- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-22
- Bylos Nr.
- 1N-36/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys (pirm.), Viktoras Kažys, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- V. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 11 d. veikdamas bendrininkų grupe su T. B. , iš anksto susitarė, panaudojus fizinį smurtą, pagrobti svetimą turtą – motorolerį. 2008 m. birželio 12 d., apie 9. 00 val., Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje, kelio Abromiškės -Vievininkai pirmame kilometre, V. Š. S. Š. su T. B. susitiko su V. Š. , tuo metu T. B. panaudodamas fizinį smurtą – smaugdamas V. Š. , sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius kumščiais į galvą, parvertė jį ant žemės, pagrasino peiliu ir įdūrė į kairįjį žastą, o pastarajam nepabūgus, dūrė į krūtinę ir taip pažeidė plautį ir širdį, po to V. Š. ir T. B. pagrobė iš V. Š. J. Š. priklausantį 1 949 litų vertės motorolerį „QINGQI XF50QT-6“ ir J. Š. priklausantį 169 litų vertės GSM ryšio telefoną „Nokia 6300“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. S. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atidavimas tėvų priežiūrai – pakeistos ir nuteistajam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą tėvų priežiūrai ar kitą su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę.
Skunde nurodo, kad jis yra nepilnametis, šiuo metu jam yra 15 metų, mokosi Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, neturi jokių pajamų, gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Todėl bėgti ar slėptis nuo teismo jis neturi tikslo ir galimybės. Be to, nuo 2008 m. birželio 15 d. jam paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė, iki nuosprendžio priėmimo jokio teisės pažeidimo nepadarė, mokėsi. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. birželio 15 rašto Nr. 20.2-381 matyti, kad jo tėvai (šeima) į socialinės rizikos šeimų apskaitą nėra įrašyta. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūno 2009 m. birželio 16 rašte Nr. R2-147 nurodyta, kad S. ir L. Š. šeima yra tvarkinga ir seniūnija nusiskundimų dėl šios šeimos gyvenimo būdo bei elgesio neturi, abu tėvai dirba ir savo darbovietėse charakterizuojami labai gerai.
Nuteistasis prašo atsižvelgti į mokyklos administracijos, kurioje jis mokosi, nuomonę, kad jam skirtas suėmimas trukdys laiku ir tinkamai tęsti mokslą, neigiamai atsilieps pažangumui bei tolimesniam visapusiškam vystymuisi. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti ir į jo sveikatos būklę, nes Kauno medicinos universiteto klinikose 2009 m. rugpjūčio 28 d. yra numatyta planinė regos operacija, dėl to dar reikia atlikti sveikatos tyrimus, priešingu atveju, žymiai pablogėtų jo sveikata.
Nuteistojo gynėjas, atstovas pagal įstatymą S. Š. prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas tenkinamas.
T. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atidavimas tėvų priežiūrai – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo panaikintos ir nuteistajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, paskirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio, 122 straipsnio, 305 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu nuteistojo V. Š. skundą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Paskirdamas V. Š. suėmimą teismas nuosprendyje nenurodė jokių tokio sprendimo pagrindų bei šio sprendimo motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte išaiškinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė paskirta nepilnamečiui, o ši kardomoji priemonė jam gali būti skiriama tik išimtinais atvejais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. Š. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Todėl laikoma, kad nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad V. Š. S. Š. pažeidė jam taikytas kardomąsias priemones. Todėl darytina išvada, kad V. Š. anksčiau taikytos švelnesnės kardomosios priemonės buvo veiksmingos ir taip buvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Apeliacinis teismas nesutinka su apygardos teismo sprendimu nuteistajam paskirti griežčiausią kardomąją priemonę iki minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šiuo metu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. užtikrinti nuteistojo V. Š. dalyvavimą procese, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tai, kad V. Š. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę keisti į griežčiausią (suėmimą). Todėl Apeliacinis teismas net negali svarstyti žemesnio teismo priimto sprendimo pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartyje padarytos išvados prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, aukščiau paminėtoms BPK normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas nesvarsto skunde nurodytų motyvų dėl V. Š. sveikatos, nes byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to jis negali būti laikomas suimtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą tėvų priežiūrai.
Nuteistąjį V. Š. iš suėmimo paleisti nedelsiant.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.