Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog neprisipažįsta kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paaiškino, jog norėdama iš dukros paimti telefoną, buvo užlaužusi jai ranką. Tą dieną dukra nebuvo prisidažiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. Š. taip pat kalta neprisipažino, paaiškino, jog 2016-11-08, apie 17.00 val., ji, duktė E. Š. ir sūnus K. Š. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo, kaip abu vaikai ginčijasi. Liepė vaikams nusiraminti, bet jie neklausė ir toliau ginčijosi. Dukrai pasakė, kad ji nusiramintų, o jei neklausys, tada paims iš jos mobilaus ryšio telefoną. Ją gali sudrausminti tik paimdama iš jos mobilaus ryšio telefoną. E. Š. nesimoko, ji pastoviai rašo žinutes, naršo „Facebook“ paskyroje, daugiau niekas jai neįdomu. Ji nuolat su savimi nešiojasi mobilaus ryšio telefoną, o naktimis jį laiko po pagalve. Minėtą vakarą ji nuėjo į dukros kambarį, dukra gulėjo lovoje, rankoje laikė telefoną. Priėjusi prie E. Š. pasakė, kad ji duotų mobilaus ryšio telefoną, tačiau dukra šaukė, kad ,,negausi" ir pradėjo spardytis, kad ji negalėtų prieiti arčiau jos. Ji prispaudė dukros ranką prie pagalvės, o iš kitos rankos paėmė mobilaus ryšio telefoną. Paėmusi telefoną, jį išjungė ir paslėpė savo kambaryje, spintoje. Paskambino buvusiam sutuoktiniui A. Š. ir pasakė, kad dukrą už neklausymą nubaudė – paėmė jos telefoną, todėl jis dukrai nepriskambins ir kai atvažiuos pasiimti dukros kad skambintų jai. Netrukus atvažiavo A. Š.. Dukra verkė ir tėvui skundėsi, kad ji ją sumušė ir iš jos atėmė telefoną. Ji dukros diržu nemušė, jai kumščiu nesudavė į veidą, jos nepastūmė, ji niekur neatsitrenkė. Ji vaikų nemuša. Minėtą vakarą tarp jos ir dukters kilo konfliktas, nes iš dukters paėmė mobilaus ryšio telefoną. Telefono paėmimas – vienintelis būdas sudrausminti dukrą, kitaip ji visiškai neklauso. Dukra ant jos pyksta ir jai priekaištauja, kad neva ji K. Š. skiria daugiau dėmesio nei jai, nors taip nėra. Kodėl dukra nurodė, kad ji ją mušė, nežino, galbūt todėl, kad ji pyksta dėl atimto telefono arba dėl to, kad neva labiau myli brolį, nei ją ir jam skiria daugiau dėmesio. Gali būti, kad dėl minėtų priežasčių dukra pyksta, todėl ir nurodė, kad ją mušė (b. l. 79-80).

Nukentėjusioji nepilnametė E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė E. Š. parodė, kad 2016‑11‑08, apie 17.00 – 18.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), mama supyko, kad ji nesitvarko kambario ir pykstasi su broliu K. Š.. Mama R. Š. visada ją muša, kai ji jos neklauso. Ji ją muša kumščiais arba diržu. Žinojo, kad ir tą vakarą mama gali ją mušti, pasislėpė lovoje po antklode. Atėjusi į kambarį mama nuplėšė nuo jos antklodę ir diržu gulinčiai, sudavė ne mažiau kaip 4 kartus, pataikė į ranką, kojas, galvą. Ji paskambino tėčiui A. Š., mama girdėjo kaip skambino tėčiui. Skambino tėčiui, jog pasakytų, kad ją mušė mama. Mama atėjo dar kartą į jos kambarį, ji vėl buvo užsiklojusi antklodę. Mama nuplėšė antklodę, paėmė iš rankų mobilaus ryšio telefoną, kad neskambintų tėčiui ir nesiskųstų. Po to ji atsikėlė iš lovos ir ėjo tvarkytis. Mama išėjo paėmusi telefoną iš jos kambario, po to vėl atėjo į jos kambarį. Ji stovėjo kambaryje prie spintos, mama stovinčiai kumščiu sudavė vieną kartą į kažkurį skruostą, kurį neprisimena. Po to mama ją pastūmė, ji stovėjo šalia spintos ir atsitrenkė dešine ranka į spintos šoną. Kai jai mama sudavė diržu, kumščiu sudavė į skruostą, bei kai atsitrenkė į spintą, jai skaudėjo. Atvažiavo tėtis ir su juo išvažiavo į jo namus. Pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą taip pat nevyko. Išorinių sužalojimų požymių nesimatė, tik skruostas buvo raudonas. Mama ją ir brolį muša kai jos neklauso, apie tai yra sakiusi tėčiui ( b. l. 25-26, 28).

Apklaustas A. Š. parodė, kad 2013 m. kovo mėn. išsiskyrė su savo žmona R. Š.. Duktė E. Š. pastaruoju metu pradėjo skųstis, kad mama blogai su ja elgiasi, nuolat ją muša, šaukia ant jos. 2016-11-08 apie 18.15 val. jis atvyko pas buvusią žmoną, kad parsivežtų dukrą ir pasiimtų jam priklausantį telefoną. Atvažiavęs rado dukrą apsiverkusią, dukters kairės pusės žandas buvo raudonas, jam paklausus kas atsitiko, dukra pasakė, kad susipyko su mama. Jis paklausė dukters, ar mama ją mušė, ji pasakė, kad taip. Vėliau jis su buvusia sutuoktine susibarė, apsistumdė, todėl ir išsikvietė policijos pareigūnus (b. l. 20-21). Teisme jis patvirtino, jog šie parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad duktė tą vakarą nebuvo išsidažiusi.

Apklaustas nepilnametis K. Š. parodė, kad neprisimena tiksliai kada, maždaug prieš dvi savaites, vakare, 18.00 val., atsibudo mama ir pamatė, kad sesuo išsidažiusi veidą, liepė sesei, kad nusivalytų veidą, sesuo neklausė mamos. Sesė buvo apsiklojusi, palindo po antklode. Mama pasiėmė diržą ir juo sudavė seseriai 8 kartus – du kartus po 4 kartus, jis mintyse suskaičiavo, kad sesei mama sudavė 8 kartus. Nematė į kurią vietą mama diržu sudavė sesei. Po to matė kaip sesė spyrė mamai, kur tiksliai, nežino. Sesuo mamą pavadino necenzūriniais žodžiais bei keiksmažodžiais. Tuomet mama paėmė iš sesers telefoną ir nunešė į savo kambarį, padėjo į spintą. Po to atėjo močiutė. Jis su močiute išėjo pas ją ir kas vyko toliau, nežino ( b. l. 34).

Apklausta I. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016‑11-08 18.27 val. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo gautas A. Š. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas atvyko pas buvusią žmoną, kad pasiimtų dukrą ir telefoną. Taip pat nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad tarp buvusių sutuoktinių A. Š. ir R. Š. įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. Š. dukrai E. Š. negrąžino telefono, kurį jai dovanojo tėvas. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. Š. pareiškė, kad R. Š. naudoja fizinį smurtą prieš mažametę dukrą. R. Š. sakė, kad ,,O ką man daryti? Kaip man su ja susitvarkyti? Ką aš, motina, negaliu vaikui ,,užmesti“, jei manęs neklauso?". R. Š. kaltino dukrą, kad pykstasi su broliu. Mergaitė buvo nusiverkusi, kažkuris iš skruostų buvo raudonas. Mėlynių, įdrėskimų ar panašiai nesimatė. Mergaitės sakė, kad mama smurtauja, o tiesiogiai paklausus, ar ją mušė mama, atsakė, kad taip. Mergaitė nepaaiškino, kur jai buvo suduota ir kuo, kiek smūgių. Mergaitės smulkiai neklausinėjo, ji atrodė jaučianti nuoskaudą. Mergaitė norėjo pas tėvą. Vykti pas medikus mergaitė ir jos tėvas atsisakė. Tėvas pasiėmė mergaitę (b. l. 38-39).

Apklausta liudytoja nepilnametė E. D. parodė, kad E. Š. yra jos klasiokė. E. Š. ne vieną kartą skundėsi, kad nesutaria su mama, kad mama ją muša. E. Š. jai niekada nėra rodžiusi mėlynių ar įbrėžimų. Paskutinį kartą pasakojo, kad ją mušė mama šių metų rudenį, tikslios datos neprisimena, po to E. Š. išėjo gyventi pas savo tėtį. E. Š. jai buvo sakiusi, kad mama ant jos pyksta, kai ji susipyksta su broliu. E. Š. yra jai pamelavusi ne vieną kartą, ji meluoja, kai nori pasigirti. E. Š. sakė, kad ji nori gyventi ir gyvena su tėčiu, o ne su mama, mes mama ją muša ( b. l. 48).

Liudytoja B. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. Nuo 2016 m. spalio mėnesio pas ją lankosi E. Š.. 2016-11-14 E. Š. atėjusi į konsultaciją pasakojo, kad 2016-11-08 vakare į namus buvo atvykę policijos pareigūnai dėl to, kad tėvai barėsi. E. Š. sakė, kad minėtą vakarą ji susipyko su mama, viena ant kitos šaukė. Pasak E. Š., ji pasiskambino tėčiui, kad jis atvažiuotų ją pasiimti, jis atvyko, tėvai susipyko. Ji anksčiau yra minėjusi, kad su mama nesutaria, konfliktuoja, viena ant kitos šaukia, tai vyksta dažnai (b. l. 52-53).

Apklausta liudytoja nepilnametė V. R. parodė, kad E. Š. yra jos klasiokė. E. Š. ne kartą yra pasakojusi, kad ją muša mama, ją yra suspardžiusi, ranka sudavusi per veidą. Paskutinį kartą E. Š. jai pasakojo, kad ja sumušė mama maždaug prieš mėnesį laiko. Ji sakė, kad su mama susipyko, bet dėl kokios priežasties, nesakė. Jai niekada neteko matyti ant jos veido, kūno jokių sužalojimų ( b. l. 59).

Iš 2016-11-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu 2016-11-15 po to, kai buvo patikslintos įvykio aplinkybės (b. l. 3-4).

Iš byloje esančio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai nuvykę į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Į vietą vyko gavus iškvietimą, jog tarp buvusių sutuoktinių įvyko konfliktas, nes mama iš dukters paėmė telefoną ir jo negrąžina. Ant E. Š. akivaizdžių sužalojimų nesimatė, tačiau ji teigė, kad mama ją nuolat muša (b. l. 5).

Teisme apklaustas M. M. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą akivaizdžių smurto požymių nenustatė, todėl nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš pradžių jis teigė, kad ant E. Š. smurto žymių nesimatė, vėliau teigė, kad buvo paraudęs mergaitės skruostas. Kad paraudimo pats nematė, bet jam parodė kolegė. Atvykus į vietą buvusius sutuoktinius rado koridoriuje, o mergaitė buvo kambaryje. E. Š. priėjusi prie jo aiškino, jog kambaryje ant lovos grūmėsi su mama, daugiau nieko nepasakojo. Vietoje jam užkliuvo tik tai, kad kambaryje lova buvo nepaklota.

Iš bendrojo pagalbos centro rašto matyti, kad telefoninio skambučio įrašo pateikti negali.

Iš ekspertizės akto matyti, kad E. Š. taip papasakojo apie įvykio aplinkybes: ,,Susipykom su mama dėl ,,š“, dėl nesąmonių, nepamenu. Aš irgi ne angeliukas. Aš nenusileidžiu. Mama irgi nenusileidžia. Aš žodžiais pradėjau. Pradėjo mama stumdyti. Susipykom ir daugiau nepasakosiu. .... Apklausoje sakiau tiesą. Mušė mama per veidą, rankas ir spyrė“. Ekspertės pateikė išvadą, kad E. Š. nenustatyti mąstymo ar kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji R. Š. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dukros nemušė. Nukentėjusioji E. Š. teisme parodymus duoti atsisakė. Byloje specialisto išvados dėl galimai nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nėra, pas medikus ji nesikreipė. Nors apklausta liudytoja I. G. parodė, kad atvykusi į iškvietimą matė paraudusį mergaitės skruostą, ką nurodė ir A. Š., tačiau tiek kaltinamoji R. Š., tiek liudytojas M. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog jokių sužalojimų nematė, o teisme jis parodymus keitė, tai sakydamas, kad matė paraudusį skruostą, tai kad nematė. Be to, nukentėjusiosios E. Š. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jei atvykusiam į įvykio vietą M. M. ji pasakojo, kad vyko grumtynės su mama, tai I. G. uždavus tiesioginį klausimą ar mama ją mušė, atsakė, kad taip, tačiau neaiškino nei kada, nei kokiu būdu, tačiau B. B. ji pasakojo tik apie tėvų barnį, pasakojo, kad minėtą vakarą ji susipyko su mama, viena ant kitos šaukė, o ekspertei pasakojo, jog mama mušė per veidą, rankas, spyrė, tačiau apklausų metų parodė, kad mama mušė diržu per galvą ir šonus, trenkė kumščiu į veidą, o pradėjus tvarkyti spintą, pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galvą į spintą (b. l. 25), o jau kitos apklausos metu parodė, kad mama gulinčiai sudavė diržu ne mažiau kaip keturis kartus, pataikė į ranką, kojas galvą, paskui, kai ji tvarkėsi spintą, priėjusi mama sudavė į skruostą, pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė dešine ranka į spintos šoną (b. l. 28). Apie diržą koks jis, kur jis yra, kokia diržo dalimi galimai buvo suduota nukentėjusiajai, nukentėjusioji apklausta nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog pareigūnai aiškindamiesi įvykio aplinkybes vietoje, nenustatė jokių objektyvių smurto žymių, todėl nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tarnybiniame pranešime nurodė, jog reikėtų tikslinti įvykio aplinkybes, tarnybinio pranešimo, kuriame pažymi akivaizdžias smurto žymes, nepildė, kas duoda pagrindo išvadai, jog tokių žymių ir nematė, priešingu atveju būtų nedelsiant pradėję ikiteisminį tyrimą, juolab, kad nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje yra prioritetinė policijos veiklos sritis. Pažymėtina ir tai, jog mažai tikėtina, kad sudavus diržu smūgius į galvą ar kitas kūno vietas nebūtų likę jokių žymių, tačiau nei vienas iš apklaustų asmenų nedavė parodymų, jog matė ant E. Š. kokias nors po smūgių sudavimo likusias žymes: paraudimus, patinimus, kraujosruvas ir kita. Pati E. Š. po įvykio (2016-11-08) byloje buvo apklausta du kartus (2016-11-14 ir 2016-11-25), tačiau apie jokias po mamos smurto likusias žymes parodymų nedavė. Įvykio vieta byloje neapžiūrėta, byloje duomenų apie diržą – galimą nusikalstamos veikos įrankį – nėra, krata taip pat atliekama nebuvo, siekiant surasti galimą nusikalstamos veikos įrankį - diržą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš nukentėjusiosios, jos atstovo pagal įstatymą, K. Š., kaltinamosios R. Š. parodymų nustatyta, kad mergaitė su mama konfliktuoja nuolat, kad ji labiau nori gyventi pas tėtį, nei pas mamą, kad po įvykio ji gyveno pas tėtį, tačiau iš ekspertizės akto, kaltinamosios R. Š., nukentėjusiosios pagal įstatymą atstovo A. Š. parodymų nustatyta, kad E. Š. vėl gyvena pas mamą, todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v. France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartą konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme (žr. pavyzdžiui, Van Mechelen and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. Š. tokia galimybė suteikta nebuvo, nukentėjusioji E. Š., nepaisant to, kad buvo mažametė, nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atliktos apklausos yra neišsamios, paviršutiniškos, neišsiaiškintos visos nusikalstamai veikai svarbios aplinkybės, jomis nesiekta pašalinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieštaravimų, be to, tokios apklausos metu kaltinamajai R. Š. būtų užtikrinta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai, nors kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji policijos įstaigoje buvo apklausta 2016-11-25, kai tuo tarpu pranešimas apie įtarimą R. Š. buvo įteiktas dar 2016-11-17, t. y. daugiau nei prieš savaitę, jau tuo metu ji kaltės nepripažino ir neigė smurtavusi dukros atžvilgiu. Teisme nukentėjusioji E. Š. parodymus duoti atsisakė, nors teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byloje esantys prieštaravimai ir abejonės būtų pašalinti, todėl vien nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti nenuoseklūs parodymai, kuriuos, be kita ko, teismas įvertino kritiškai, negali būti pagrindu priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.