Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-18 · Administracinė byla Nr. eI-1049-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
eI-1049-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
UAB „Raviluta“
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1049-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03641-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant atsakovės atstovei K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Raviluta“ skundą atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei darbo biržai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB ,,Raviluta“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) skunde (t. I, b. l. 76–79) prašo: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo birža) direktoriaus 2016-08-05 įsakymą Nr. V-612; 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjos paraišką Nr. 1 gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir darbo priemonėms įsigyti įvertinti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, jog gavo atsakovės 2016-08-09 raštą Nr. Sd-2686 apie tai, kad Darbo biržos direktoriaus 2016-08-05 įsakymu Nr. V-612 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-612) pareiškėjai neskirta valstybės pagalba pagal pateiktą paraišką. Valstybės pagalbos neskyrimo motyvai išdėstyti Darbo biržos Paraiškų dėl valstybes pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupes 2016-08-05 posėdžio protokole Nr. 4.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvadomis kaip neteisėtomis ir nepagrįstomis, nes Kauno teritorinė darbo birža, nustačiusi, jog pateikti ne visi reikalingi dokumentai ar juose pateikta ne visa reikalinga informacija, gali kreiptis į socialinę įmonę, nurodydama trūkumus ir jų pašalinimo terminą. Pareiškėja pabrėžia, jog nei trečiasis suinteresuotasis asmuo, nei Darbo atsakovė nepareikalavo iš pareiškėjos patikslinti paraiškoje nurodytą informaciją, pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius baldžiaus gręžėjo darbo vietos poreikį 2016 m., o ne 2018 m., kaip buvo nurodyta veiklos (verslo) plane.

Skunde nurodo, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo 2016-07-12 rašte nurodė paraiškos trūkumus ir pasiūlė pateikti trūkstamus dokumentus. Tačiau tarp nurodytų trūkumų nebuvo įvardytas 2016-08-05 vykusiame Lietuvos darbo biržos Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės posėdyje nurodytas paraiškos neatitikimas keliamiems reikalavimams toje dalyje, kuri susijusi su baldžiaus gręžėjo darbo vietos steigimu 2016 m.

Atsiliepimas

Atsakove pažeidė pareiškėjos teisę nurodyti papildomus paaiškinimus ir pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius būtinumą baldžiaus gręžėjo darbo vietą steigti ne 2018 m., kaip buvo numatyta veiklos (verslo) plane, o 2016 m., kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto įsakymo Nr. V-612 priėmimą.

Pareiškėja pažymi, kad verslo sąlygos baldų surinkimo, kantavimo, dažymo, taip pat korpusinių baldų gamybos srityje sparčiai keičiasi. Pareiškėjos įmonė įsteigta (įregistruota) 2015-06-15, veiklos (verslo) planą teikė 2016-03-31 duomenimis. Prasidėjus pavasario sezonui ir ženkliai išaugus užsakymų skaičiui, įmonei išaugo poreikis dalį ruošinių gamintis pačiai, dėl ko nereikės jų pirkti iš tiekėjų. Tai leistų sumažinti gamybos kaštus, efektyviau planuoti išteklius bei sparčiau atlikti gautus užsakymus, dėl to įmonė galės ir kitiems baldų gamintojams pasiūlyti baldų plokščių išgręžimo ir baldinių audinių susiuvimo paslaugas. Tai ir sąlygoja būtinumą įmonei baldžiaus gręžėjo darbo vietą steigti 2016 m., o ne po dvejų metų.

Bendrovė skunde pažymi, jog teismui manant, kad paraiška neatitinka veiklos (verslo) plane numatytas steigiamas darbo vietas, toks neatitikimas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes baldžiaus gręžėjo darbo vietos steigimas buvo numatytas veiklos (verslo) plane tik 2018 m., tačiau ši darbo vieta steigiama anksčiau, atsižvelgiant į baldų gamybos rinkos poreikius. Ši darbo vieta tiesiogiai susijusi su įmones veikla. Baldžiaus gręžėjo funkcijų tinkamam vykdymui užtikrinti įmonė ketina įsigyti gręžimo stakles, kurios tiesiogiai susijusios su šiomis pareigomis.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog protokolo Nr. 4 1.3. p. nenurodoma, kokių konkrečiai bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų subsidijai gauti neatitinka jos paraiška. Šie argumentai, pasak pareiškėjos, nepagristai išplečia Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. A1-135 (toliau - - ir Aprašas), nuostatų aiškinimą, kas viešojoje teisėje yra draudžiama. Jos manymu, svarbu ir tai, kad Aprašo 63 p., kuriuo remiamasi Protokole Nr. 4., nenumato prievolės steigti tik veiklos (verslo) plane numatytas darbo vietas ir prašyti jame numatytos subsidijos.

Bendrovė tvirtina, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja gero administravimo principams, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo principus. Todėl nagrinėjamojoje byloje atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjos teisėtus lūkesčius, nagrinėdama pateiktą paraišką ne formaliai ir plečiamai, o pagal Aprašo ir kitų teisės aktų turinį, taip pat nurodydama paraiškos trūkumus ir pasiūlydama juos pašalinti. Šios pareigos, pasak pareiškėjos, atsakovė ir trečiasis asmuo neįvykdė, tokiu būdu, pažeisdami teisinio saugumo principą, pažeidė ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėjos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Atsiliepime (t. I, b. l. 83–86) nurodo, jog veiklos (verslo) planas buvo rengiamas 2016 metų pradžioje. Paraiška gauti valstybės pagalbą pateikta 2016 m. birželio, liepos mėnesiais, t. y. praėjus tik keliems mėnesiams nuo veiklos (verslo) plano parengimo ir joje jau nurodoma, kad 2016 metais numatoma steigti kitą darbo vietą nei buvo numatyta veiklos (verslo) plane. Atsižvelgus į tai, atsakovei kilo abejonė, ar bendrovės veiklos (verslo) planas buvo rengiamas atsakingai, turint tikslą realiai jį įgyvendinti ar tik siekiant gauti socialinės įmonės statusą ir valstybės pagalbą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad nepagrįstai išplečiamas Aprašo nuostatų aiškinimas. Tai, kad bendruosiuose ir specialiuosiuose reikalavimuose valstybės pagalbai gauti imperatyviai nėra nurodyta, kad steigiamos darbo vietos konkrečiais metais paraiškoje ir veiklos (verslo) plane turi sutapti, nereiškia, kad valstybės pagalba turi būti skiriama toms darbo vietoms, kurios steigiamos anksčiau, nei buvo planuota veiklos (verslo) plane. Aprašo 64 p. numatyta, kad valstybės pagalba socialinei įmonei skiriama, jeigu tenkinami bendrieji ir specialieji reikalavimai atitinkamai subsidijai gauti bei priemonės įgyvendinimo išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Jei socialinė įmonė netenkina bent vieno nurodyto reikalavimo, prašoma valstybės pagalba neskiriama. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 63 p. atsakovas, priimdamas sprendimą skirti/neskirti valstybės pagalbą, yra įpareigotas atsižvelgti ir į socialinės įmonės veiklos (verslo) planą, todėl valstybės pagalba turėtų būti skiriama steigti toms darbo vietoms, kurios steigiamas pagal socialinės įmonės veiklos (verslo) planą.

Pareiškėja, teikdama paraišką, nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kodėl veiklos (verslo) plane 2018 metais planuojamą steigti baldžiaus gręžėjo darbo vietą pageidauja steigti 2016 metais. Atsakovė, priimdama sprendimą, vadovavosi Aprašo 63 p.

Atsakovė neneigia pareiškėjos teisės tikslinti pateiktą paraišką. Tačiau, ši teisė neturėtų būti traktuojama kaip absoliuti ir beribė. Pareiškėja pateikė paraišką gauti valstybės pagalbą, joje nurodė, kad 2016 metais planuoja steigti baldžiaus gręžėjo darbo vietą, nors veiklos (verslo) plane buvo numatyta steigti 2018 metais. Atsakovės nuomone, tai, kad paraiškoje nurodyta kita darbo vieta, nei buvo planuota veiklos (verslo) plane, turėtų būti traktuojama kaip paraiškos keitimas.

Šiuo atveju Kauno teritorinė darbo birža, nustačiusi paraiškos trūkumus, kreipėsi į bendrovę dėl jų ištaisymo. Paaiškina, jog tai, kad paraiška buvo patikslinta pagal teritorinės darbo biržos nustatytus trūkumus, nereiškia, kad valstybės pagalba bus skirta. Atsakovė pažymi, kad jai nenumatyta pareiga prašyti pateikti patikslinti/ištaisyti dokumentus, jų turinį, kad šie atitiktų nustatytus reikalavimus. Atsakomybę už dokumentų (paraiškos ir veiklos (verslo) plano) rengimą bei jų turinio atitikimą turėtų prisiimti to dokumento rengėjas t. y. pareiškėja, dokumentai turėtų būti parengti atsakingai ir laikantis jų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės nuomone, pareiškėjai valstybės pagalba neskirta teisėtai ir pagrįstai. Bendrovės pateikta paraiška išnagrinėta ne formaliai, teisė tikslinti pateiktos paraiškos trūkumus nepažeista, pagrindinės procedūros priimant sprendimą nebuvo pažeistos.

Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai remiasi teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Pats paraiškos pateikimo faktas savaime neužtikrino besąlygiškos teisės gauti valstybės pagalbą. Pareiškėjos teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik tuomet, jei būtų pateikusi atsakingai, teisingai užpildytus dokumentus gauti valstybės pagalbą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė darbo birža atsiliepimo į skundą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Darbo biržos 2016-09-05 įsakymo Nr. V-612 (t. I, b. l. 60) teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, jog pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė 2016-07-18 patikslintą paraišką gauti subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti Nr. 1 (toliau – ir paraiška). Paraiškoje nurodyta, jog prašo 17 696,00 Eur valstybės pagalbos, kuri skirta sukurti 2 naujas darbo vietas (baldžiaus gręžėjo ir baldžiaus siuvėjo).

Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės 2016-08-05 posėdžio protokole Nr. 4 (t. I, b. l. 61–62) rekomendavo neskirti subsidijos darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti.

Darbo birža 2016-08-05 įsakymu Nr. V-612, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15, 20 str. 1 ir 3 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-07 nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ (2012-02-15 nutarimo Nr. 180 redakcija) 2.3 p., Aprašo 11.1.6, 11.2.3, 35.3, 56 papunkčiais bei 47, 63 ir 64 punktais ir atsižvelgdama į Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės 2016-08-05 posėdžio protokole Nr. 4 nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė neskirti valstybės pagalbos.

Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau, tokiu atveju, akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju Įsakymo Nr. V-612 motyvai nurodyti Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės 2016-08-05 posėdžio protokole Nr. 4. Minėtame protokole nurodyta, jog įmonė teikia baldų surinkimo, kantavimo, dažymo paslaugas bei užsiima masine korpusinių baldų gamyba. Įmonė planuoja įsteigti 2 darbo vietas neįgaliesiems darbuotojams ir dalį ruošinių, kuriuos dabar perka iš tiekėjų gaminti patys ir pasiūlyti rinkai. Darbo vietos planuojamos steigti 45–55 darbingumo lygio darbuotojams – baldžiui gręžėjui ir baldžiui siuvėjui. Siekdama socialinės įmonės statuso pareiškėja, pateikusi Veiklos (verslo) planą 2016–2019 m., nurodė, kad 2016 m. bus sukurtos 4 darbo vietos neįgaliesiems. Baldžiaus gręžėjo vieta 2016 m. nebuvo numatyta, o buvo planuota 2018 m. Darbo grupė nustatė, jog pareiškėja nesilaikė Aprašo 63 p. reikalavimų, nes numatyta steigti kitą darbo vietą nei numatyta veiklos (verslo) plane.

Vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi paraiškos vertinimo metu) 64 p. numatyta, jog valstybės pagalba socialinei įmonei skiriama, jeigu tenkinami bendrieji ir specialieji reikalavimai atitinkamai subsidijai gauti bei priemonės įgyvendinimo išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Jei socialinė įmonė netenkina bent vieno nurodyto reikalavimo, prašoma valstybės pagalba neskiriama.

Pažymėtina, jog atsakovė (tiksliau – Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupė) subsidijos neskyrimo motyvavo Aprašo 63 p., kuriame matyta, jog subsidijos skiriamos atsižvelgiant į įmonės veiklos (verslo) plane nurodytas veiklas, planuojamas įsteigti darbo vietas bei planuojamus toms darbo vietoms steigti valstybės pagalbos subsidijų dydžius. Teismo vertinimu, minėtame punkte nėra numatytas nei bendrasis, nei specialusis reikalavimas ir iš esmės nėra keliami jokie reikalavimai subsidiją siekiančiam gauti asmeniui. Iš kitos pusės, bendrieji reikalavimai numatyti Aprašo 11 p., specialieji reikalavimai – Aprašo III–VIII skyriuose.

Iš Įsakymo Nr. V-612 matyti, jog jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Aprašo 11.1.6 p., kuriame numatyta, jog socialinės įmonės veiklos (verslo) plane nurodytas planuojamas valstybės pagalbos poreikis (pagal atskiras valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšis) turi atitikti teikiamuose mokėjimo prašymuose gauti valstybės pagalbą, nurodytą valstybės pagalbos poreikį; Aprašo 11.2.3 p., kuriame numatyta, kad išlaidos yra būtinos priemonei įgyvendinti; Aprašo 35.3 p., kuriame numatyta, kad įsteigta darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmo įdarbinto tikslinei asmenų grupei priklausančio darbuotojo pirmosios darbo dienos naujai įsteigtoje darbo vietoje; Aprašo 56.2 p., kuriame numatyta, kad turto nuosavybės ar valdymo teisę ne mažiau kaip trejus metus nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) patvirtinančių dokumentų kopijos, kai teikiama paraiška gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti. Tuo atveju, kai yra pateikiami valdymo teisę ne mažiau kaip trejus metus nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) patvirtinantys dokumentai, juose turi būti numatyta pareiga grąžinti socialinės įmonės investuotas lėšas darbo vietai steigti (pritaikyti), jei sutartis nutraukiama ne dėl jos kaltės. Pažymėtina, jog Darbo grupės protokole nėra detalizuotas paraiškos neatitikimas minėtoms Aprašo nuostatoms.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupės 2016-08-05 posėdžio protokole Nr. 4, kuriame išdėstyti skundžiamo administracinio akto motyvai, nėra nurodyta, kurių bendrųjų ar specialiųjų reikalavimų neatitinka paraiška. Be to, skundžiamame administraciniame akte iš esmės yra nurodyti tam tikri reikalavimai, kurių neatitinka paraiška, tačiau minėti reikalavimai visiškai nėra susieti su faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečia paraiška. Iš skundžiamo administracinio akto ir minėto protokolo negalima suprasti (ir tuo pačių įvertinti pagrįstumo) ar paraiška yra atmesta, nes neatitinka Aprašo 63 p. (kaip nurodyta protokole) ar neatitinka Aprašo 11.1.6 p., 11.2.3 p., 35.3 p., 56.2 p. (kaip nurodyta skundžiame įsakyme). Atitinkamai yra pagrindas pripažinti, jog motyvai nėra aiškiai, adekvačiai išdėstyti, kadangi iš skundžiamo įsakymo ir motyvuojamosios dalies neįmanoma suprasti teisinių santykių esmės.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Darbo biržos 2016-08-05 įsakymas Nr. V-612 aukščiau nurodytu aspektu yra nemotyvuotas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.), o atsakovė įpareigotina priimti teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrindimo, todėl šis prašymas paliktinas nenagrinėtu. Pareiškėjais išaiškintina, jog šis sprendimas neužkerta kelio pateikti naują prašymą per ABTĮ 41 str. 1 d. nurodytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 91 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Raviluta“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-08-05 įsakymą Nr. V-612.

Įpareigoti Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Raviluta“ 2016-07-18 patikslintą paraišką gauti subsidijas neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti Nr. 1 ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėEgidija Puzinskaitė