- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1602-862/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. M., ir P
- Atsakovas
- B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., R. A., R. Z., V. V.
- Advokatai
- Edmundas Budvytis
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės A. M. atstovui advokatui T. P., atsakovų B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už žemės sklypo naudojimą priteisimo, pareikštą atsakovams B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V., ir atsakovų priešieškinį dėl nuosavybės teisės perkėlimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, pareikštą ieškovei ir P. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2017-07-28 pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino 2017-08-22, ir kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, 538/1150 dalies (žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos 3-4-14-15-16-17 koordinatėmis) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, suteikiant teisę atsakovams prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais; priteisti iš atsakovės B. B. 155,24 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovo G. M. 235,87 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovo R. P. 263,01 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovo A. B. 182,90 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovo A. K. 65,52 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės V. C. 65,52 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės G. K. 65,52 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės E. K. 267,24 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės A. B. 181,79 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės R. A. 216,58 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės R. Z. 368,73 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti iš atsakovės V. V. 214,92 EUR periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną; priteisti ieškovei iš atsakovės B. B. – 3237,29 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo G. M. – 4727,96 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo R. P. – 2221,06 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. B. – 1831,77 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų A. K., V. C., G. K. solidariai – 743,24 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės E. K. – 2942,66 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės A. B. – 3771,11 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės R. A. – 4660,21 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės R. Z. – 456,38 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės V. V. – 1197,96 EUR nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš visų atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė 1997 metais įsigijo 11,5 arų ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas viešajame registre registruotas ieškovės vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Iki įsigyjant nurodytą žemės sklypą, 1992-06-04 buvo gautas leidimas Nr. IN-92-154 individualaus namo statybai ir žemės sklype buvo pastatytas vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda, kuris nebuvo užbaigtas. Ieškovė kartu su savo sutuoktiniu P. M. ir UAB “Vigysta”, kuri 2012-04-23 išregistruota iš juridinių asmenų registro, 2002-05-17 sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl nebaigtos gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir pastatytų butų realizavimo. Šios sutarties pagrindu UAB „Vigysta“ pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pardavė butus. Paaiškino, kad butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjai žemės sklypo dalies, kurią užima gyvenamasis namas, iš UAB „Vigysta“ neįsigijo, nes žemės sklypo nuosavybė šiai bendrovei nebuvo perleista. Butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai neatlygintinai naudojasi ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima pastatytas daugiabutis namas. Ieškovė ne vieną kartą bandė susiklosčiusią situaciją su butų savininkais išspręsti gražiuoju, tačiau nepavyko. Ieškovė 2017-06-21 visiems butų, esančių minėtame pastate, savininkams išsiuntė rašytinį pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos ir kompensacijos sumokėjimo, kuriame taip pat buvo siūloma susitarti dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (servituto) nustatymo, taip pat prašoma sumokėti 25674,44 EUR piniginę kompensaciją už faktinį naudojimąsi užstatyta žemės sklypo dalimi nuo 2001 metų iki 2016 metų.
Atsiliepimas
Atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V. prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovai 2018-01-12 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo perkelti nuosavybės teisę B. B. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, G. M. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, R. P. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, A. B. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, A. K. į 239/11500 ginčo sklypo dalį, V. C. į 240/11500 ginčo sklypo dalį, G. K. į 240/11500 ginčo sklypo dalį, E. K. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, A. B. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, R. A. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, R. Z. į 719/11500 ginčo sklypo dalį, V. V. į 719/11500 ginčo sklypo dalį; nustatyti, kad atsakovai B. B., G. M., R. P., A. B., A. K., V. C., G. K., E. K., A. B., R. A., R. Z., V. V., jiems priklausančia 719/1150 dalimi naudosis žemės sklypo plane, kurio ribos 2001-08-02 pažymėtos NTK VĮ Registrų centras, dalimi pažymėta žemės sklypo ribų taškais 3; 2; 1; 8; 7, Sklypo plane pažymėta indeksu „B“; ieškovė jai priklausančia 431/1150 dalimi naudosis žemės sklypo plane, kurio ribos 2001-08-02 pažymėtos NTK VĮ Registrų centras, dalis pažymėta žemės sklypo ribų lūžio taškais 3; 4; 5; 6; 7; sklypo plane pažymėta indeksu „A“.
Paaiškino, kad ieškovė, atstovaujama sutuoktinio, 2001-05-15 sudarė sutartį su UAB „Vigysta“, kuria ieškovė UAB „Vigysta“ pardavė 7,19 arų žemės sklypo dalį, esančią 11,5 arų žemės sklype adresu Gailestingųjų Seserų 7, Vilniuje, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį šiame sklype. Bendra sandorio vertė buvo nurodyta 600000 Lt (173772 EUR). Pagal šią sutartį UAB „Vygista“ įsipareigojo atsiskaitymui už perkamą objektą pastatyti pagal pardavėjo pateiktą projektą ginčo žemės sklype gyvenamąjį namą ir padengti namo projektavimo išlaidas. Ieškovė įsipareigojo iki pateikti UAB „Vygista“ reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti. Ieškovė bei jos sutuoktinis 2001-04-18 pasirašė sutikimą, kuriuo patvirtino, kad UAB „Vigysta“ gali vykdyti nebaigto statyti gyvenamojo namo perprojektavimą, rekonstrukcijos darbus, įregistravimą ir rekonstruotų butų pardavimą. Ieškovė su sutuoktiniu 2001-10-31 su UAB „Vigysta“ pasirašė įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo iš 1150 m² žemės sklypo UAB „Vigysta“ buvo perduota 719 m² žemės sklypo dalis. Ieškovė, jos sutuoktinis ir UAB „Vigysta“ 2002-05-17 pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą buvo nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis ginčo sklype ir 719 m² ginčo žemės sklypo dalis. Ši jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centras, atitinkamas įrašas galiojo nuo 2009-06-04 iki 2010-06-22. Atsakovai nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo panaikinta ar pripažinta negaliojančia. Jų nuomone, jungtinės veiklos sutartis dalyje dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo ir sklypo 719 m² dalies perdavimo UAB „Vigysta“ buvo įvykdyta. Pagal atsakovų turimą pradinę informaciją, UAB „Vigysta“ yra atsiskaičiusi (galimai iš dalies) su ieškove tiek pagal 2002-05-17 jungtinės veiklos sutartį, tiek pagal 2001-05-15 sutartį. Pažymėjo, kad nei ieškovė, nei jos sutuoktinis iki 2017-06-21 nekėlė jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų nei UAB “Vygista”, nei atsakovams dėl ginčo žemės sklypo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-09-17 nutartimi UAB „Vigysta“ pripažinta bankrutavusia, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-23 sprendimu pripažinta UAB „Vigysta“ veiklos pabaiga. Paaiškino, kad ieškovė buvo gavusi leidimą Nr.IN-92-154 statyti individualų namą ginčo sklype, šiame leidime yra įrašas, kad 2001-06-29 buvo koreguotas suderintas projektas, išduotas leidimas statybai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-04-09 aktu gyvenamojo namo rekonstrukcija pripažinta tinkama naudoti, pastatas įregistruotas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr. 01A-66-V-369 buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kur buvo suformuotas atskiras 719 m² dydžio sklypas, todėl mano, kad ieškovė turėjo perduoti UAB „Vigysta“ nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Paaiškino, kad po detaliojo plano patvirtinimo kilo visa eilė teisminių ginčų, kurie buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu, kuris pagal Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles, patvirtintas 2014-05-14 Vilniaus miesto tarybos sprendimu, ir kuris nustato nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir nėra taikomas privatiems asmenims priklausantiems žemės sklypams apmokestinti. Be to, ieškovė apskaičiuodama reikalaujamus mokesčius, nepagrįstai remiasi nurodytų taisyklių 10.1 punktu, kuris taikomas nesuformuotiems žemės sklypams valstybinėje žemėje, tuo tarpu nurodytų taisyklių 14.5. punktas nustato, kad neapmokestinamos daugiabučių namų (3 butai ir daugiau) užimtos žemės (išskyrus daugiabučiuose namuose juridinių asmenų nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir fizinių asmenų komercinės ar ūkinės paskirties nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Patvirtino, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo 1997 metais, 1992-06-04 buvo gautas leidimas Nr. IN-92-154 individualaus namo statybai, kurio pagrindu buvo pastatytas vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda ir kuris nebuvo užbaigtas. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas viešajame registre nuo 2011-11-14 registruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Patvirtino, kad 2002-05-17 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl nebaigto namo, kuris UAB „Vigysta“ buvo perduotas 2001-10-31 priėmimo-perdavimo aktu. Šios sutarties pagrindu UAB „Vigysta“ pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą ir pastatytus butus pardavė pirkėjams. Kitų jungtinės veiklos sutarties sąlygų UAB „Vigysta“ neįvykdė, todėl žemės sklypo dalies nuosavybė šiai bendrovei nebuvo perleista. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes atsakovai su UAB „Vigysta“ sutartis sudarė nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01 ir nuo sutarčių sudarymo momento turėjo suprasti, kad nuosavybė į ginčo žemės sklypą jiems nebuvo perleista. Atsakovai į teismą nesikreipė iki ieškovės ieškinio gavimo momento. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovais jokių sandorių dėl ginčo žemės sklypo nėra sudariusi. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymas Nr. 01A-66-V-369 buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimu Nr. I-1606. Skundas dėl šio sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-08-13 sprendimu buvo atmestas. Ko pasekoje atskiras 719 m² dydžio žemės sklypas, su kurio suformavimu buvo siejamas ginčo žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perdavimas UAB „Vigysta”, nebuvo suformuotas ir UAB „Vigysta” nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį neįgijo. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-7562-2/2007 UAB „Vigysta“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai laiku nesutvarkius dokumentų, UAB „Vigysta” negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį. Nurodė, kad UAB „Vigysta“ neatsiskaitė su ieškove ir jos sutuoktiniu jokia apimtimi.
Atsakovas pagal priešieškinį P. M. 2018-02-19 pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys šio atsakovo atžvilgiu turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi 2011-11-14 sudaryta turto pasidalijimo sutartimi Nr. 11761 ginčo sklypas tapo asmenine ieškovės nuosavybe. Paaiškino, kad visi dešimt butų iš UAB „Vigysta“ buvo nupirkti nuo 2001-11-29 iki 2003-10-01. Sudarydami notarines butų įsigijimo sutartis pirkėjai turėjo žinoti ir suprasti, kad kartu nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, esančią po daugiabučiu gyvenamuoju metu, jie neįgijo, todėl pretenzijos dėl nuosavybės į žemę galėjo būti pareikštos per 10 metų nuo sutarčių sudarymo momento. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, su atsakovais nėra sudariusi jokių susitarimų dėl žemės sklypo ar jo dalies perleidimo. Atsakovai bando pasakyti, kad kiek tai yra susiję su žemės sklypo dalimi, jie yra UAB „Vigysta“ teisių perėmėjai, todėl dalis žemės sklypo nuosavybės turi būti perkelta būtent jiems, kaip butų pirkėjams arba savininkams. Atsakovo nuomone, UAB „Vigysta“ nelaikė, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, nes UAB „Vigysta“ rašte 2008-06-20 atsakovams nurodė, jog ieškovė UAB „Vigysta“ sklypą perdavė panaudai, kad ši galėtų statyti ir eksploatuoti pastatytą namą, taip pat nurodė, kad su atsakovais bus pasirašytos žemės pirkimo-pardavimo sutartys, suformavus atskirus sklypus. Tai, atsakovo nuomone, reiškia kad UAB „Vigysta“ prieš bankroto procedūrą pripažino, kad ji nėra žemės sklypo dalies savininkė, todėl butų savininkai iš UAB „Vigysta“ negalėjo ir negali įgyti tai, kas jai niekada nepriklausė. Neegzistuoja įrašai viešame registre, kad UAB „Vigysta“ iš ieškovės būtų įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. UAB “Vigysta” yra pripažinusi, kad jungtinės veiklos sutartis nėra įvykdyta. Mano, kad atsakovai pagal priešieškinį nėra UAB „Vigysta“ teisių perėmėjais, kiek tai susiję su jungtinės veiklos sutartimi, nes jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių mirus ar jį likvidavus. Jungtinės veiklos 2002-05-17sutartimi nėra sulygta jokių nuostatų dėl tolimesnio jungtinės veiklos sutarties galiojimo esant įvardytoms sąlygoms, ar teisių ir pareigų perleidimo atsakovams pagal priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 0,115 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0719 ha dalies nuosavybės teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, kurių vienas nuosavybės teisės įgijimo būdas yra pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. CK 4.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimama tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu.
Byloje esantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo pažymėjimas (registro vers. Nr. 5, versijos data 2000-07-12) patvirtina, kad 0,115 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), šio įrašo padarymo metu nuosavybės teise priklausė ieškovei. Šis sklypas buvo įsigytas dalimis 1997-06-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1999-03-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktuose VĮ Registrų centras 2009-06-04 pažymėjime Nr. 708428, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06, 2016-08-05, 2017-05-10 išrašuose, be kitų, yra galiojantys įrašai, patvirtinantys, kad visas ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei.
Byloje esantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo 1999-07-02 pažymėjimas Reg. Nr. 10/287435 patvirtina, kad 0,115 ha žemės sklype, esančiame Gailestingųjų Seserų g. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1992-06-04 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN-92-154 pastatytas 452,52 m² pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 10/994-0497-01-8, kurio baigtumas 66 procentai (toliau – nebaigtas statyti namas), kuris, pažymėjimo sudarymo metu, nuosavybės teise priklausė ieškovei.
Teismui pateiktas 2001-04-18 sutikimas patvirtina, kad ieškovė, atsakovas pagal priešieškinį P. M. (toliau – sutuoktinis) sutiko, kad UAB „Vygista“ vykdytų aukščiau nurodyto nebaigto gyvenamojo namo, perprojektavimo, rekonstrukcijos darbus, registravimą viešame registre bei registruotų butų pardavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta 2001-05-12 rašytinės formos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Vygistra“. Šia sutartimi sutarties šalys sutarė, jog ieškovė parduoda UAB „Vygista“ 7,19 aro ginčo žemės sklypo dalį ir nebaigtą statyti, aukščiau nurodytą, gyvenamąjį namą, esantį ginčo žemės sklype. Sutarties 2 punkte sutarta parduodamų daiktų kaina: žemės sklypo dalies – 287600 Lt, nebaigto statyti namo – 312400 Lt. Sutarties 3 punktu sutarta, kad bus laikoma, jog UAB „Vygista“ įvykdys pareigą sumokėti viso parduodamo daikto kainą (600000 Lt) pastačiusi ieškovei kitoje sklypo dalyje gyvenamąjį namą, jo statybai ir projektavimui panaudodama 600000 Lt sumą. Šios sutarties 7 ir 8 punktuose įtvirtintose sąlygose numatyti atvejai, kaip bus vykdomas šalių susitarimas, jeigu nebus sutvarkyti žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo dokumentai, t.y., neįvyks pirkimo – pardavimo sandoris. Nurodytas sutarties turinys ir tai, kad ši sutartis yra rašytinės, o ne notarinės formos, kuri pagal sutarties sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį buvo privaloma, leidžia daryti išvadą, kad ši sutartis buvo ieškovės, jos sutuoktinio ir UAB „Vygista“ preliminarus susitarimas dėl 2001-05-12 sutarties 1 punkte nurodyto turto pirkimo-pardavimo sandorio ateityje sudarymo.
Šią išvadą patvirtina ir vėlesni ieškovės, jos sutuoktinio bei UAB „Vygista“ sudaryti dokumentai: 2001-10-31 žemės panaudos sutartis bei 2001-10-31 įnašo į jungtinę veiklą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas. Atkreiptinas dėmesys, kad šie dokumentai sudaryti pasibaigus 2001-05-15 sutarties 4 punkte nustatytam terminui dokumentams, reikalingiems pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, pateikti, todėl, galima daryti išvadą, kad, dėl teismui nežinomų priežasčių, 2001-10-31 šalių valia dėl 2001-05-15 sutartyje sutarto viso nekilnojamojo turto, kurį sudarė žemės sklypo dalis ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, pardavimo pasikeitė ir jos 2001-10-31 sudaryta panaudos sutartimi bei 2001-10-31 aktu priėmė kitokius sprendimus: nutarė, kad 7,19 arų žemės sklypo dalis UAB „Vygista“ perduodama naudotis panaudos teise nuo 2001-10-31 iki tol, kol įvyks juridinis faktas – bus užbaigta ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo detalaus išplanavimo procedūra. Tą pačią dieną šalys sutarė, kad kitas 2001-05-15 sutartyje nurodytas turtas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuo jungtinės veiklos patvirtinimo momento bus įregistruojamas UAB „Vygista“ vardu.
Byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06, 2016-08-05 išrašų duomenys patvirtina, jog UAB „Vygista“ 0,0719 ha žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovei, naudojo panaudos teise.
Byloje esančios jungtinės veiklos sutarties, kuri tarp ieškovės, jos sutuoktinio ir UAB „Vygista“ buvo sudaryta 2002-05-17, preambulė leidžia daryti išvadą, kad šios sutarties šalys susitarė vykdyti jungtinę veiklą, kurios tikslas užbaigti gyvenamojo namo, kuris buvo pradėtas statyti pagal 1992-06-04 statybos leidimą, statybą ir realizuoti šiame name pastatytus butus. Šios sutarties 1.1 punkte, kuris detalizuojamas sutarties 1.1.1. ir 1.1.2. papunkčiais, yra aiškiai įvardinti ieškovės ir jos sutuoktinio įnašai į jungtinė veiklą. Vienas - nebaigtas statyti namas, kuris vadovaujantis 2001-10-31 aktu, po šios sutarties sudarymo įregistruojamas kaip UAB „Vygista“ nuosavybė. Kitas ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą buvo 719 m² ginčo žemės sklypo dalis, perduodamam UAB „Vygista“ naudotis panaudos teise pagal 2001-10-31 panaudos sutartį. UAB „Vygista“ įnašas į jungtinę veiklą – sąnaudos nebaigto statyti namo projektavimui, statybos darbai, patalpų realizavimas. Šios sutarties 2 punkte sutarties šalys sutarė dėl turto, įgyto vykdant jungtinės veiklos sutartį, pasidalijimo: ieškovei ir jos sutuoktiniui per metus nuo gyvenamojo namo statybos užbaigimo turėjo būti išmokėta 600000 Lt suma, arba ne vėliu kaip per vienerius metus turėjo būti atlikta darbų už 600000 Lt sumą ieškovės ir jos sutuoktinio nurodytuose objektuose (sutarties 2.1 papunktis); UAB „Vygista“ turėjo atitekti pajamos, gautos pardavus butus, atskaičius 600000 Lt sumą (sutarties 2.2. papunktis). Šiame papunktyje taip pat yra įtvirtintas susitarimas, kad UAB „Vygista“ bus perduota nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo 719 m², įvykus sąlygai (CK 1.66 straipsnio 1 dalis) – pakeitus žemės paskirtį. Ši nuostata savo turiniu atitinka 2001-10-31 panaudos sutarties 3 punktą. Aukščiau išdėstytos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, jos sutuoktinis pagal jungtinės veiklos sutartį neprisiėmė pareigos tretiesiems asmenims (atsakovams) perleisti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį. Šia sutartimi ginčo sklypo dalis jungtinei veiklai buvo perduota panaudos teise, numatant, kad ateityje, įvykus sutartyje (tiek panaudos, teik jungtinės veiklos) numatytai sąlygai, atlygintinai, nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį bus perleista ne butų pirkėjams, o UAB „Vygista“. Atsižvelgiant į išdėstytą nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, kaip jungtinės veiklos dalyviai prisiėmė pareigą butų pirkėjams, kartu su parduodamomis patalpomis perleisti nuosavybės teises į tam tikras ginčo žemės sklypo dalis, todėl jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus (CK 6.987 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas), ieškovė ir jos sutuoktinis, neliko solidariai atsakingi prieš atsakovus (CK 1.978 straipsnio 43 dalis). Tai, kad UAB „Vygista“, vykdydama jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas, kaip minėta aukščiau, – parduoti tik butus (patalpas) nebaigtame statyti name, į sutarčių, sudaromų su atsakovais, sąlygas įtraukė nuostatas, kuriose aptarė nuosavybės teise jai neperduoto nekilnojamojo turto kainas, leidžia vertinti UAB „Vygista“ elgesį kaip nesąžiningą tiek ieškovės ir jos sutuoktinio, tiek atsakovų atžvilgiu, ir todėl tokių nuostatų įtraukimas į sutartis, UAB „Vygista“ sudarytų su atsakovais, negali sukelti teisnių pasekmių ieškovei ir jos sutuoktiniui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantis 2002-05-26 liudijimas, kuriame nurodyta, kad vykdant jungtinę veiklą UAB „Vygista“ atsiskaitė su ieškove ir jos sutuoktiniu už pirktą gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 2002-05-26 sudarė 71 procentą ir kurio plotas buvo 799,52 m², ir 2002-05-26 pareiškimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė ir jos sutuoktinis, pareiškė, kad prievolė pagal jungtinės veiklos sutartį įvykdyta ir tuo pačiu pareiškė, kad prievolė atsiskaityti su jais, numatyta jungtinės veiklos sutartyje, perkeliama į prievolę atsiskaityti pagal ankščiau sudarytą sutartį (2001-05-15), savo turiniu nėra pakankami tam, kad tvirtinti, jog šiais dokumentais buvo pareikšta apie jungtinės veiklos pabaigą ar visišką prievolių, numatytų jungtinės veiklos sutartyje, įvykdymą. Byloje esantis vienintelis į bylą pateiktas dokumentas - 2002-08-01 pažymėjimas Reg. Nr. 10/393696, patvirtina, jog UAB „Vygista“ nuosavybės teise 2002-08-01 buvo įregistruotas vienas butų, pastatytame name pagal jungtinės veiklos sutartį. Šis dokumentas leidžia daryti kitą išvadą – namas, esantis ginčo žemės sklype, 2002-08-01 jau buvo įregistruotas UAB „Vygista“ nuosavybės teise. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2002-05-26 liudijimas ir pareiškimas buvo sudaryti tam, kad UAB „Vygista“ galėtų viešame registre įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas buvo 71 procentų, pastatytą ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiame ginčo žemės sklype. Kartu šiais dokumentais, tikėtina, šalys sutarė, jog toliau atsiskaitymas tarp jų vyks taip, kaip numatyta 2001-05-15 sutartyje, t.y., UAB „Vygista“ įgijo pareigą suprojektuoti ir pastatyti ieškovei ir jos sutuoktiniui gyvenamąjį namą, šiems darbams panaudojant 600000 Lt, tam kad įvykdžiusi savo prievoles (o tai reiškia atlygintinai) įgytų nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį.
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aukščiau nurodyti ieškovės, jos sutuoktinio susitarimai su UAB „Vygista“ būtų pakeisti. Aplinkybę, jog ieškovės, jos sutuoktinio sutartis su UAB „Vygista“ dėl ginčo žemės sklypo dalies panaudos galiojo ir vėliau patvirtina byloje esantys UAB „Vygista“ 2007-10-01 raštas Nr. 175 ir 2008-06-20 raštas Nr. 113. Paskutinysis taip pat patvirtina, jog aplinkybė, kad ginčo sklypo dalis yra naudojama panaudos teise, buvo žinoma ir atsakovams.
Byloje esančios atsakovų pateiktos sutartys, sudarytos tarp atsakovų ir UAB „Vygista“ yra rangos sutartys, kurių objektu nurodyta konkrečių butų statyba, o į sutarties objekto kainą įtraukta tiek statomo buto kaina, tiek ginčo žemės sklypo dalies kaina, tačiau, kaip matyti iš 2002-04-15, 2002-07-31, 2002-11-25, 2002-12-15, 2003-03-13 sutarčių 2.1.-.2.3. punktų, UAB „Vygista“ šiomis sutarties sąlygomis atsakovams įsipareigojo išduoti dokumentus tik statomų patalpų registravimui. Jokio susitarimo dėl ginčo žemės sklypo dalies perleidimo nurodytose sutartyse nėra. Kitose teismui pateiktose 2001-11-29, 2002-09-09, 2003-01-22 sutartyse UAB „Vygista“ taip pat įsipareigoja tik dėl statomų būtų perleidimo užsakovų nuosavybėn, o dėl žemės sklypo dalies šiose sutartyse numatyta sudaryti atskiras pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi, atsakovų teismui pateiktos sutartys, surytos tarp UAB „Vygista“ ir butus statomame name įgyjančių asmenų, negali būti laikomos įrodymais, kurie patvirtintų, kad šiems asmenims ieškovė, jos sutuoktinis perleido nuosavybės teisę į tam tikras ginčo žemės sklypo dalis.
Nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-01-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1420-798/09, UAB „Vygista“ buvo iškelta bankroto byla. Šio teismo 2009-09-17 nutartimi UAB „Vygista“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota. Šio teismo 2012-03-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2437-798/2012, BUAB „Vygista“ pripažinta pabaigusią veiklą dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2253-467/2010, kurioje buvo sprendžiamas P. M. ir A. M. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Vygista“ bankroto byloje, buvo konstatuota, kad ieškovė ir jos sutuoktinis savo įsipareigojimų pagal aukščiau nurodytas sutartis neįvykdė, todėl dalis žemės sklypo 719 m² iš 1150 m², esančio Gailestingųjų Seserų 7, Vilniuje, iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vygista“ nuosavybėn neperėjo. Dėl šios priežasties ieškovės ir jos kreditorinis reikalavimas dalyje dėl žemės sklypo dalies kainos (287000 Lt) nebuvo tenkintas. Kadangi UAB „Vygista“ nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nebuvo įgijusi, ji nuosavybės teisės į ją perleisti atsakovams negalėjo.
Atsakovų teismui pateikti dokumentai iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bylų Nr. I-7562-2/2007 ir I-950-142/2011, patvirtina aplinkybę, kad iki 2008 metų birželio mėnesio ieškovė, jos sutuoktinis ir UAB „Vygista“ laikėsi vieningos pozicijos ir siekė, kad būtų paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-18 įsakymu Nr. 01A-66V-369 patvirtintas detalusis planas. UAB „Vygista“ 2008-06-09 raštas Nr. 108 leidžia daryti išvadą, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutarties priėmimo (ar jau bylą nagrinėjant šiame teisme) tarp ieškovės, jos sutuoktinio ir UAB „Vygista“ buvo kilę nesutarimai, o UAB „Vygista“ 2008-06-20 raštas Nr. 113 patvirtina ir tai, kad Vyriausiam administraciniam teismui priėmus aukščiau nurodytą nutartį, kuri sudarė galimybes ieškovei ir jos sutuoktiniui užbaigti sklypo performavimo procedūras, šiam procesui ėmė priešintis dar vienas asmuo - namo, esančio Gailestingųjų Seserų 7, Vilniuje, gyventojas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, Vilniaus apygardos teismui 2008-12-23 buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vygista“. Šios aplinkybės neleidžia sutikti su atsakovų argumentais, kad vien tik ieškovės subjektyvūs sprendimai turėjo įtakos tam, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vygista“ nebuvo baigta žemės sklypo detalaus išplanavimo procedūra. Ieškovės tolimesni veiksmai, t.y. administracinės bylos iniciavimas 2010 metais, kuomet tik iš dalies buvo patenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas UAB „Vygista“, negavus ginčo žemės sklypo dalies kainos, kuri buvo numatyta 2001-05-15 sutarties 2 punkte, bei negavus iš UAB „Vygista“ visos tame pačiame punkte numatytos kainos už UAB „Vygista“ nuosavybėn perduotą nebaigtą statyti namą, yra sąlygoti susiklosčiusios situacijos, todėl visiškai suprantami ir pateisinami, ir dėl to negali būti laikomas nesąžiningais ar neteisėtais.
Kadangi aukščiau nurodytais susitarimais ieškovė, jos sutuoktinis ir UAB „Vygista“ tarpusavyje susitarė dėl atlygintinio ginčo žemės sklypo dalies perleidimo ateityje, tačiau abiem sutarčių šalims pilnai neįvykdžius savo tarpusavio prievolių, jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus, ieškovės ir jos sutuoktinio įnašas į jungtinę veiklą buvo susigrąžintas (CK 6.978 straipsnio 5 dalis), neįgyjant pareigos neatlygintinai perleisti butų pirkėjams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, yra pagrindas sutikti su ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį P. M. argumentais, kad atsakovų priešieškinys yra nepagrįstas ir jį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis).
Ieškovė ir atsakovas pagal priešieškinį P. M. taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovų priešieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį perkėlimo taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje esančios, jau minėtos, UAB „Vygista“ ir butus įgyjančių asmenų sutartys sudarytos 2001-2003 metais. Nustatyta, kad šiose sutartyje įtvirtintos nuostatos nesudaro pagrindo išvadai, jog jomis butus įgyjantiems asmenims kartu su įgyjamomis patalpomis buvo perleista ir nuosavybės teisė į atitinkamas ginčo –žemės sklypo dalis. Asmenys, sudarantys sutartis, kaip protingi ir atsakingi asmenys turi susipažinti su visomis sutarčių sąlygomis, o esant neaiškioms ar dviprasmiškoms sutarčių sąlygoms dėti protingas pastangas jų išsiaiškinimui, todėl butus įgyjantys asmenys, jau sudarydami sutartis turėjo ir galėjo sužinoti apie galimai pažeidžiamas teises. Aplinkybę, kad butus įgiję asmenys gerokai anksčiau nei 2008 metų birželio mėnesį suprato, jog jų tiesės yra pažeistos patvirtina šių asmenų 2008-06-02 reikalavimas UAB „Vygista“, kuriame nurodoma, kad šis asmuo butus įgijusių asmenų teises pažeidžia jau šešerius metus, todėl nėra pagrįstas atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) argumentas, kad priešieškinys pateiktas nepraleidus aukščiau nurodyto ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į išdėstytą priešieškinys atmetamas ir kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad ieškovė ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei, 538/1150 dalies (žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos 3-4-14-15-16-17 koordinatėmis) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, suteikiant teisę atsakovams prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais; priteisti iš atsakovų periodines (kasmetinės) kompensacijas bei priteisti ieškovei iš atsakovų pinigines sumas dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aukščiau išdėstyta bei byloje esantis nekilnojamojo turto registro 2016-08-05 išrašas patvirtina, kad ieškovė yra vienintelė 0,1150 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-06-02 išrašai patvirtina, kad butai, nuosavybės teise priklausantys atsakovams, yra pastate, kuris pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.
Aukščiau išdėstyta taip pat patvirtina, kad 2001-10-31 panaudos sutartimi dalis šio žemės sklypo buvo perduota naudotis UAB „Vygista“ panaudos sutartimi. Šioje sutartyje panaudos terminas buvo apibrėžtas sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad ši sutartis buvo terminuota (CK 6.629 straipsnis). Byloje esantis UAB „Vygista“ 2007-10-01 raštas Nr. 175 patvirtina, kad UAB „Vygista“ nesutiko su ieškovė, jos sutuoktinio pageidavimu nutraukti panaudos sutartį ir tuo pačiu informavo ieškovę, kad panaudos sutartis įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06 išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad įrašas apie panaudos sutartį galiojo nuo 2007-11-05 iki 2007-11-29, o įrašas apie jungtinės veiklos sutartį, kurioje taip pat buvo įtvirtintos nuostatos apie 0,0719 ha ginčo žemės sklypo dalies naudojimą panaudos teise galiojo nuo 2009-06-04 iki 2010-07-09. Tai, kad duomenys apie panaudos teise naudojamą ginčo sklypo dalį buvo išviešinti, reiškia, kad tokiu būdu atsakovai taip pat buvo informuojami, kokiu pagrindu jie naudojasi žeme, ant kurio pastatytas statinys, kuriame yra jų butai, o tai reiškia, kad tiek UAB „Vygista“, tiek ieškovė, jos sutuoktinis išviešino savo prievolę atsakovams ir atitinkamai atsakovų teisę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi panaudos teise. Kadangi atsakovai iki jungtinės veiklos sutarties pabaigos ginčo žemės sklypo dalimi naudojosi panaudos teise, o byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad panaudos sutartis buvo nutraukta, darytina išvada, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, sudarytai tarp UAB „Vygista“ ir ieškovės bei jos sutuoktinio, atsakovams, siekiant nepažeisti jų interesų (CK 6.978 straipsnio 5 dalis), išliko teisė ir toliau naudotis ginčo žemės sklypu neatlygintinai, t.y. panaudos teise. Panaudos sutartyje įtvirtinta naikinamoji sąlyga, (nustatanti panaudos santykių pabaigą) objektyviai negali įvykti, nes tai priklauso visų pirma nuo ieškovės valios (CK 1.68 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad panaudos sutartis yra neterminuota.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovę ir atsakovus sieja teisniai panaudos santykiai, nėra vienos iš nepagrįsto praturtėjimo prielaidos – teisinio pagrindo nebuvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, pareikštų kiekvienam atsakovui, kuriais prašoma iš kiekvieno jų priteisti pinigų sumas už naudojamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi praeityje kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnis).
CK 6.642 straipsnyje įtvirtinta panaudos sutarties šalių teisė atsisakyti daikto neatlygintino naudojimo sutarties. Tiek terminuota, tiek terminuota panaudos sutartis gali būti nutraukta vienai iš sutarties šalių išreiškus valią bet kada nutraukti panaudos sutartį apie tai įstatymo nustatytu terminu įspėjus kitą sutarties šalį.
Byloje esantys ieškovės 2017-06-21 pasiūlymai, adresuoti kiekvienam atsakovui, ir yra ieškovės valios išraiška panaudos teisinius santykius pabaigti, o šalių interesus užtikrinti nustatant servitutą. Kaip nurodė ieškovė, jos pasiūlymas buvo atmestas, atsakovų atsikirtimai taip pat leidžia daryti išvadą, jog jie nėra linkę geranoriškai panaudos santykius pabaigti ir juos reguliuoti servituto teisiniais santykiais. Įstatyme nėra nustatyta apribojimų nutraukti panaudos sutartį dėl to, kad su tokiu sprendimu nesutinka kita panaudos sutarties šalis, todėl yra pagrindas išvadai, kad panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų pasibaigė 2017-09-21.
Esant nurodytai situacijai, visiškai pagrįstas ir teisėtas yra ieškovės reikalavimas šalių santykius, naudojantis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, sureguliuoti nustatant servitutą, taip suteikiant atsakovams teisę naudotis svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnis). Ieškovė pateikė 2015-02-28 R. A. Šeduikio įmonės parengtą žemės sklypo planą, kuriame aiškiai nustatytos servituto teise naudotinos žemės sklypo dalies ribos, juo atsakovams suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas tiek, kiek būtina objektyviai šiam daiktui naudoti pagal paskirtį (CK 4.112, 4.113 straipsniai). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys dėl servituto nustatymo geranoriškai nesusitarė, todėl ieškovė, būdama žemės sklypo savininke, visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti servitutą teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis). Kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdyje, atsakovai neišdėstė nesutikimo dėl prašomo nustatyti servituto ploto, jo ribų bei servitutu suteikiamų teisių: žemės sklypą eksploatuoti, suteikiant teisę atsakovams prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais. Teismo nuomone, 538 m² ploto servitutas, ta dalimi, kurią užima gyvenamasis daugiabutis namas su atsakovams nuosavybės teise priklausančiais butais, yra pakankamas tam, kad užtikrinti atsakovų interesus naudotis jiems priklausančiais butais ir užtikrinti ieškovės teisę nevaržomai valdyti, naudotis ir disponuoti likusia žemės sklypo dalimi, kurią sudaro 431 m². Servitutu bus apibrėžta šalių teisinė padėtis, bus išvengta galimų konfliktų įgyvendinant nuosavybės teises ateityje. Išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja visos sąlygos servituto nustatymui, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo servitutą pagal pateiktą projektą yra tenkintinas.
CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), todėl nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra ir nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas, tarnaujančiojo daikto savininkui kompensuojant dėl servituto patiriamus netekus. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovai įgiję teisę naudotis ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi, ieškovei turi proporcingai atlyginti už jos nuosavybės teisės (žemės sklypo dalies) suvaržymą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl metinių kompensacijų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovų metines kompensacijas už dėl servituto nustatymo ieškovės patiriamus nuostolius.
Ieškovė prašo nustatyti periodinę piniginę kompensaciją, mokamą paskutinę kiekvienų metų darbo dieną nuo teismo sprendimo nustatyti servitutą priėmimo dienos, kuri apskaičiuojama tokiu būdu: ieškovė nustatė viso žemės sklypo (1150 m²) vertę, kuri VĮ Registrų centro 2017-05-10 rašto duomenimis yra 122000 EUR, servitutu apsunkinama žemės sklypo dalis sudaro 538 m² (46,78 %), todėl šios klypo dalies vertė yra 57071,60 EUR. Ieškovės pateikti paskaičiavimai (su ieškiniu pateiktos lentelės) patvirtina, kad kiekvieno buto savininko mokėtina ieškovei kompensacija proporcinga buto plotui, pritaikant 4 procentų tarifą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovai su savo nesutikimą su paskaičiuotu metinės kompensacijos dydžiu grindžia tuo, kad teisės aktas, kuriuo remiasi ieškovė, nustatydama prašomos priteisti iš atsakovų periodinės kompensacijos dydį, nėra taikomas privatiems asmenims priklausantiems žemės sklypams apmokestinti bei tuo, kad ieškovė vadovaujasi ne tuo papunkčiu. Atsakovai nenurodė, kokiu teisės aktu nagrinėjamu atveju turėtų vadovautis ieškovė, todėl šis atsakovų argumentas nėra pakankamas tam, kad kvestionuoti ieškovės paskaičiavimus ir jų pagrindu nustatytą periodinės kompensacijos dydį, todėl iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina ieškovės nurodyto dydžio periodinė (kasmetinė) kompensacija, nustatant, kad kompensacija už nustatytą servitutą mokama paskutinę kiekvienų metų darbo dieną į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 788 EUR žyminį mokestį, kurį sudaro 75 EUR už reikalavimą nustatyti servitutą, 154 EUR už reikalavimą priteisti periodines kompensacijas ir 559 EUR už reikalavimą priteisti lėšas už nepagrįstą praturtėjimą. Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl servituto nustatymo ir periodinės kompensacijos priteisimo, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 229 EUR žyminis mokestis. Priešieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams jų sumokėtas žyminis mokestis nepriteisiamas. Ieškovė už jai suteiktą teisinę pagalbą patyrė 3025 EUR dydžio išlaidas. Patenkinus du iš trijų ieškovės reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 2/3 dalys jos patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, t.y. 2016,66 EUR. Atsakovas pagal priešieškinį P. M. pateikė teismui įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1150 EUR išlaidas. Priešieškinį atmetus, ši suma iš ieškovų pagal priešieškinį (atsakovų pagal ieškinį) lygiomis dalimis priteisiama atsakovui pagal priešieškinį P. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalimis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 24,45 EUR pašto išlaidų. Ši suma valstybei lygiomis dalimis turėtų būti priteista iš atsakovų pagal ieškinį. Tokiu atveju kiekvienas atsakovas valstybei turėtų sumokėti po 2,03 EUR. Suma priteistina valstybei iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė nei valstybei priteistina minimali bylinėjimosi išlaidų suma (3 EUR), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 88 straipsnis 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teisme 2018-06-19 gautas atsakovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, su kuriuo teismui pateikti įrodymai patvirtinantys išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą dydį. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2016-05-30, iki šio momento teismui nebuvo pateikti įrodymai pagrindžiantys išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą. Kadangi įrodymai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą, jie nepriimami, dėl atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų teismo sprendime nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
priešieškinį atmesti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 538/1150 dalies (R. A. Šeduikio įmonės 2015-02-08 žemės sklypo plane pažymėtos indeksu B, apibrėžtos 3-4-14-15-16-17 koordinatėmis) neterminuotą servitutą gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, suteikiant teisę prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su gyvenamajame name esančių butų savininkų teisėmis naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais butais.
Priteisti iš atsakovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,24 EUR (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų ir 24 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235,87 EUR (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir 87 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 263,01 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 1 cento) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,90 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 90 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,52 EUER (šešiasdešimt penkių eurų ir 52 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,52 EUER (šešiasdešimt penkių eurų ir 52 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,52 EUER (šešiasdešimt penkių eurų ir 52 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 267,24 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 24 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,79 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 79 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,58 EUR (dviejų šimtų šešiolikos eurų ir 58 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 368,73 EUR (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 73 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214,92 EUR (dviejų šimtų keturiolikos eurų ir 92 centų) periodinę (kasmetinę) kompensaciją, nustatant, kad periodinė kompensacija mokama į ieškovės A. M. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke paskutinę einamųjų metų darbo dieną.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2245,66 EUR (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 187,13 EUR.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų pagal priešieškinį (atsakovų) B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui pagal priešieškinį P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1150 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 95,83 EUR.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.