- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1403-392/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dentara“
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentara“ ir trečiojo asmens B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentara“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B. K., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 129,50 Eur skolos, 115,69 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė buvo įsteigta administruoti ir prižiūrėti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įgyvendindama ieškovei patikėtas funkcijas bei siekdama užtikrinti tinkamą pastato eksploatavimą ieškovė apskaičiuoja ir paskirsto pastate patalpas valdančių asmenų mokėtinas sumas, įskaitant sumas, mokėtinas už asmeninės nuosavybės bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų šildymą. Atsakovė pastate valdo negyvenamosios paskirties patalpas - vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių naudingas plotas yra 105,44 kv. m. Patalpos atsakovės yra valdomos ne nuosavybės, o nuomos teisėmis. Tarp ieškovės ir atsakovės 2004 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo ilgalaikė sutartis Nr. 121-0412, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti savo, kaip pastato bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku apmokėti atsakovės valdomoms patalpoms tenkančią išlaidų dalį bei atsiskaityti už kitas ieškovės teikiamas paslaugas. Šalys susitarė, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys pagal ieškovės pateiktas sąskaitas (sutarties 2.2.3. punktas). Nuo 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovė nebevykdė šio savo įsipareigojimo ir atsakovės įsiskolinimas ieškovei didėjo. Ieškovė yra apskaičiavusi ir į atsakovei pateiktas sąskaitas faktūras įtraukusi atsakovės mokėtinas sumas, už valdomoms patalpoms priskirtinas komunalines paslaugas, šaltą vandenį, karštą vandenį, šilumos cirkuliaciją („gyvatuką“) bei šildymui priskirtiną šilumos kiekį. Atsakovė šių sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo, nors, vadovaujantis Sutarties 3.3. punktu, ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 10 dienų nuo jų gavimo. Aplinkybę, kad atsakovė yra gavusi visas ieškovės sąskaitas faktūras, patvirtina ir pridedamose sąskaitose faktūrose esantys atsakovės atstovo parašai. Ieškinio surašymo dieną atsakovės pagrindinis įsiskolinimas už neapmokėtas ieškovės sąskaitas faktūras sudaro 1 129,50 Eur. Šalys yra susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio už pavėlavimą vykdyti pinigines prievoles (sutarties 3.3. punktas). Ieškovė geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį ir prašo iš atsakovės priteisti tik 0,06 proc. dydžio delspinigių už 184 dienas (nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. vasario 17 d.), tai sudaro 115,69 Eur. Patalpas pastate valdantiems asmenims paskirstant už suvartotą šilumos energiją mokėtinas sumas, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dentara“ ir trečiasis asmuo B. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. ieškovė 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir K. komercinis biuras, vėliau pertvarkytas į UAB „Dentara“, sudarė paslaugų teikimo ilgalaikę sutartį Nr. 121-0412. Pagal Sutarties 1.1.3 punktą ieškovė įsipareigojo teikti šilumos energiją į atsakovės nuomojamas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti patalpų šildymą šilumos energija ne žemiau 16° C temperatūros. Sutarties prasme ieškovė yra energijos tiekėja, o atsakovė - subabonentė. Atsakovė yra teisėta patalpų nuomininkė, nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau - Higienos norma) 8 punktu, gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų ribinė oro temperatūra yra 18-22° C. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo sutarties nuostatų, ieškovė privalo užtikrinti patalpų šildymą iki ribinės 18° C temperatūros. Ieškovė atjungė atsakovei šildymo įrangą dalyje patalpų, kuri plane pažymėta Nr. 4-10. Atjungtoje dalyje šildymą šiuo metu vykdo pati atsakovė, naudodama elektros prietaisus, todėl šildymo sezono metu reikšmingai didėja atsakovės mokėjimai už elektros energiją. Dėl šių didėjančių išlaidų atsakinga ieškovė, nes nevykdo savo prievolės užtikrinti patalpų šildymą iki ribinės 18° C temperatūros. Ieškovė nevykdo ir niekada nevykdė savo pareigų pagal sutartį, kadangi patalpos kartais neįšyla net iki 16° C temperatūros, net papildomai naudojant pačios atsakovės elektros šildymo įrenginius. Kadangi ieškovė nevykdo sutarties, ieškinys negali būti patenkintas pilnai. Ieškinio pagrįsta dalis neturėtų viršyti 40 kv. m. / 105,44 dalių (visas plotas, kuriam skaičiuojamas šildymas), papildomai atėmus padidėjusias išlaidas šildymui elektra. Ieškovė 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad iš esmės vienintelis atsakovės argumentas, kuriuo ji siekia iš dalies pateisinti neatsiskaitymą su ieškove, yra diskomforto patyrimas dėl oro temperatūros atsakovės naudojamose patalpose – negyvenamosios paskirties patalpose – vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedalyvavo vykdant patalpų rekonstrukciją bei neišnuomojo šių patalpų atsakovei. Tuo atveju, jeigu atsakovė turi kokių nors pretenzijų dėl patalpų, kurias nuomojasi iš trečiojo asmens, tokias pretenzijas atsakovė turėtų pareikšti būtent trečiajam asmeniui, o ne ieškovei. Argumentuodama tuo, kad atsakovės valdomose patalpose jau 12 metų žiemą būna labai šalta, atsakovė ėmėsi savavališkai pažeidinėti kitų asmenų teises ir tokius neteisėtus veiksmus traktuoja kaip savo tariamai pažeistų teisių gynybą. Atsakovės pasiteisinimai dėl neva per žemos patalpose vyravusios temperatūros ne tik, kad negali turėti reikšmės šiai civilinei bylai, tačiau iš viso net negali būti vertinami kaip turintys kokį nors pagrįstumą. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog ji naudojasi centralizuotu šilumos tiekimu ir nėra atsijungusi nuo centralizuotų šilumos tinklų. Tol, kol atsakovė yra centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tiekiamos šilumos vartotoja, ieškovė neturi nei galimybių, nei teisių atsakovės naudojamos patalpos tenkančią šiluminės energijos dalį apskaičiuoti kitokia tvarka negu ta, kuri yra nustatyta norminiais teisės aktais ir ieškovės yra faktiškai taikoma. Ieškovė tik paskirsto pastate suvartotą šiluminės energijos kiekį ir tai daro vadovaudamasi norminiais teisės aktais. Ieškovė nereikalauja, kad būtų sumokėta už daugiau šiluminės energijos nei, kad faktiškai buvo sunaudota pastate. Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės naudojamų patalpų naudingojo ploto, kuris yra akivaizdžiai didesnis nei kitų pastate esančių butų plotai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės siekiu mokėti tokio paties dydžio mokesčius kaip ir kiti pastate gerokai mažesnius butus valdantys asmenys. Vien ta aplinkybė, kad dalį patalpų atsakovė kartais galimai papildomai šildo elektriniais šildytuvais, negali įtakoti atsakovės naudojamoms patalpoms tenkančios centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tiekiamos šiluminės energijos kiekio. Atsakovė UAB „Dentara“ ir trečiasis asmuo B. K. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad šiuo metu šildymo sistema, atjungtoje dalyje, yra sunaikinta, nes ieškovė nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius, iš patalpų buvo pašalinti šildymo įrenginiai. Ieškovė savavališkai atjungė daliai patalpų centralizuotą šildymą, neturėdama patalpų savininko sutikimo ir būtinų dokumentų. Būtent ieškovei, kaip šilumos tiekėjai, o ne atsakovei, kaip jos vartotojai, tenka pareiga užtikrinti, kad patalpoms būtų tiekiamas pakankamas šilumos kiekis. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šioje civilinėje byloje nėra Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijos klausimų, taip pat jai nėra reiškiami reikalavimai. Prašė bylą nagrinėti Valstybinės energetikos inspekcijos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė nėra licencijuojama energetikos veikla besiverčiantis ir komisijos kontroliuojamas subjektas (šilumos tiekėjas). Komisijos kompetencijai nėra priskirti klausimai dėl subjektų, kurie nėra šilumos tiekėjai, atliekamo šilumos paskirstymo teisingumo, todėl ji dėl šių klausimų nepasisakė. Nurodė, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 29.2.4 papunkčiu, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Šiluma pastate paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Vadovaujantis šio Šilumos paskirstymo metodo 3.3 papunkčiu, pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį geriamajam vandeniui pašildyti ir šilumos kiekį cirkuliacijai. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis butui ar kitai patalpai šildyti apskaičiuojamas šilumos kiekį pastatui šildyti dauginant iš paskirstymo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto ar patalpos naudingąjį plotą dalinant iš visų pastato vartotojų naudingųjų plotų sumos, jei butų ar patalpų aukštis vienodas, arba vartotojo buto ar patalpos tūrį dalinant iš visų pastato vartotojų tūrių sumos, jei buto ar patalpos aukštis nevienodas (metodo Nr. 4 7 punktas). Vadovaujantis Šilumos paskirstymo metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Šilumos paskirstymo metode Nr. 4 nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Nurodė, kad atsakovė gali reikalauti iš pastato valdytojo arba prižiūrėtojo atlyginti žalą, kilusią dėl netinkamos oro temperatūros užtikrinimo patalpose, arba dėl galimai neteisėtų veiksmų, atjungiant patalpų dalį nuo pastato bendros šildymo sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Dentara“ 1 129,50 Eur skolos, 115,69 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 245,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 393 Eur bylinėjimosi išlaidų 121-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir 41,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikia 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Trečiajam asmeniui B. K. nuosavybės teise priklauso 105,44 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpos), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Dentara“ nuomos teise valdo 105,44 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpas), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ginčo patalpų šildymo būdas, t. y. centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. 2004 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovės 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (tiekėja) ir „K. komercinio biuro“, vėliau pertvarkytas į UAB „Dentara“ (vartotoja) pasirašyta Paslaugų teikimo ilgalaikė sutartis Nr. 121-0412, pagal kurią ieškovė įsipareigojo aprūpinti vartotoją geriamuoju šaltu vandeniu, karštu vandeniu, šildymo sezono metu užtikrinti patalpų šildymą šilumos energija ne žemiau 16° C temperatūros, išvežti buitines atliekas, o vartotojas įsipareigojo už šaltą ir karštą vandenį atsiskaityti pagal patalpose sumontuotus apskaitos prietaisų parodymus, mokėti už šildymą, bendrą apšvietimą, namo eksploataciją, avarinių tarnybų paslaugas, teritorijos ir takų tvarkymą. Pagal sutarties 2.2.3. punktą atsakovė įsipareigojo už visas paslaugas atsiskaityti pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą. Atsakovė ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo ir už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. liko skolinga ieškovei 1 129,50 Eur.Teismas konstatavo, kad ieškovė šilumos kiekius karštam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir patalpoms šildyti paskirsto vadovaudamasi Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, kuriame nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nekvestionavo Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo, neprašė pakeisti Šilumos paskirstymo metodo. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovės įrengtą šildymo įrangą, todėl apskaičiuojant pagrįstą ieškinio dalį turėtų būti eliminuotas 40 kv. m atjungtos patalpų dalies plotas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes vadovaujantis Šilumos paskirstymo metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso tik nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Teismas atmetė atsakovės teiginį, jog ieškovė neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovės įrengtą šildymo įrangą, nes šiam teiginiui pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų. Pažymėjo, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-545/2012 priėmimo, Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai kartu su namo valdytoja (ieškove) ir prižiūrėtoju atliko patikrinimą ir 2013 m. kovo 1 d. surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, jog buto Nr. 4 dalyje šildymo prietaisai (radiatoriai) prijungti prie bendros namo sistemos stovų, o priestato (odontologijos klinikos) šildymo prietaisai prijungti prie namo šildymo sistemos atskiru vamzdynu, nutiestu iš šilumos punkto po priestato grindimis. Valstybinės energetikos inspekcija 2013 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės skundą dėl galimai neteisėtos šildymo sistemos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tenkino iš dalies, kadangi buto Nr. 4 ir priestato (odontologijos klinika) patalpų savininkas nepateikė patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų projekto. Šalys įstatymų nustatyta tvarka šio sprendimo neginčijo. Nors Valstybinės energetikos inspekcija rekomendavo buto Nr. 4 priestato (odontologijos klinikos) šildymo sistemos vamzdyne sumontuoti atskirą šilumos prietaisą buto Nr. 4 priestato sunaudojamam šilumos kiekiui nustatyti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši rekomendacija būtų įgyvendinta. Teismas įvertinęs atsakovės UAB „Dentara“ 2014 m. sausio 31 d. pakartotinį prašymą, kuriuo bendrijos pirmininko prašė patvirtinti sutikimą atjungti priestatą nuo centrinio šildymo sistemos, 2014 m. vasario 10 d. prašymą skaičiuoti sąskaitose tik buto plotą, nes priestatas pilnai atjungtas nuo centrinio šildymo, liudytojo S. K. parodymus, nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė šildymo įrangos atjungimo darbus atliko neteisėtai ar prieš atsakovės valią. Teismas atkreipė dėmesį, kad patalpose Nr. 4-10 šildymo įranga atjungta 2014 m. vasario 10 d., tačiau iki pat ieškinio pateikimo, t. y. 2016 m. vasario 23 d., atsakovė negynė savo teisių nuo jos nurodomų neteisėtų ieškovės veiksmų, nesikreipė į kompetentingas institucijas, tačiau priešingai, prašė už šildymą skaičiuoti tik pagal buto plotą, kaip kitiems namo gyventojams. Teismas konstatavo, kad darytina labiau tikėtina išvada, kad patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, šildymo įranga nuo pastato bendros šildymo sistemos buvo atjungta pačios atsakovės prašymu ir jos valia, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovė neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovės įrengtą šildymo įrangą, yra atmestini kaip neįrodyti, ieškovės veiksmų neteisėtumui pagrįsti byloje nesurinkta pakankamai įrodymų.Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl ginčo patalpų oro temperatūros neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės skolos dydžio ieškovei, šilumos energijos apskaičiavimo teisingumo, priskyrimo atsakovei, ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Pažymėjo, kad jeigu atsakovė turi pretenzijų ieškovei dėl patirtų nuostolių dėl galimai neteisėtų veiksmų, atjungiant patalpų dalį nuo pastato bendros šildymo sistemos, dėl netinkamos oro temperatūros užtikrinimo patalpose, atsakovė turi teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą bendra tvarka su ieškiniu, kadangi šiuo atveju, nebuvo reiškiamas priešieškinis šiuo klausimu (dėl nuostolių atlyginimo), nors atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato).Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: Temperatūrų patalpose matavimo ir fiksavimo žurnalas, patikrinimo aktas, atsakovės 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 10 d. raštai ir kt., yra vienašališkai sudaryti pačios atsakovės arba juose matyti vien atsakovės nuomonė. Be to, Temperatūros tikrinimo žurnalas vedamas nuo 2015 m. spalio 27 d., nors byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., todėl šis įrodymas negali patvirtinti aplinkybių reikšmingų ginčo laikotarpiui. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl ginčo patalpų oro temperatūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.Teismas konstatavo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. savo įsipareigojimus pagal 2004 m. gruodžio 16 d. Paslaugų teikimo ilgalaikę sutartį Nr. 121-0412 ieškovei vykdė netinkamai, neatsiskaitė su ieškove už visas paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas ir liko skolinga 1 129,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Dentara“ ir trečiasis asmuo B. K. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (motyvų nebuvimo), atsakovės reikalavimų neišsprendimo fakto (dėl dalies sutarties panaikinimo) ir bylos esmės neatskleidimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas – 210 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 28 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:2004 m. gruodžio 16 d. Paslaugų teikimo ilgalaikės sutarties Nr. 121-0412 1.1.3 punkto nuostata ta apimtimi, kad patalpas leidžiama šildyti tik iki 16° C temperatūros, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Tai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl atsiliepime išdėstytų argumentų apie sutarties 1.1.3 punkto negaliojimą, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovės pareikštų reikalavimų neišsprendimas sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šildymą priestate atjungė pati atsakovė arba tai buvo padaryta jos nurodymu ir (ar) atsakovė tai padarė teisėtai. Patalpų šildymo sistemos teisėtumas jau buvo nustatytas kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-146-545/2012) tarp tų pačių asmenų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendime nurodyta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija ir centrinis šildymas iš miesto tinklų, buvo įrengta nenukrypstant nuo to metu B. K. turėto projekto, todėl buvo priimta naudoti ir nustatyta tvarka įregistruota VĮ „Registrų centras“. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl aplinkybė dėl patalpų šildymo sistemos teisėtumo turi būti laikoma nustatyta ir iš naujo neįrodinėjama. Iš liudytojo S. K. paaiškinimų akivaizdų, jog šildymo įrenginius atsakovės valdomame priestate jis išmontavo jau po to, kai atjungė šildymą priestatui, todėl aplinkybė, kad į priestatą galima patekti tik su atsakovės žinia, nėra svarbi. Kai nutrūko šildymo tiekimas į priestatą, tapo akivaizdu, kad nešildantys šildymo įrenginiai tik trukdė montuoti alternatyvaus (elektros) šildymo įrenginius, todėl atsakovė neprieštaravo jų nuėmimui. Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad patalpų (ar jų dalies) atjungimui nuo centrinio šildymo reikia atitinkamų ieškovės parengtų dokumentų ir veiksmų, bendro namo savininkų susirinkimo su atitinkamais sprendimais, pažymos apie kitą galimą šilumos ar energijos rūšį, namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinių pritarimų ir kitų dokumentų. Nurodytų dokumentų nebuvo, todėl bet koks patalpų dalies atjungimas nuo centrinio šildymo buvo įvykdytas neteisėtai ir tai padarė ieškovės darbuotojas su jos žinia. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakanka įrodymų įrodyti žemai patalpų temperatūrai. Ieškovė šildė patalpas tik iki 16° C temperatūros, tokią sąlygą įtraukė ir į sutartį, be to, atjungė šildymą priestate. Tokiu būdu temperatūra neišvengiamai turėjo būti maža. Aplinkybę, kad patalpose temperatūra buvo žema, įrodė visuma kitų įrodymų: Temperatūrų patalpose matavimo ir fiksavimo žurnalas; liudytojų S. S., T. B. parodymai; 2013 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. 130V8-9, jame esantis atsakovės pareiškimas; atsakovės 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 10 d. raštai; ieškovės 2014 m. vasario 28 d. raštas ir kt.Ieškovė 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi. Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Nurodo, kad byloje nėra ginčijamas bendrai pastate suvartotos šiluminės energijos kiekis, skaičiavimai, kuriais remiantis apskaičiuotos už suvartotą šiluminę energiją pastate patalpas valdančių asmenų mokėtinos sumos. Ieškovė nedalyvavo vykdant atsakovės naudojamų patalpų rekonstrukciją, neteisėtai įrengiant papildomą šildymo sistemą. Ieškovė neišnuomojo patalpų atsakovei, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl patalpų savybių ar jų būklės. Pretenzijas dėl patalpų atsakovė galėtų reikšti trečiajam asmeniui. Visi be išimties atsakovės motyvai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas yra nesusiję su ginčo esme. Atsakovė patalpose, kuriose temperatūra kartais nesiekia net 16° C, nebūtų galėjusi teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Atsakovės cituojamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-146-545/2012 nebuvo sprendžiamas patalpose įrengtos šildymo sistemos teisėtumo/neteisėtumo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsiliepime išdėstytų argumentų apie 2004 m. gruodžio 16 d. Paslaugų teikimo ilgalaikės sutarties Nr. 121-0412 1.1.3 punkto negaliojimą, neišsprendė atsakovės pareikštų reikalavimų, todėl yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų <...> sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Ieškovo reikalavimai atsakovui yra suformuojami ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsakovas gali pareikšti savarankiškus reikalavimus ieškovui priešieškinio forma (CPK 143 straipsnis). Tuo tarpu atsiliepimo į ieškinį paskirtis procesine prasme yra kitokia – jame negali būti formuluojami jokie savarankiški reikalavimai ieškovui, o tik išdėstomi nesutikimo su ieškiniu motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas vienintelis materialus reikalavimas – tai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą. Atsakovės priešieškinis byloje nepriimtas, taigi, jos reikalavimas, suformuluotas atsiliepime į ieškinį, dėl sutarties 1.1.3 punkto pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, negali būti vertinamas kaip byloje pareikštas reikalavimas, nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir dėl kurio teismas privalomai turėtų priimti sprendimą. Atsakovės argumentai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, vertinami kaip nesutikimo su ieškiniu motyvai, į kuriuos buvo atsižvelgta. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikia 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Trečiajam asmeniui B. K. nuosavybės teise priklauso 105,44 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpos), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Dentara“ nuomos teise valdo 105,44 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpas), esančias adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo patalpose yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. 2004 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovės 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (tiekėja) ir „K. komercinio biuro“, vėliau pertvarkytas į UAB „Dentara“ (vartotoja) pasirašyta Paslaugų teikimo ilgalaikė sutartis Nr. 121-0412, pagal kurią ieškovė įsipareigojo aprūpinti vartotoją geriamuoju šaltu vandeniu, karštu vandeniu, šildymo sezono metu užtikrinti patalpų šildymą šilumos energija ne žemiau 16° C temperatūros, išvežti buitines atliekas, o vartotojas įsipareigojo už šaltą ir karštą vandenį atsiskaityti pagal patalpose sumontuotus apskaitos prietaisų parodymus, mokėti už šildymą, bendrą apšvietimą, namo eksploataciją, avarinių tarnybų paslaugas, teritorijos ir takų tvarkymą. Pagal sutarties 2.2.3. punktą atsakovė įsipareigojo už visas paslaugas atsiskaityti pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą. Atsakovė ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo ir už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. liko skolinga 1 129,50 Eur.Apeliantai šioje byloje ginčija skolos dydį, nes, jų teigimu, nebuvo suteikta kokybiška patalpų šildymo paslauga. Apeliantų nuomone, mokėtinas skolos dydis turėtų būti sumažintas, pašalinant iš patalpų naudingojo ploto patalpos dalį, kurioje atjungtas šildymas, ir atimant atsakovės turėtas išlaidas šildymui elektra.Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė šilumos kiekius karštam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir patalpoms šildyti paskirsto vadovaudamasi Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, kuriame nustatyta, kad vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, atsakovės nuomos teise valdomų ir šildomų patalpų naudingas plotas yra 105,44 kv. m., todėl šilumos energija atsakovei ginčo laikotarpiu pagrįstai paskirstoma pagal patalpų naudingąjį plotą. Apeliantai nurodo, kad mokėtinos skolos dydis turėtų būti sumažintas, nes nebuvo suteikta kokybiška patalpų šildymo paslauga. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą. Šilumos paskirstymo metode Nr. 4 nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Apeliantai neginčijo Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo, neprašė pakeisti Šilumos paskirstymo metodo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, jog ieškovė neturi nei galimybių, nei teisių atsakovės naudojamoms patalpoms tenkančią šiluminės energijos dalį apskaičiuoti kitokia tvarka nei ta, kuri yra nustatyta teisės aktais ir ieškovės faktiškai yra taikoma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog ieškovė neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovės įrengtą šildymo įrangą. Aplinkybė, kad šildymo įrangą / jos dalis šalino pas ieškovą dirbantis asmuo, su juo asmeniškai susitarus atsakovo atstovams, paties ieškovo veiksmų atjungiant šildymą nepatvirtina. Atsakovės argumentas, kad šioje byloje reikėtų remtis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-146-545/2012, nes, pasak atsakovės, patalpų šildymo sistemos teisėtumas jau buvo nustatytas minėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra atmestinas. Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl patalpose įrengtos šildymo sistemos teisėtumo / neteisėtumo. Be to, nustatyta, kad patalpose šildymo sistema buvo atjungta 2014 m. vasario 10 d., o civilinėje byloje, kurioje pasak atsakovės nustatytas patalpų šildymo sistemos teisėtumas, sprendimas priimtas 2012 m. sausio 30 d. Todėl, nėra pagrindo laikyti, kad aplinkybė dėl patalpų šildymo sistemos teisėtumo yra nustatyta minėtoje civilinėje byloje ir nėra pagrindo iš naujo jos įrodinėti.Pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pripažįstama, kad nors savininkams ir yra įtvirtinta teisė atjungti savo buto ar patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Priešingu atveju, šie asmenys ir toliau išlieka šilumos energijos vartotojais, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai jų butuose ar patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos. Atitinkamai naujieji butų ar patalpų savininkai perima buvusių savininkų pareigas ir statusą, nors šildymo sistemos įrenginių atjungimas buvo atliktas buvusių savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal kuriuos atsakovei nuomos teise naudojamose patalpose yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, nesant byloje duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo teisės aktais nustatyta tvarka būtų įteisinęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos, atsakovė privalo mokėti už šildymą. Tuo tarpu apeliantų argumentai, jog atsakovė neprivalo mokėti už šilumos energiją visos paskaičiuotos sumos, nes naudojasi ir elektriniu šildymu, laikytini teisiškai nepagrįstais. Apeliantai nurodo, kad ieškovė neužtikrino patalpų šildymo iki 18° C temperatūros. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ginčo patalpų oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: Temperatūrų patalpose matavimo ir fiksavimo žurnalas, patikrinimo aktas, atsakovės 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 10 d. raštai ir kt., yra sudaryti pačios atsakovės. Atsakovės darbuotojai matavo temperatūrą patalpose ir fiksavo duomenis žurnale, kuris buvo vedamas tik kelis mėnesius ginčo laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šis įrodymas negali patvirtinti aplinkybių teisiškai reikšmingų dėl viso ginčo laikotarpio. Be to, atsakovė ginčo patalpose teikė sveikatos priežiūros paslaugas, todėl abejotina, jog patalpose temperatūra buvo žemesnė nei 16-18° C. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės teiginiai dėl ginčo patalpų oro temperatūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip neįrodyti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovų apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 130 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Dentara“ ir B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti 121-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 124776337) iš uždarosios akcinės bendrovės „Dentara“ (j. a. k. 120719965) 130 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.