Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

2025 m. spalio 29 d.

nedalyvaujant trečiųjų asmenų „Swedbank“, AB, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo ir UAB Artea lizingo atstovams,

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendro turto padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir UAB Artea lizingas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas ieškovo D. S. ieškinys atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendro turto padalijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“; 3) nustatyti nepilnametės dukters A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką: 4.1) ieškovė gali bendrauti su nepilnamete dukra A. S. keturis kartus per mėnesį po 2 val. (kas savaitę) viešoje vietoje, kartu dalyvaujant tėvui ar socialiniam darbuotojui. Bendravimas vyksta kiekvieną savaitę (valandos bei tiksli savaitės diena tikslinamos atsižvelgiant į Dukros miego grafiką, atskiru Šalių susitarimu); 4.2) ieškovė turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu kompiuterinėmis bendravimo programomis) kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą; 4.3) ieškovė ir atsakovas turi iš anksto susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas; 5) priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos pradedant mokėti nuo teismo sprendimo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką įsiteisėjimo dienos arba į kitą ieškovo nurodytą banko sąskaitą, iki dukra sulauks pilnametystės. Nustatyti, kad dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovas; 6) po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini); 7) nustatyti, kad nurodytos prievolės kreditoriams yra atsakovo asmeninės; 8) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas jo bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu D. S. (D. S.); 2) nustatė skyrium gyvenančios atsakovės K. S. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. S., gimusia (duomenys neskelbtini): 2.1) atsakovė K. S. gali bendrauti su nepilnamete dukra A. S. keturis kartus per mėnesį po 2 val. (kas savaitę) viešoje vietoje, kartu dalyvaujant tėvui ar socialiniam darbuotojui. Bendravimas vyksta kiekvieną savaitę (valandos bei tiksli savaitės diena tikslinamos atsižvelgiant į dukters miego grafiką, atskiru šalių susitarimu); 2.2) atsakovė K. S. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra A. S. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu kompiuterinėmis bendravimo programomis) kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą; 2.3) ieškovas D. S. ir atsakovė K. S. turi iš anksto susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas; 3) priteisė iš atsakovės K. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) paskyrė ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

3. Atsakovė K. S., tretieji asmenys „Swedbank“, AB, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir UAB Artea lizingas atsiliepimų nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą byloje (2 Failas, b. l. 1–5). Tarnyba nurodė, kad mergaitė šiuo metu gyvena su tėčiu, kuris ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnametės A. S., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Ieškovo prašomas priteisti iš motinos išlaikymas vaikui (po 300 Eur/mėn.) užtikrintų tik minimalius, būtiniausius nepilnametės A. S. poreikius. Ieškovo siūloma motinos bendravimo su dukra tvarka, esant dabartinei situacijai, galimai atitiktų vaiko interesus. Tačiau abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai nepilnametės A. S. atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Ieškovas D. S. ir atsakovė K. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 19).

6. Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. S. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Failas, b. l. 20). Mergaitė gyvena su ieškovu, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametės nuomonė neišklausyta dėl amžiaus ir brandos ((duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, 2 Failas, b. l. 6–10).

7. Sutuoktiniai pasirašė 2025 m. balandžio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (1 Failas, b. l. 24–27). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme 2025 m. gegužės 19 d. gautas sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2025 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24615-1233/2025 jį atsisakyta priimti, nes teisme 2025 m. gegužės 15 d. gautas atsakovės el. laiškas nenagrinėti jos šeimos bylos dėl santuokos nutraukimo, nes ji dokumentus buvo verčiama pasirašyti ne savo noru, o „vyro dominavimu ir jo asmeniniu sprendimu“, be jos pritarimo. Atsakovė prašė jos parašą ir sutartį laikyti negaliojančiais.

8. Sutuoktinių šeima Tarnybai žinoma. Joje nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai: 2023 m. birželio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – motina hospitalizuota dėl psichikos ir elgesio sutrikimų; 2024 m. rugpjūčio 26 d. – vaiko motina pasidalino, kad įvyko šeimoje konfliktas, kuriame dalyvavo vaikas; 2025 m. sausio 29 d. – konfliktai namuose, vaiko motinai galimai sutriko psichika; 2025 m. kovo 28 d. – gautas vaiko motinos pranešimas, kad vaiko tėvas neleidžia bendrauti su vaiku, o motina vaiko nematė 3 mėn.; 2025 m. kovo 31 d. – vaiko motinai skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa, 2 Failas, b. l. 22–25; (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimas, 2 Failas, b. l. 34–40; (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendimas, 2 Failas, b. l. 49–55).

9. Atsakovė atsisakė atvejo vadybos specialistų siūlomos pagalbos šeimai (2 Failas, b. l. 31–32), todėl (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas vaiko teisių apsaugos pažeidimas: pažeidimas nustatytas atsakovei dėl vaikui nesaugios fizinės ir psichinės gyvenimo aplinkos. Tarnybos duomenimis, ieškovas stengiasi užtikrinti vaikui saugią gyvenimo aplinką, rūpinasi visapusiškai savo dukra. Atsakovė buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ir VšĮ Respublikiniame miesto psichikos sveikatos centre (2 Failas, b. l. 14–21).

10. Sutuoktiniai santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota ieškovo vardu (1 Failas, b. l. 176–177). Kito sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teismas nenustatė.

11. 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė. Atsakovė sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės, nurodė norinti pasilikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tėvo siūlomai bendravimo tvarkai iš esmės neprieštarauja, tik norėtų, kad dalyvautų susitikimuose su vaiku ieškovas, o ne socialinis darbuotojas, sutinka su 200 Eur dydžio išlaikymu, nepilnamečiam vaikui mokamu kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pageidauja gauti kompensaciją pinigais, sutinka su ieškovo siūlomu prievolių kreditoriams paskirstymu.

Dėl santuokos nutraukimo

12. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovė su šiuo reikalavimu teismo posėdžio metu sutiko. Ieškovas nurodė, kad šalys atskirai pradėjo gyventi 2025 m. sausio 26 d. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas konstatuoja, kad šalys bendro ūkio neveda, kartu negyvena, jų šeiminiai santykiai yra faktiškai nutrūkę. Ankstesni bandymai juos atkurti nepavyko, todėl jų atkurti nebėra galimybės. Santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, kuri tą pačią dieną buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14. CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.63 straipsniu, tik konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo jam palikti turimą pavardę, o atsakovei – iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Todėl ieškovui paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Teismas nenustatė, kad sutuoktiniai būtų reikalingi išlaikymo. Todėl nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

17. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, priskirtinas teismo kompetencijai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Atsakovė ir Tarnyba su šiuo reikalavimu sutinka. Vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, yra prie jo prisirišęs, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

18. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

19. Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės sutinka. Tik norėtų, kad vietoj socialinio darbuotojo bendraujant su vaiku dalyvautų pats ieškovas. Remiantis šalių paaiškinimais, paskutinį kartą ieškovė su nepilnamečiu vaiku bendravo 2025 m. sausio mėn. Ieškovo prašymu, teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau atsakovė šia tvarka nesinaudojo.

20. Šalys dėl bendravimo tvarkos pačios nesusitarė. Atsakovė nuo 2025 m. sausio mėn. nedėjo pastangų bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Teismo vertinimu, atsakovės palikimas vienos su dukra be trečiųjų asmenų ar atsakovo priežiūros gali kelti realią grėsmę dukters sveikatai ar gyvybei. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi psichinės sveikatos problemų. Ji gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Jos atžvilgiu taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė pasakoja, kad galima prikelti mirusį žmogų malda, kad ji keliaudavo per žmones ir „išvarinėdavo demonus“, kad atsakovė mušė dukrą (mergaitei 3 metai), neleido dukrai naudoti medikamentų ir manė, kad padės tik malda, kai dukrai buvo 39 laipsnių temperatūra. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą atsakovė nepateikė, šių aplinkybių neginčijo. Siūlomai bendravimo tvarkai iš esmės pritaria tiek Tarnyba, tiek atsakovė. Todėl teismas sprendžia, kad siūloma minimali bendravimo tvarka – ribotas bendravimas gyvai, užtikrinant, kad bendraujant dalyvautų ir tretieji asmenys, taip pat ribotas bendravimas nuotolinėmis priemonės – yra pakankama ir pagrįsta, siekiant užtikrinti nepilnametės dukters saugumą.

21. Atsakovė prašo nustatyti, kad bendraujant dalyvauja ne socialinis darbuotojas, o ieškovas. Tvirtinama tvarka ir dabar numato galimybę atsakovei bendrauti su vaiku dalyvaujant ieškovui. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad jų santykiai sudėtingi ir jis norėtų, kad susitikimuose dalyvautų trečiasis neutralus asmuo. Todėl teismas palieka alternatyvą, sudarančią galimybę susitikimuose dalyvauti ieškovui ar socialiniam darbuotojui, taip pat nustato, kad gali nebūtinai dalyvauti socialinis darbuotojas, bet ir kitas ieškovo nurodytas asmuo. Tai sudarys galimybes šalims lanksčiau susitarti dėl bendravimo, ypač, jei socialiniai darbuotojai neturėtų galimybės dalyvauti susitikimuose.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė sutinka su 200 Eur dydžio išlaikymu. Tarnybos vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas užtikrintų tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

23. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.

24. Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

25. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi ieškovas neturėjo pareigos pateikti įrodymus dėl vaiko poreikių prašomai 300 Eur sumai. Atsakovė, pagrįsdama, kad vaiko poreikiai mažesni ir sudaro 200 Eur, turėjo teismui tai įrodyti. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė nurodė, kad jos atlyginimas, atskaičius mokesčius, sudaro 670 Eur. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vertina, atsižvelgia į tai, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas yra mažesnis už minimalų orientacinį dydį, atsakovė neįrodė, kad vaiko būtinieji poreikiai būtų mažesni už prašomą išlaikymą, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir, nepaisant savo psichinės sveikatos, gali susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl iš ieškovės priteistinas 300 Eur išlaikymas nepilnamečio vaiko naudai.

26. Ieškiniu ieškovas prašo išlaikymą dukrai priteisti periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Tačiau byloje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas jas taikė priteisdamas išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui. Teismas nutartyje dėl laikino išlaikymo priteisimo išaiškino, kad, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, vaikas išlaikymą turi gauti ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme, o teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad išlaikymą atsakovė pradėjo teikti tik iškėlus bylą ir vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priteisimo, t. y. per antstolius. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 4 d.).

27. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Ši sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

30. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

31. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

32. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad jos vertė sudaro 1 000 Eur. Šios vertės atsakovė neginčijo. Kito šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto teismas nenustatė.

33. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

34. Automobilis registruotas ieškovo vardu. Ieškovas prašo automobilį priteisti jam. Atsakovė tam neprieštarauja. Šalių santykiai konfliktiški. Esant tokiems santykiams, automobilio padalijimas natūra ir naudojimasis abiem sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų neprotingas. Todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisiama ieškovui. Ieškovas atsakovei turi sumokėti pusės automobilio vertės kompensaciją, t. y. 500 Eur (1 000 Eur / 2). Ieškovas prašo kompensaciją įskaityti į atsakovės mokėtiną sumą už dviejų mėnesių dukters išlaikymo sumą. Vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – tėvai tik tvarko vaikų turtą uzufrukto teise. Ieškovas negali savo turtinių prievolių vykdyti svetimu, t. y. dukters, turtu (išlaikymu). Todėl kompensacija priteistina pinigais, netaikant įskaitymo.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo

35. Ieškovas nurodė, kad turi šiuos skolinius įsipareigojimus: 1) Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo naudai pagal (duomenys neskelbtini) susieto vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 150–156); 2) UAB Artea lizingo (ankstesnis pavadinimas UAB „SB lizingas“) naudai pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 Failas, b. l. 157–164); 3) „Swedbank“, AB naudai pagal a) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola studijų kainai sumokėti), b) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola gyvenimo išlaidoms), c) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola studijų kainai sumokėti), d) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola gyvenimo išlaidoms), e) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola gyvenimo išlaidoms), f) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskola studijų kainai sumokėti) (1 Failas, b. l. 165–166). Šiuos įsipareigojimus ieškovas prašo palikti jo asmeninėmis prievolėmis.

36. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) susieto vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vartojimo sutartis, skirta mobiliajam telefonui įsigyti. Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad kreditas suteikiamas asmeninėms reikmėms. (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat yra vartojimo sutartis, skirta mobiliajam telefonui įsigyti. Pastarojoje sutartyje nurodyta, kad iš šios sutarties kyla asmeninė ieškovo prievolė, nebent būtų gautas kito sutuoktinio sutikimas kreditui gauti. Abi sutartis sudarė tik ieškovas. Todėl prievolės Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo ir UAB Artea lizingo naudai pripažįstamos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

37. „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad šio banko paskolos buvo suteiktos ieškovui studijų kainai apmokėti ir gyvenimo išlaidoms padengti. Atitinkamai tiek dėl studijų kainos, tiek dėl gyvenimo išlaidų paskolos suteiktos tomis pačiomis dienomis. Teismas daro išvadą, kad šie įsipareigojimai prisiimti asmeniniams ieškovo poreikiams patenkinti. Kreditorius prieštaravimų ar įrodymų, kad prievolės yra solidariosios, į bylą nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad šios prievolės taip pat yra asmeninės ieškovo prievolės (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 137 Eur žyminis mokestis ir 3 090,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Viso 3 227,10 Eur (3 090,10 Eur + 137 Eur).

40. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė byloje taip pat nepateikė atsiliepimo.

41. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

42. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismas pažymi, kad sprendimo priėmimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 2 387 Eur. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie atstovų suteiktas teisines paslaugas bei Rekomendacijų 8 punkte nurodytų paslaugų įkainių indeksu, teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos teisinės išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (3 koef. už ieškinį + 0,15 koef. už 47 minutes atstovavimo teismo posėdyje = 3,15 koef. x 2 387 Eur = 7 519,05 Eur; 3 090,10 Eur < 7 519,05 Eur).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas iš dalies, nes teismas iš dalies pakeitė bendravimo su vaiku tvarką ir neįskaitė kompensacijos į mokėtinas išlaikymo sumas. Tačiau minėtų reikalavimų modifikavimas iš esmės nekeičia teismo sprendimo esmės, ieškinys iš esmės tenkintas (nutraukta santuoka dėl atsakovės kaltės, patenkintas reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimu su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo, dėl sutuoktinių turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo). Todėl teismas laiko, kad ieškinys, bylinėjimosi išlaidų kontekste, tenkintas 100 % ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (3 227,10 Eur).

44. Atlikus atsakovės mokėtinų ieškovo bylinėjimosi išlaidų įskaitymą su ieškovo atsakovei mokėtina kompensacija už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), atsakovės ieškovui mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 727,10 Eur (3 227,10 Eur - 500 Eur),

45. Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepatirtos, todėl yra nepriteisiamos.

46. Ieškovas už reikalavimą dėl šalių nepilnametei dukrai išlaikymo priteisimo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Nagrinėjamu atveju teismas iš atsakovės priteisė 300 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl ieškinio suma lygi 3 600 Eur (300 Eur x 12 mėn.). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už reikalavimą dėl šalių nepilnametei dukrai išlaikymo priteisimo mokėtiną žyminį mokestį sudaro 108 Eur (3 600 Eur x 0,03 proc.). Remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi procesinius dokumentus teismui pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl nagrinėjamu atveju galutinis mokėtinas žyminis mokestis už minėtą reikalavimą sudaro 81 Eur (108 Eur x 0,75 proc.). Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

47. Teismas byloje 2025 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: priteisė laikiną išlaikymą vaikui, nustatė laikiną skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką su vaiku ir laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Laikinas išlaikymas priteistas iki šio sprendimo priėmimo, todėl, priėmus sprendimą, nebegalios. Siekiant sudaryti galimybes atsakovei bendrauti su vaiku, laikina bendravimo tvarka ir laikina vaiko gyvenamoji vieta lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl K. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. S. (D. S.) palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o K. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su jos tėvu D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti skyrium gyvenančios motinos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. S., gimusia (duomenys neskelbtini):

„1. K. S. gali bendrauti su nepilnamete dukra A. S. keturis kartus per mėnesį po 2 val. (kas savaitę) viešoje vietoje, kartu dalyvaujant D. S., socialiniam darbuotojui ar kitam D. S. nurodytam asmeniui. Bendravimas vyksta kiekvieną savaitę (valandos bei tiksli savaitės diena tikslinamos atsižvelgiant į dukters miego grafiką, atskiru šalių susitarimu).

2. K. S. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra A. S. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu kompiuterinėmis bendravimo programomis) kiekvieną dieną nuo 19 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą.

3. D. S. ir K. S. turi iš anksto susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.“

Priteisti iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą iki einamojo mėnesio 10 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. liepos 4 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Prievolę kreditoriaus Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 304940934, naudai pagal (duomenys neskelbtini) susieto vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine D. S. prievole.

Prievolę kreditoriaus UAB Artea lizingo, juridinio asmens kodas 234995490, naudai pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine D. S. prievole.

Prievoles kreditoriaus „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, naudai pagal 1) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 6) (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis D. S. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 727,10 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2025 m. liepos 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui ir Akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.