Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo J. V. , nuteisto pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. V. gynėjos prašymas pakeisti nuteistajam nuosprendžiu paliktą galioti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su M. B. 2005-01-03 apie 23.30 val. klube „Trasa“, esančiame Gedimino pr. 39, Vilniuje, iš rankinės pagrobė J. S. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A55“ 200 litų vertės su UAB „Tele 2“ SIM kortele 25 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. S. bendrą 225 litų turtinę žalą

Nuteistasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2005-03-23 d. ir nuo 2005-03-24 d. laikomas suėmime. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu J. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. palikta kardomoji priemonė suėmimas. Pagal J. V. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus byla nuo 2006-10-12 apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka J. V. ir jo gynėjas teismo prašė nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi šį prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). J. V. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Šis nuosprendis neįsiteisėjęs, nes byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka pagal nuteistųjų skundus ir šiuo metu atliekamas teisminis įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog nuteistasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo revizuoti ar kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo, nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei jame išdėstytų įrodymų pagrįstumo. Tai gali padaryti tik Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Šie pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę, pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad prašymas dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo švelnesne nebuvo tenkintas dėl to, kad yra neišnykę kardomosios priemonės pagrindai ir todėl nėra galimybės keisti ją švelnesne. Teismas paliko nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą motyvuodamas tuo, kad J. V. bėgs, slėpsis nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas. Apeliantas nurodo, jog teismo manymas, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas yra nepagrįstas, kadangi teismas neturėjo jokių konkrečių ir patikrintų duomenų, jog apeliantas ketina daryti naujas nusikalstamas veikas, o vėlesni teistumai negali būti neginčijamu įrodymu to, jog jis ateityje vėl nusikals.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. J. V. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą, kuris yra nurodytas BPK 122 str. 4 d. Be to, yra būtina nustatyti, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p. nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. V. yra anksčiau teistas už panašias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jis nuteistas jau trečią kartą, kas įrodo sistemingą nusikalstamų veikų darymą. Todėl apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog J. V. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas yra pagrįstas. Tokiu būdu, yra pagrindas jam palikti kardomąją priemonę suėmimą pagal BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Apeliantas nurodo, kad teismo manymas, jog jis gali bėgti bei slėptis nuo teismo yra nepagrįstas, be to, nuosprendyje niekaip neargumentuotas ir nepagrįstas. Nurodo, jog teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes numatytas BPK 121 str. 4 d. bei 122 str. 2 d. J. V. nurodo, byloje yra duomenys apie tai, kad jis iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno kartu su šeima, augino ir išlaikė 3 mažamečius vaikus, turėjo nuolatinį legalų darbą bei iš jo gaunamas pajamas. Visos šios aplinkybės rodo tvirtus ir ilgalaikius socialinius ryšius, siejančius apeliantą su šeima, gyvenamąja ir darbo vietomis, bei paneigia teismo argumentą apie galimą jo slapstymąsi, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog BPK 119 str. numatyti tikslai bus pasiekti pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais J. V. skundo argumentais ir mano, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo teismo. Tačiau tai nepaneigia suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., už kurį nuteistas J. V. , baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tai atitinka BPK 122 str. 8 d. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Be to, pagal BPK 119 str., suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrįstas manymas, kad J. V. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, todėl, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, būtina palikti nuteistajam J. V. kardomąją priemonę – suėmimą. Nuteistasis J. V. skunde akcentuoja neva teismas pažeidė proporcingumo principą. Tai yra tik subjektyvi jo nuomonė, kuri niekuo nepagrįsta. BPK 11 str. 1 d. nurodyta, kad „Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga“. Teismo nuomone, J. V. kardomoji priemonė suėmimas dėl anksčiau paminėtų aplinkybių turi būti taikoma toliau. Jokių objektyvių duomenų, kad J. V. šią kardomąją priemonę taikyti toliau būtų nereikalinga nėra. Apeliacinės instancijos teismas negali vertinti J. V. padarytą nusikalstamą veiką, jam paskirtą bausmę ir taikomą kardomąją priemonę adekvatumo aspektu, nes tai galėtų būti vertinama kaip poveikis Vilniaus apygardos teismui, kuris šią bylą nagrinėja apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-04 nutartyje padarytos išvados iš esmės neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006-12-04 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.