Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš pareiškėjos pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp piliečio V. I. ir G. I. buvo nutraukta 1982 m. lapkričio 25 d. (6-7 b. l.). 1984 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 124 G. I. (dabartinė pavardė S.) buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 008378 apsigyventi kartu su sūnumi A. I. (nurodyta – šeima susideda iš dviejų asmenų) gyvenamojoje patalpoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 1984 m. gyvenamosios patalpos orderis Nr. 008378 buvo išduotas G. I. vardu (11 b. l.). 1987 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto CMS buvo įregistruota jos ir A. S. santuoka, t. y., jau buto suteikimo pareiškėjai naudotis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 27-1236/92 buvo nutraukta 1987 m. vasario 6 d. sudaryta santuoka tarp pareiškėjos G. S. ir A. S.. Teismo sprendime nurodyta: „?...? nesutaria sistemingai jau seniai, t. y. paskutiniai du metai, nes atsakovas yra grubus, netinkamai elgiasi šeimoje, nuolat dėl smulkmenų pykstasi, įžeidinėja ją ir jos sūnų. Sūnus nekenčia patėvio. Per teismo duotą terminą nesusitaikė, nes atsakovas vėl ją sumušė ?...?, o vėliau atsakovas pakliuvo į autoavariją, gydėsi ligoninėje. Nebendravo ir jokių ryšių nebepalaiko“, taip pat teismas konstatavo, kad šalys nuo 1992 m. pradžios nebeturi bendro biudžeto, nepalaiko jokių santykių (5, 9-10 b. l.). 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-4701 pareiškėja G. S. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (8 b. l.). 1992 m. balandžio 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namų knygoje buto savininke nurodyta G. S. (12-13 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad minėtas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas asmenine jos nuosavybe, nes ji butą įgijo už savo asmenines lėšas ir tik ji butą išlaikė, mokėjo mokesčius.

5. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

6. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

7. Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

8. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo gavusi pagal 1984 m. gyvenamosios patalpos orderį Nr. 008378, suteikusį teisę jai ir jos sūnui bute apsigyventi. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis A. S. po santuokos atsikėlė gyventi pas ją, į jai suteiktą butą. Faktiškai kartu nebegyvenant, bet vis dar būnant santuokoje, 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ji išsipirko butą už savo asmenines lėšas, sutuoktinis prie to neprisidėjo. Santuoka buvo nutraukta 1992 m. spalio 8 d. Įsiteisėjusiame Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 27-1236/92 konstatuota, kad sutuoktiniai nesutaria sistemingai jau seniai, t. y. paskutiniai du metai, kad nuo 1992 m. pradžios šalys nebendravo ir jokių ryšių nebepalaiko, nebeturi bendro biudžeto. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl suinteresuotas asmuo jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad įsigyjant butą sutuoktiniai kartu jau negyveno, neturėjo bendro biudžeto ir visiškai nepalaikė jokių ryšių, nebendravo, konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jis turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Tai įrodo, jog butas buvo įsigytas pareiškėjos asmeniniam valdymui, panaudojant tik jos asmenines lėšas, nes priešingų duomenų byloje nėra.

9. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.

10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodyti teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, G. S. įgijo faktiškai negyvenant santuokoje su A. S., turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, ar prisidėjęs jį įgyjant, todėl pareiškėjos reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-4701 įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.