Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau Institucija) atstovui L. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 17 d., 11.00 val., atliekant žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nustatyta, kad savavališkai užėmė ir naudojasi 16 m² valstybinės žemės, esančios greta jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2002 metais buvo padarytas detalus sklypo planas, buvo nuspręsta naudotis visiems trims kaimynams tuo įvažiavimu, tada visi juo pradėjo naudotis. Plotas buvo apleistas, kelias neprižiūrimas. Buvo atvykusi komisija, kuri įpareigojo šį žemės gabaliuką, todėl nuo tų metų jį tvarko. Laisvame plote nieko nesodino ir neturėjo tikslo jo užgrobti. Ji nežino iš kur bordiūrai atsirado. Šienaudavo, nugrėbdavo, užtaisydavo kelią, išlygindavo duobes tame kelyje ir kelkraštyje. Savaime užaugo medelis, nes niekam tas žemės plotas nebuvo reikalingas. Akmenėliai dekoratyviniai yra prie jos garažo, jos žemėje. Žemės sklypo ribos yra aiškios, jas žinojo, medelių valstybinėje žemėje nesodino.

Institucijos atstovas paaiškino, kad 2016-01-22 kreipėsi į Nacionalinės žemės ūkio tarnybos V. B., kuri nurodė, kad A. A. yra užėmusi valstybinės žemės sklypo dalį, kuris yra skirtas į važiavimui. 2016-02-17 buvo patikrintos skunde nurodytos aplinkybės. Jas tikrino skyriaus specialistas vedėjo pavaduotojas R. K.. Institucija turi įrenginį, kuris per palydovą gali patikrinti žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi yra atlikti A. A. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir yra aiškios sklypo ribų posūkio koordinatės. Patikrinime dalyvavo ir R. K.. Buvo patikrintos namų valdos žemės sklypo ribos. Patikrintos žemės sklypo koordinatės. Natūroje patikrinus, buvo nustatyta, kad išdidinta žemės namų valda ir A. A. naudojasi apie 16 m² valstybinės žemės plotu, t.y. naudojasi įvažiavimu, kuris skirtas įvažiuoti V. B. ir kitiems asmenims prie savo žemės sklypų. Dėl to buvo surašytas parašytas patikrinimo aktas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad A. naudojasi valstybiniu žemės sklypu. Pagal vidaus aprašo taisykles dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, buvo iškviesta A. A. į jų skyrių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Protokolo surašymo metu ji šitų aplinkybių nepripažino ir teigė, kad ji nesodino jokių augalų ir nieko netvarkė. Nors patikrinimo metu ji tuos veiksmus pripažino, kad tuos veiksmus atliko. A. A. aiškino, kad tvarkė gerbūvį, bet ji tai darė be institucijos patikėtinio sutikimo.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016-02-17, dalyvavo patikrinant valstybinės žemės užėmimo faktą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo naudojamas aparatas nustatant koordinates pagal ribas. Pagal koordinates, kurios buvo nustatytos privatizuojant žemės sklypus, buvo patikrinta A. A. nuosavo žemės sklypo ir valdiško 6 metrų pločio kelio riba. Nustatyta, kad dalis laisvos žemės 6 metrų pločio kur turi būti kelias, yra šlaitas, kuris apsodintas dekoratyviniais kūmais ir uždėtas akmenis. A. A. pati patikrinime dalyvavo. Ji pripažino, kad šį šlaitą sutvarkė ir jį prižiūri.

Liudytojas R. K. parodė, kad ji 2016-02-17, dalyvavo patikrinant valstybinės žemės užėmimo faktą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metru buvo nustatyta, kad užimta 16 m² valstybinės žemės, kuria faktiškai naudojama įvažiavimui į trijų namų valdas. Kadangi yra šlaitelis, tai yra uždėti bordiūrai, akmenys, žolė auga, sudėti dekoratyviniai medžiai. A. A. klausė ar ji naudojasi, į tai ji atsakė, kad tą žemės ruožą prižiūri, kad neaugtų piktžolės. Kad iš jos sklypo žemės neslinktų, tai ji tą žemės ruožą prižiūri, jį tvarko ir jį naudoja. Bet tai yra ne A. A. žemės namų valda, o valstybinė žemė. Nuotraukoje (b.l. 8) raudonai užbrūkšniuota ta dalis, kur yra užimta valstybinė žemė. Riboženklis yra bendras, t.y. B., A. namų valdos. Geodeziškai matuoti žemės sklypai. Žemės sklypas naudojamas trijų savininkų, kurie naudojasi įvažiavimui į savo namų valdas. Tame sklype yra šlaitelis, kuriame auga dekoratyviniai medžiai, tai matyti iš nuotraukų. A. A. sakė, prižiūri tą žemės ruožą, kad neaugtų piktžolės. Raudonu užbrūkšniuota ta žemės dalis, kurioje yra dekoratyviniai medžiai. Patikrinimo metu A. A. pripažino, kad akmenis sudėjo ir kad pasodino dekoratyvinius medžius.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad kaimynas pjauna žolę tos žemės, kuri arčiau kelio. Bet kas sodino medžius, nematė.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji paveldėjo mamos žemę ir namus. Yra skirtas valstybinis kelias privažiuoti į namus. A. A. užgrobusi dalį kelio, t.y. užsodinusi medeliais, uždėjusi bordiūrą, akmenis. Ji aiškina, kad jį išsipirko, tai yra jos.

Liudytojas J. A. parodė, kad jis buvo kai matavo žemės sklypą. Toje vietoje, kur institucijų atstovai aiškino, kad jie užgrobę, buvo kedro krūmelis pasodintas šlaite. Kai statė namus, tai tas šlaitas liko, nes garažo po namu neleido, reikėjo jį kelti. Taip yra nuo 1986 m. Kaip architektai suplanavo, taip ir liko.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame name gyvena apie 17 metų. Tas šlaitas 17 metų buvo prižiūrimas A. A., jie vieni tą šlaitą prižiūrėjo.

Liudytoja R. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie 20 metų. Valstybinė žemėje kada atsirado bordiūrai ir kada kiti augalai – žino, kad virš 12 metų tikrai atsiradęs. Šlaite auginami krūmeliai, akmenys uždėti, bordiūrai, kiti augalai, šlaitas prižiūrimas. Į savo kiemą įvažiuojam tuo keliu. Realiai tas kelio plotis trukdo, nes kai nori malkų atsivežti, tada mažai vietos. Kai vaikas atsistoja ant žemės tai būna išvarytas ir išgąsdintas. Kiekvieną rytą kyla konfliktas dėl kelio, nes būna užstatytas.

Iš 2016-02-17 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 41ŽN-12-(14.41.73) matyti, kad dalyvaujant A. A., patikrinus žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra užimta 16 m² valstybinės žemės, kurioje yra pasodinti dekoratyviniai krūmai ir uždėti dekoratyviniai akmenys (b.l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos nuotraukos ir joje padarytų atžymų matyti, kad būtent valstybiniame plote auga dekoratyviniai augalai bei akmenys (b.l. 8).

Teismų praktikoje yra laikoma, kad savavališkas žemės užėmimas reiškia asmens siekį naudoti užimta teritoriją tik savo reikmėms bei su galimybės atėmimu savininkui naudotis tuo pačiu sklypu. Tai gali būti želdinių pasodinimas, tvoros užtvėrimas, statinių pastatymas ir pan. A. A. teismo posėdyje aiškino, kad valstybinei priklausantį žemės sklypą tik prižiūrėjo, t.y. šienavo ir pan. Liudytojai R. K. ir R. K. parodė, kad A. A. patikrinimo metu pripažino, kad valstybiniame žemės sklype sudėjo akmenis ir pasodino dekoratyvinius augalus. Šį faktą iš dalies pripažino ir J. A.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų patikrinimą atlikusių pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tokių aplinkybių nenurodė ir pati A. A.. Tai, kad žemės sklypas buvo ne tik šienaujamas, patvirtina ir nuotrauka, kurioje matyti, kad pažymėtame valstybinės žemės sklype auga dekoratyviniai augalai bei sudėti dekoratyviniai akmenys. Todėl, teismas įvertindamas šių liudytojų parodymus bei užfiksuotas aplinkybes patikrinimo metu daro išvadą, kad A. A. aiškinimas, kad ji tik prižiūrėjo žemės sklypą, o jo neužėmė, yra atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009 bei 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis byloje Nr. N-438-1264-12).

Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. A. tiksliai žinojo savo sklypo ribas, ką ji patvirtino ir teismo posėdyje. Akivaizdu, kad naudojimasis žemės sklypu (augalų sodinimas, akmenų sudėjimas, draudimas naudotis kitiems asmenims tuo žemės sklypu) neleidžiami be savininko sutikimo. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.

Todėl, teismas daro išvadą, kad nutarime aptarti įrodymai pakankami ir patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad padarė teisės pažeidimą sulaukusi 65 m. amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus (LR ATPK 20 str.), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka nebaustas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda (LR ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. pagal ATPK 45 str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą –dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių (289) eurų baudą, kurią per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16055855684.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.