dėl stipraus pastūmimo nugriuvęs nukentėjusysis nebeatsikėlė, apeliantas neparodė jokio susirūpinimo, iš įvykio vietos pabėgo, t. y. buvo abejingas nukentėjusiojo likimui. Visa tai leidžia teigti, kad kaltininko tyčia pasekmių atžvilgiu buvo nekonkretizuota, jam nebuvo svarbus veikos rezultatas, tačiau jį tenkino bet kokios jo veikos pasekmės.
Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp apelianto A. D. veikos ir atsiradusių padarinių – K. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent apelianto stiprus nukentėjusiojo pastūmimas lėmė tai, kad nukentėjusysis pavojingai atsitrenkė galva į sieną ir grindis, o šis atsitrenkimas sukėlė sužalojimus (galvos pakauškaulio lūžį, smegenų sukrėtimą, kaukolės pamato lūžį), nuo kurių nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikavo A. D. nusikalstamą veiką, kaip tyčinį kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, esant netiesioginės tyčios formai ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad kai K. D. jį užsipuolė ir pavartojo prieš jį smurtą, jis staiga labai susijaudino ir pastūmė vyriškį, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš liudytojų V. B. ir A. Ž. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 108-109, 113-114), tiek apylinkės teisme (2 t. b. l. 75-76), kad provokuojantis elgesys buvo paties A. D., kuris pats ir pradėjo konfliktą, užstodamas praėjimą ir neleisdamas praeiti senyvam žmogui, po ko, nukentėjusysis trenkė nuteistajam iš maišelio. Atsižvelgiant į paminėtą nėra pagrindi pripažinti, kad nuteistasis staiga būtų labai susijaudinęs, kadangi konflikto iniciatorius buvo jis pats, dėl ko jis galėjo tikėtis atsakomųjų nukentėjusiojo veiksmų, kadangi jis pats provokavo nukentėjusįjį, o ne priešingai.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymo taisykles, deklaratyvūs teiginiai, kurių apeliantas nepagrindžia, ir nenurodo jokių aplinkybių, kurie patvirtintų šiuos deklaratyvius teiginius.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje reglamentuojami bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas specialią nepilnamečiams taikomų poveikio priemonių sistemą ir numatydamas specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, sudaro teisinį pagrindą sudėtingam nepilnamečių resocializacijos procesui. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nepilnamečio asmenybę vertinti kompleksiškai (tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes).
Paskirdamas nuteistajam A. D. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str., 91 str. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis sunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant A. D. asmenybę – po nusikalstamos veikos padarymo nekartą padarė tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo taikytos įvairios auklėjimo poveikio priemonės ir bausmės, o tai rodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo savo elgesio nepakeitė, darė naujas nusikalstamas veikas.
Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., 80 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. D. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pastebėtina, kad apelianto A. D. asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Paminėtina tai, kad nuteistasis A. D. nusikalstamą veiką padarė 2008-01-14. Po to jis padarė ne vieną nusikalstamą veiką, už kurias buvo nuteistas ir jam buvo paskirtos bausmės. Apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinant paskirtas bausmes, kadangi A. D. 2010-01-19 buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jo atžvilgiu reikėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas negali šios klaidos ištaisyti, nes tuo pablogintų nuteistojo A. D. padėtį.
Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas A. D., už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir ją paskyrė atlikti pataisos namuose, nors nuteistasis A. D. gimė 1993 m. sausio 9 d., t. y. pilnametystė jam sukaks tik 2011 m. sausio 9 d. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 77 str., nepilnamečiai laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečių pataisos namuose, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Dėl civilinių ieškinių.
Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį.
Nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys visiškai neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 86), nes jame nėra nurodyta, kas traukiami byloje civiliniais atsakovais, nors sutinkamai su CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi savo turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai. Ieškinyje civiliniais atsakovais turėjo būti patraukti abu nuteistojo tėvai, nurodant jų gyvenamąsias vietas. Nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nuteistojo motina procese nedalyvavo kaip civilinė atsakovė, jai nebuvo išaiškintos civilinio atsakovo teisės, neleista pasisakyti baigiamosiose kalbose dėl pareikšto civilinio ieškinio. Visi šie pažeidimai yra esminiai ir nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio (kuris kaip toks nebuvo pareikštas) naikintina, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam R. B. pripažįsta teisę į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Mažeikių rajono apylinkės vyr. prokuroras, pareikšdamas civilinį ieškinį, Ligonių kasų interesais, civiliniais atsakovais nepatraukė nuteistojo A. D. tėvų nors tai privalėjo padaryti vadovaudamasis CK6.276 straipsnio 2 dalimi. Taigi, nepatraukdamas nuteistojo A. D. tėvų civiliniais atsakovais, prokuroras pažeidė Ligonių kasų teises, nes užkirto kelią išieškoti iš jų nuteistojo A. D. padarytą žalą, jei nuteistasis neturėtų pakankamai lėšų padarytai žalai atlyginti. Šio pažeidimo neištaisė ir apylinkės teismas. Šie pažeidimai yra esminiai ir nuosprendžio dalis, kuria buvo patenkintas prokuroro pareikštas civilinis ieškinys, taipogi naikintina, pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. D. paskirtos bausmės atlikimo pataisos namuose, nustatant A. D. bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam R. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tenkintą Mažeikių rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą.
Pripažinti nukentėjusiajam R. B. teisę į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pripažinti Mažeikių rajono vyriausiajam prokurorui teisę į civilinio ieškinio Ligonių kasų naudai, ginant viešąjį interesą 4062, 40 Lt sumai patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.