- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-48-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01571-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- O. N. L., N. E.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams O. N. L., N. E., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. R. prašė patenkinti ieškinį ir pripažinti niekine bei negaliojančia 2009-11-12 automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį tarp O. N. L. ir I. R. (M.).
2. Ieškovė nurodė, kad ji nepažįsta atsakovės O. N. L. ir niekada iš jos jokio automobilio nebuvo pirkusi, pirkimo – pardavimo sutarties nesudariusi. Ieškovės manymu pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ir automobilį pirko jos brolis – atsakovas N. E., su kuriuo ji daugiau kaip 10 metų nebendrauja, tačiau jam galėjo būti žinomas jos asmens kodas. Šiaulių apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. E. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Kadangi ji šioje byloje yra pripažinta atsakove, iš kurios reikalaujama priteisti solidariai su E. ieškovo patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas, ji priversta kreiptis į teismą dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kurios ji nesudarė nuginčijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-11-12 sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį tarp O. N. L. ir I. R. (M.); priteisė iš atsakovo N. E. ieškovei I. R. 41,23Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei.
4. Teismas sprendė, kad šioje byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ieškovė pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu išreikšdama savo valią ir norą įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Konstatavus, jog ieškovė nėra išreiškusi valios sudaryti ginčijamą sandorį, jį pripažino negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir I. R. ieškinį atmesti; priteisti apeliantui iš ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai ignoravo trečiojo asmens 2016-03-09 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus argumentus dėl įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prejudicinės galios – dėl jų visiškai nepasisakė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teismas nepagrįstai ne tik netaikė trečiojo asmens nurodomų CPK 18 straipsnio, CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies nuostatų, bet ir nepasisakė dėl jų taikymo. Teismo motyvas, net nenurodant, kodėl teismas mano, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė pasirašė sutartį, neatskleidžia bylos esmės ir jokiu būdu negali būti laikomas tinkamu pagrindžiant sprendimą.
5.2. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, t. y. pripažinus, jog 2009-11-12 sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, turėsime teisine prasme absurdišką situaciją – du vienas kitam prieštaraujančius teismo sprendimus, kurių viename yra konstatuota, kad 2009-12-30 įvykusio eismo įvykio metu I. R., remiantis 2009-11-12 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkė (įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitame (šioje byloje) – kad nebuvo. Šiaulių apylinkės teisme yra sustabdyta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikus galioti šį sprendimą, nebus aišku kuriuo iš vienas kitam prieštaraujančių teismo sprendimų turės vadovautis Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. R. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai ignoravo apelianto nurodytus argumentus dėl įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prejudicinės galios. Teismas išsamiai pasisakė dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė aplinkybes bei motyvus, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu – nurodė, jog civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ieškovė nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, teismo šaukimai jai nebuvo įteikti, todėl neabejotina, jog apie minėtos bylos nagrinėjimą ieškovė nieko nežinojo ir negalėjo tinkamai išreikšti savo pozicijos ir ją apginti.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantas spėjimo būdu teigia, jog procesinės teisės normos buvo arba pažeistos, arba netinkamai pritaikytos, kas rodo, jog jokio pažeidimo nebuvo ir tai leidžia neabejotinai teigti, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė įrodymų visetą, kas leido padaryti pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė pasirašė sutartį.
6.3. 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo priimtame sprendime nebuvo nustatinėjama aplinkybė – yra ieškovė automobilio savininkė ar ne, kadangi niekas nekėlė tokio klausimo ir jo neginčijo, nes, kaip jau yra nustatyta, ieškovė nieko nežinojo apie šios bylos nagrinėjimą. Priimdamas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, teismas vadovavosi jam pateiktomis automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kopijomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo
9. Apeliantas teigia, kad sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas pirmosios instancijos teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentus, kuriais ji grindė savo reikalavimus, ir savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl vien aplinkybė, kad, atsakovo vertinimu, apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nevisiškai išsamūs, kolegijos nuomone, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo.
11. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai ignoravo Transporto draudikų biuro nurodytus argumentus dėl įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prejudicinės galios. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, t. y. pripažinus, jog 2009-11-12 sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, susidarys teisine prasme absurdiška situacija – du vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai.
12. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjimo dalykas buvo kitas – atsakovų N. E. ir O. N. L. civilinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra 2009-11-12 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Dėl to, apelianto argumentai, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai yra prejudiciniai šioje byloje ir, kad gali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl 2009-11-12 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento
14. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. R. įrodinėjo, kad ji nėra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkė, niekada nebuvo išreiškusi savo valios ir noro įsigyti O. N. L. priklausiusį automobilį ,niekada nebuvo sudariusi jokios minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ir jos nepasirašė.
16. Nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad I. R. 2011-04-08 pateikė pareiškimą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos skyriui, kuriame pareiškė, kad 2009-11-12 Tauragėje VĮ Regitra buvo pateikta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis I. R. vardu, kurios ji niekada nesudarinėjo. I. R. prašė išsiaiškinti kas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį I. R. vardu, t. y. suklastojo ir I. R. parašą, ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, tik sužinojusi apie savo teisės pažeidimą – apie sandorį, kuris sudarytas jos vardu, kreipėsi į policiją. Pagal ieškovės pareiškimą dėl jos parašo suklastojimo pirkimo – pardavimo sutartyje Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė šioje byloje 2011-04-08 nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąją. 2012-07-19 įtarimai dėl dokumento suklastojimo yra pareikšti atsakovui N. E.. Šiame ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė. 2012-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvados tiriamosios dalies 3.1.1. punkte nurodyta: „įvertinus bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą pakankamą tikėtinai išvadai, jog rankraštinį įrašą „I. M.“ 2009-11-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties dviejuose kopijose eilutėje „Transporto priemonę pirko“ parašė ne I. M., o kitas asmuo“. Kadangi sutarties originalo rasti nepavyko, specialistai negalėjo atsakyti kas pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, asmuo padaręs nusikalstamą veiką nenustatytas, ikiteisminis tyrimas 2013-02-15 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo sustabdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirkimo – pardavimo sutarties originalas nebuvo rastas, kelia pagrįstų abejonių ar iš vis egzistuoja toks sandoris.
17. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ieškovė pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu išreikšdama savo valią ir norą įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad ieškovė I. R. neišreiškė savo valios įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini) ir labiau tikėtina, kad ieškovė nesudarė 2009-11-12 automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.