- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2473-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16534-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Optina“
- Ieškovas
- UAB „Efektyvus projektų valdymas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Optina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22011-848/2015 pagal ieškovės UAB „Efektyvus projektų valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Optina“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Optina“ priešieškinį ieškovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 23 500 Eur nuostolius, 1 766,56 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės turtą 7 090,41 Eur sumai, kurią atsakovė nustatė iš atsakovės reikalavimų 25 266,56 Eur sumos atėmusi ieškovės reikalavimų 18 756,15 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovės UAB „Optina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė pateiktais į bylą įrodymais nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui, t. y. atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nevykdo ūkinės veiklos, savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan. Teismas pasisakė, kad atsakovės įrodymais nepagrįstos prielaidos apie prastą ieškovės finansinę būklę negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti ieškovės teises disponuoti savo turtu, o aplinkybė, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove ar turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, nepatvirtina, kad ieškovė gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Teismas, įvertinęs ieškovės į byloje esančius duomenis, sprendė, kad ieškovė vykdo ūkinę veiklą, įmonė veikia pelningai, turi turto, iš kurio, priešieškinio tenkinimo atveju, būtų galimas išieškojimas. Tuo tarpu dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad Palangos miesto apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 28 d. yra priimtas teismo įsakymas Nr. eL2-1101-973/2015, teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazę, nustatė, kad nurodytas teismo įsakymas dar nėra įsiteisėjęs ir dėl jo gali būti reiškiami prieštaravimai, o duomenų apie kitus ieškovės kreditorius byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys viena kitai reiškia priešpriešinius reikalavimus, kurių pagrįstumas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, o ieškovės prašymas dėl atsakovės turto arešto taikant laikinąsias apsaugos priemones atmestas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Ieškovės finansinė būklė nėra stabili, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovės materialinis reikalavimas nebus patenkintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktus duomenis bei paaiškinimus apie ieškovės finansinės būklės stabilumą. Atsakovė neturi jokio jai priklausančio ilgalaikio turto, o trumpalaikio turto vertė beveik prieš metus, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 38 116,02 Eur (131 607 Lt), tačiau tai nereiškia, kad ir šiai dienai, t. y. praėjus daugiau kaip dešimt mėnesių įmonės finansinė būklė yra nepakitusi. Vadinasi šiai dienai ieškovės turtinė padėtis visiškai nėra aiški. Atsakovė pažymi, kad ieškovė teikdama pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į atsakovės priešieškinyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasinaudojo galimybe kartu pateikti ir visus jos stabilią finansinę būklę bei mokumą patvirtinančius įrodymus, priešingai, jokių duomenų nepateikė.
2) Dėl aplinkybės, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. priėmė teismo įsakymą dėl 5 628,56 Eur skolos ir 46,15 Eur delspinigių civilinėje byloje Nr. eL2-1101-973/2015 iš ieškovės priteisimo, atsakovė nurodo, kad ieškovė sąmoningai siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais vengia priimti minėto teismo procesinius dokumentus, t. y. pranešimą dėl prieštaravimų pareiškimo, todėl teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs. Faktas, kad ieškovė turi ir daugiau kreditorių, kurie negali atgauti skolos geruoju įrodo ieškovės sudėtingą finansinę padėtį.
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė įrodė jų pritaikymo būtinumą. Atsakovė nurodo, kad jos pateikti į bylą duomenys apie ieškovės finansinę būklę patvirtina aplinkybę, kad ji nėra finansiškai stabili, o sprendimo įvykdymo galimumas, pilna apimtimi patenkinus atsakovės priešieškinį būtų galimas tik tuo atveju, jeigu ieškovė sėkmingai vykdytų veiklą, nes ieškovė pajamas gauna tik iš vykdomos veiklos. Tuo tarpu ieškovės vengimas priimti procesinius dokumentus Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-1101-973/2015 apskritai kelia pagrįstų abejonių ieškovės sąžiningumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų priešieškinyje pareikštą materialinį reikalavimą, todėl net ir preliminariai (lot. prima facie) vertinant atsakovės priešieškinyje pareikštus materialinius reikalavimus, jie nėra pagrįsti. Atsakovė taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad jos interesų apsaugai yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad nepritaikius jų, galimai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas arba, kad jį įvykdyti taptų sudėtingiau, nes būtent jai ir tenka pareiga tai padaryti. Ieškovė paaiškino, kad ji juridinių asmenų registre įregistruota tik 2014 m. birželio 3 d., todėl ir ataskaita pateikta už 2014 m. birželio 3 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Kadangi ieškovė teikia konsultavimo ir statybų organizavimo paslaugas, jos veiklai vystyti nėra reikalingas ilgalaikis turtas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovės verslas yra labiau rizikingas ar nuostolingas. Nors ieškovė veikia tik metus laiko, tačiau jau pirmaisiais veikimo mėnesiais rodomas gaunamas pelnas ir turimas trumpalaikis turtas liudija apie gerą ir patikimą ieškovės veiklą, todėl net ir priėmus sprendimą atsakovės naudai, jo įvykdymui nėra jokios realios grėsmės, kadangi prašomas suma ieškovei tiesiog nėra didelė. Ieškovė pažymi, kad jai nėra žinoma apie Palangos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą. Nagrinėjamoje byloje teismui nekilo jokių nesklandumų įteikiant ieškovei procesinius dokumentus, todėl akivaizdu, kad ieškovė nesislapsto ir reaguoja į kiekvieną pateiktą procesinį dokumentą. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė apsunkins savo turtinę padėtį siekdama vengti galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o jos nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nepakankamos turto vertės ieškinio reikalavimams įvykdyti, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės turto atžvilgiu atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šioje teisės normoje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, jog ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taigi esminis vertinamasis kriterijus yra tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes, kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).
Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydama priteisti iš ieškovės 23 500 Eur nuostolius, 1 766,56 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 7 090,41 Eur sumai ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas kredito įstaigose, įmonės kasoje bei turtines teises, esančias tiek pas ieškovę, tiek pas trečiuosius asmenis. Laikinųjų apsaugos priemonių apimtį atsakovė nustatė iš atsakovės reikalavimų 25 266,56 Eur sumos atėmusi ieškovės reikalavimų 18 756,15 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atmetė atsakovės prašymą ir sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui, o atsakovės prielaidos apie prastą ieškovės finansinę būklę negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti ieškovės teises disponuoti savo turtu, tačiau atsakovė su skundžiama nutartimi nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą.
Kaip nustatyta, atsakovė į teismą kreipėsi su 25 266,56 Eur dydžio priešieškiniu, kuriame, be kita ko, prašė pritaikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą 7 090,41 Eur sumoje, motyvuodama tuo, kad ieškovės finansinė būklė yra labai prasta, todėl galimai palankus atsakovei teismo sprendimas ieškovei gali pasunkėti arba apskirtai pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip jau minėta, didelė priešieškinio (ieškinio) suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę atsakovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti patvirtina įrodžius ieškovės blogą turtinę padėtį, t. y. kad konkrečiam ieškovui konkreti atsakovo reikalaujama suma yra per didelė. Iš ieškovės, kuri yra juridinis asmuo, balanso duomenų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė turto turėjo už 38 116,02 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos – 21 137,05 Eur bei piniginės lėšos 16 978,97 Eur, tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ieškovė 2014 metus baigė pelningai, t. y. gavo 12 106,99 Eur pelną, o viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad įmonė nei VSDFV nei VMI prie LR FM įsiskolinimų neturi, tuo tarpu byloje yra žinomas tik vienas ieškovės kreditorius pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. išduotą teismo įsakymą, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, tačiau pastaroji aplinkybė nepatvirtina nei, kad ieškovė gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nei, kad ieškovei atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti suma yra tokia didelė, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką priešieškinio tenkinimo atveju.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, kat. 124). Nagrinėjamu atveju, atsakovė priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik 7 090,41 Eur apimtyje, kai ginčo atveju pati priešieškinio suma yra beveik keturis kartus didesnė, todėl darytina išvada, kad nesant pagrįstų abejonių, kad priešieškinio suma ieškovei yra per didelė, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, taip pat neįrodžius, kad ieškovė mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti priešieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų šalių lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principams (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.