Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi – stogdengiu, anksčiau teistas:

1) 2014 m. sausio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą;

2) 2016 m. sausio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą;

3) 2018 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

4) 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

5) 2020 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 90 parų;

6) 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad jis laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. V. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausta jam per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartimi R. V. paskirtas papildomas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte - per visą likusį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji K. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), adresu: A(duomenys neskelbtini), buto miegamojo kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu sugyventinis R. V. tyčia, keturis kartus, abiejų rankų kumščiais sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei sužalojo kairiąją ausį. Stovėdamas jai už nugaros, abiem rankomis, tyčia, suėmęs jai už veido, tai yra, veido, burnos ir nosies, spaudė į save, taip ją dusindamas. Minėtas sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) laikotarpyje. Prašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-11).

Iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad pranešėja K. S. (duomenys neskelbtini) kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad vaiko tėvas ją sumušė, neleido paskambinti, jai praskelta ausis, ištinusi (b. l. 16-17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su ja nurodytu adresu gyvena jos sugyventinis R. V.. Kartu jie augina mažametį sūnų K. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu kartu gyvena apie 6 metus. (duomenys neskelbtini) jai su sūnumi būnant namuose, tuo metu į namus grįžo jos sugyventinis R. V., kuris, atėjęs į miegamojo kambarį, kur tuo metu ji gulėjo lovoje, ir, priėjęs prie minėtos lovos, pradėjo žodžiu su ja konfliktuoti. Tada ji, atsikėlusi iš lovos, atsisėdo ant lovos krašto. Tęsiantis žodiniam konfliktui, sugyventinis R. V. tyčia, keturis kartus, abiejų rankų kumščiais sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei sužalojo kairiąją ausį bei stovėdamas jai už nugaros, abiem rankomis, tyčia, suėmęs jai už veido, tai yra, veido, burnos ir nosies, spaudė į save, taip ją dusindamas. Po šių veiksmų sugyventinis iš jos atėmė jos mobilųjį telefoną, taip neleisdamas jai iškviesti pagalbą bei, nuėjęs į kitą kambarį, atsigulė į lovą ir užmigo. (duomenys neskelbtini) jos sugyventiniui išėjus iš namų, ji pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir išsikvietė pagalbą. Jų su sugyventiniu konflikto vaikas nematė, kadangi tuo metu buvo kitame kambaryje ir miegojo. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) laikotarpyje (tikslios datos neatsimena) (b. l. 2).

Nukentėjusioji K. S. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sugyventinio R. V. kilusio konflikto į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, ji nuvykusi nebuvo, į jokią gydymo įstaigą taip pat nesikreipė dėl asmeninių priežasčių. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš (b. l. 40, 41).

Liudytojas Ruslanas Gusevas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato RV 4-ojo skyriaus tyrėjas. (duomenys neskelbtini) jam dirbant kartu su Kauno AVPK RV 4-ojo skyriaus tyrėju Gyčiu Grigaliūnu, apie (duomenys neskelbtini) iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, bute juos pasitiko pranešėja K. S., kuri papasakojo, kad sugyventinis R. V. žodinio konflikto metu, apie (duomenys neskelbtini) kumščiais jai sudavė keturis kartus į veido sritį, taip pat suėmė jai už veido, už burnos, už nosies ir spaudė, taip ją dusindamas, po ko, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos. Ant pranešėjos K. S. kairės ausies matėsi paraudimas, buvo atlikta jos apžiūra, darytos foto nuotraukos. Pranešėja jiems nurodė, kad jos sugyventinis R. V. išvyko į darbą. Duomenų bazėje buvo nustatyta R. V. darbovietė bei nuvykta į jos vietą, kur buvo rastas R. V.. R. V. iš pažiūros buvo neblaivus, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir jam nustatytas, kiek pamena, 0,74 promilės neblaivumas. R. V. buvo sulaikytas (b. l. 43-45).

Asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nukentėjusioji K. S.. Darytos foto nuotraukos, užfiksuotas paraudimas ausies srityje (b. l. 51-57).

Specialisto išvadoje Nr. G 91/2024 (02) nurodyta, kad K. S. konstatuotas kairės ausies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (duomenys neskelbtini). Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 67-68).

Tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo paieškos veiksmų nurodyta, kad R. V. buvo sulaikytas statybos objekte, jam nustatytas 0,74 promilės neblaivumas (b. l. 72-75).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme R. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairę ausį. Tai, kad R. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę K. S. bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, liudytojo Ruslano Gusevo parodymai dėl vykimo į įvykio vietą ir užfiksuoto sužalojimo, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios apžiūros protokolas ir fotonuotraukos. Pats kaltinamasis parodė, kad konflikto metu, norėdamas nuraminti nukentėjusiąją, sudavė jai smūgį į kairę ausį, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. V. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), buto miegamojo kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę K. S., tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę ausį, tokiais savo veiksmais padarydamas jai kairės ausies sumušimą, t. y. padarė savo sugyventinei K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ((duomenys neskelbtini)) R. V. buvo nuteistas 2022 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią atliko 2023 m. lapkričio 20 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką R. V. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors ši asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė prokurorės teismui pateiktame kaltinamajame akte ir nebuvo nurodyta, tačiau duomenys apie ankstesnius R. V. teistumus kaltinamajame akte nurodyti išsamiai ir teismui bei kaltinamajam buvo žinomi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia R. V. atsakomybę.

Skirdamas bausmę R. V. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs. Naują nusikalstamą veiką R. V. padarė praėjus vos vienai dienai po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, atlikus laisvės apribojimo bausmę, paskirtą už analogišką veiką, t. y. už smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę namuose, kuriuose auga ir jų nepilnametis vaikas, po panaudoto smurto kaltinamasis iš nukentėjusiosios paėmė mobilųjį telefoną, neleisdamas iškviesti policijos pareigūnų, kas taipogi nukentėjusiajai sukėlė nesaugumo jausmą ir neabejotinai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Anksčiau R. V. iš viso tris kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, taip pat už kitas smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, kuris yra linkęs nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Anksčiau asmeniui buvo skiriamos tiek švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, tiek trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto, bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, anksčiau už analogišką veiką švelnesnėmis bausmėmis teistam kaltinamajam, bus pasiekti paskiriant R. V. griežčiausią sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant minimalią jos trukmę. Teismo įsitikinimu, švelnesnės bausmės, tame tarpe ir arešto, paskyrimas asmeniui sudarytų nebaudžiamumo jausmą, kadangi, kaip jau minėta, švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti visgi nebuvo.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. V. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pastoviai nuo (duomenys neskelbtini) dirba toje pačioje darbovietėje, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra baustas administracine tvarka, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, kuriuo turi pareigą rūpintis. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, po nusikalstamo veikos padarymo nebegyvena su nukentėjusiąja, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), nesilankyti nukentėjusiosios K. S. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Nors prokurorė prašė paskirti R. V. realią arešto bausmę, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslingiau kaltinamąjį stebėti ilgesnį laiką ir taikyti jo elgesį galinčius pakeisti įpareigojimus, taip išlaikant socialinius ir darbinius ryšius. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

R. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę sumažintą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 9, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirti R. V. šiuos įpareigojimus:

- tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nesilankyti nukentėjusiosios K. S. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) (vieną parą) išbūtą laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Išaiškinti R. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.