- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1093-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00191-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. P., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas
- Kategorijos
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-670/2013 pagal R. P. ir V. P. skundą dėl antstolio R. A. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė atšaukti antstolio R. A. G. paskelbtas pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Nurodė, kad antstolio R. A. G. kontoroje pradėta vykdomoji byla pagal AB DNB banko pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 08201000893L/2012, kurį 2010 m. gruodžio 20 d. išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas dėl 137 072,52 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjų. Antstolis neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, nes šiame gyvenamajame name gyvena pareiškėjų šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai – E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, netekę gyvenamojo namo. Pardavus iš varžytynių pareiškėjams priklausantį gyvenamąjį namą, jie ir jų mažamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai pažeistų vaikų teisėtus interesus. Pareiškėjai pažeidė tarpinius prievolės įvykdymo terminus ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos šalyje, įtakojusios jų laikinus finansinius sunkumus. Jie įsipareigoja įsiskolinimą padengti dalimis nustatytais ir suderintais terminais, todėl nėra būtina išvaržyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra pareiškėjų ir jų mažamečių vaikų paskutinė gyvenamoji vieta.
Antstolis R. A. G. 2013 m. vasario 21 d. patvarkymu netenkino pareiškėjų skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Jurbarko rajono apylinkės teismui. Antstolis sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir atšaukti varžytynes, nes antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos ir neturi teisės jos keisti be teismo procesinio sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjų skundo. Konstatavo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo, priimta civilinėje byloje Nr. 08201000893L/2010, nebuvo skųsta ir yra įsiteisėjusi. Pažymėjo, kad antstolis negali pakeisti ir nevykdyti teismo sprendimo. Sprendė, kad antstolis negali atšaukti varžytynių, nes nėra jokių aplinkybių, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos. Nurodė, kad aplinkybės, jog šeimoje auga du vaikai ir pardavus gyvenamąjį namą galbūt bus pažeistos jų teisės, buvo žinomos iki bylos nagrinėjimo Šiaulių miesto apylinkės teisme ir turėjo būti sprendžiamos bylos nagrinėjimo metu. Nenustatė, kad antstolis R. A. G. būtų padaręs įstatymo pažeidimus, paskelbiant ir vykdant varžytynes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Antstolis neišaiškino pareiškėjams, jog esant situacijai, kai iš varžytynių gali būti parduotas vienintelis pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas, jie turi teisę pateikti teismui prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies apribojimus. Pareiškėjų situacija atitinka šias sąlygas – už skolą, susidariusią dėl įmokų nesumokėjimo už gautą kreditą, pareiškėjams buvo pritaikytas paskutinio gyvenamojo namo, būtino pareiškėjams ir jų šeimos nariams gyventi, areštas, pareiškėjai augina du nepilnamečius (8 metų ir 5 metų amžiaus) vaikus, kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo laiku vykdomi dėl visuotinės sudėtingos ekonominės situacijos, sukėlusios finansinius sunkumus ir pareiškėjų šeimai. Kadangi skola nepadengta vien dėl sunkios pareiškėjų materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti imperatyvų teisės normos pažeidimą, nepagrįstai suvaržantį pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, dėl kurio gyvenamojo namo varžytynės buvo paskelbtos neteisėtai. Šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, esant pareiškėjų neapdairumą ar aplaidumą. Kredito sutarties sudarymo metu pareiškėjai buvo numatę, jog galimo įsipareigojimų nevykdymo atveju jie su nepilnamečiais vaikais gyvens pareiškėjo R. P. motinos bute, todėl buvo sudaryta uzufrukto sutartis. Žuvus pareiškėjo R. P. motinai ir paveldėtojams pardavus butą, uzufrukto sutartis buvo išregistruota iš viešojo registro. Dėl to gyvenamasis namas, kuriam paskelbtos varžytynės, tapo vieninteliu pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamuoju būstu.
Prašo panaikinti nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, tačiau antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, negali jo keisti savo iniciatyva. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje antstolis A. R. G., vykdantis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl priverstinio 115 364,05 Lt negrąžintos paskolos, 14 239,99 Lt palūkanų, 7 335,48 Lt delspinigių, 133 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš R. P. ir V. P. kreditorės AB DNB banko naudai bei AB DNB bankui įkeistų R. P. ir V. P. nuosavybės teise priklausančių 0,0364 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0865 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, 2013 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. 0039/12/00985 informavo pareiškėjus apie paskelbtas jiems priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes.
Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjai grindė aplinkybe, kad neturi kito nekilnojamojo turto, todėl, pardavus iš varžytynių pareiškėjams priklausantį gyvenamąjį namą, jie ir jų mažamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai pažeistų vaikų teisėtus interesus. Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia aplinkybe, kad antstolis neišaiškino pareiškėjams, jog esant situacijai, kai iš varžytynių gali būti parduotas vienintelis pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas, jie turi teisę pateikti teismui prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies apribojimus.
Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi atskirojo skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ją priėmęs teismas. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų atskirajame skunde naujai nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, todėl ji negali būti vertinama. Visgi pažymėtina, kad jei pareiškėjai pastarąja aplinkybe ir būtų grindę savo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismui nebūtų pagrindo patenkinti jų atskirojo skundo. Nagrinėjamoje byloje antstolis nepažeidė CPK 663 straipsnio 4 dalies reikalavimo, nes CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį.