Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1015-413/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
2A-1015-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23079-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
Daugiabučio
Ieškovas
V. L., T. Š., R. M., M. K., R. R., M. S., J. M., M. R., I. J.-P., A. J., V. D., D. P.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „G. M.“, UAB „Merista“, J. B., M. A., K. A., D. Š., J. P., R. B., E. M., J. M., A. M., R. T., J. N., A. L., A. B., A. D. Š., V. J., A. K., R. J., I. J., D. J., N. M., L. E., E. N., R. K., L. K., G. B., J. G., V. K., E. K., R. B. W., V. F., S. F., V. Ž., V. L. K., K. G., G. V., O. V., M. V., D. G., S. L., J. R., R. Š., P. S., R. S., V. T., L. S., J. K., A. G., S. G., T. G., A. V., V. M., D. K., V. G.-R., J. D., A. P., A. N., L. L. L., A. S., L. Z., Z. B., M. D. K., D. B., T. B., L. Š.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1015-413/2015Proceso Nr. 2-68-3-23079-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6;121.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas), Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-30693-863/2014 pagal ieškovų V. L., T. Š., R. M., M. K., R. R., R. R., M. S., J. M., M. R., I. J.-P., M. R., A. J., V. D. ir D. P. ieškinį atsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl sprendimų, susijusių su liftų remonto išlaidų paskirstymu, pripažinimo negaliojančiais; įpareigojimo paskirstyti išlaidas už lifto remontą proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams; įpareigojimo atsakovui paskaičiuoti ieškovų permoką atsakovui už lifto remontą; įpareigojimo ateityje išlaidas už lifto remontą ir jo techninę priežiūrą dalinti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje: SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „G. M.“, UAB „Merista“, J. B., M. A., K. A., D. Š., J. P., R. B. (M.), E. M., J. M., A. M., R. T., J. N., A. L., A. B., A. B., A. D. Š., V. J., A. K., R. J., I. J., V. J., D. J., N. M., L. E., E. N., R. K., L. K., G. B., J. G., V. K., E. K., R. B. W., V. F., S. F., V. Ž., V. L. K., K. G., G. V., O. V., M. V., D. G., A. L., S. L., J. R., R. Š., R. Š., E. K., P. S., R. S., V. T., L. S., R. Š., J. K., A. G., S. G., K. A., T. G., A. G., A. V., V. M., D. K., L. S., J. K., V. G.-R., J. D., A. P., R. Š., A. N., L. L. L., A. S., L. Z., Z. B., M. D. K., D. B., T. B., L. Š., V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai nuosavybės teisėmis valdo atitinkamus butus ir/ar garažus, sandėliukus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo bendro naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę bendriją – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau - Bendrija). Name yra keturios laiptinės, dviejose – pirmoje ir antroje yra įrengti liftai, trečioje ir ketvirtoje laiptinėse liftų nėra. 2013 m. pabaigoje sugedus liftui pirmoje laiptinėje, liftą prižiūrinti įmonė „KONE“ gėdimą pašalino ir 2014 m. sausio 30 d. pateikė Bendrijai sąskaitą (serija LIFT Nr.0000236) apmokėti už remonto darbus 14 480,05 Lt. 2014 m. balandžio 11 d. buvo sušauktas Bendrijos narių ir gyventojų visuotinis susirinkimas, kurio metu pasiūlyta balsuoti už tai, kad: 1) visus sprendimus dėl liftų eksploatacijos ir remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti spręsti pirmos ir antros laiptinių butų savininkams, paskelbiant šių laiptinių balsavimą raštu; 2) kad pirmo aukšto butų savininkams nebūtų skaičiuojamos eksploatacinės išlaidos už liftą, o dėl antro aukšto gyventojų turėtų sprendimą priimti pirmoje ir antroje laiptinėse balsuojant raštu; 3) balsavimo raštu būdu nuspręsti kaip bus dalinamos išlaidos už liftų remontą ir vadovaujantis balsavimo raštu rezultatais perskaičiuoti pirmos ir antros laiptinių butams anksčiau priskaičiuotas lifto remonto išlaidas. V. B. narių susirinkimo balsų dauguma pirmininko pasiūlymams buvo pritarta.

Šalies argumentai

Ieškovai, nesutikdami su tokiais susirinkimo sprendimais, kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovo 2014 m. balandžio 11 d. protokolo Nr. 6-2014 sprendimus 8-uoju klausimu ta apimtimi, kuria nutarta visus sprendimus dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti pirmos ir antros laiptinių savininkams; įpareigoti atsakovą UAB „KONE“ 2014 m. sausio 30 d. sąskaitą už lifto remontą paskirstyti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams; įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ieškovų permoką atsakovui už lifto remontą ir šią permoką nurodyti artimiausiuose mokėjimo pranešimuose; įpareigoti atsakovą ateityje išlaidas už lifto remontą ir jo techninę priežiūrą dalinti proporcingai visiems namo butų ir kitų patalpų (garažų ir sandėliukų) savininkams bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad bendrija nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų sąrašo, o liftai laikytini viso namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, liftų būtino remonto išlaidas, taip pat techninės priežiūros išlaidas, nesusijusias su tiesioginiu naudojimusi liftu, turėtų proporcingai turimai nuosavybei apmokėti viso namo, t. y. visų keturių laiptinių butų ir kitų patalpų (garažų bei sandėliukų) savininkai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad 2014 m. balandžio 11 d. vykusio susirinkimo metu priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas laikantis sprendimų Bendrijoje priėmimo tvarkos ir yra teisėtas. Patys Bendrijos nariai susirinkime balsų dauguma priėmė nutarimą dėl liftų eksploatacijos ir remonto išlaidų paskirstymo tvarkos perdavimo pirmos ir antros laiptinių butų savininkams. Ieškovai neteisingai aiškina CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi minėtos nuostatos numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tačiau skirtingai nei namo išlaikymo ir išsaugojimo atveju, esamas teisinis reguliavimas nenumato, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymas ar remontas visais atvejais turi būti dengiamas iš visų savininkų lėšų. (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame gyvenamajame name įrengti liftai tenkina tik pirmos ir antros laiptinių gyventojų poreikius, o trečios ir ketvirtos laiptinių gyventojai neturi techninių galimybių naudotis įrengtais liftais. Todėl yra sąžininga ir protinga, kad liftų eksploatacines bei remonto išlaidas apmokėtų tik pirmos ir antros laiptinių gyventojai. Be to, nuo pat daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijos pradžios liftų eksploatacines išlaidas apmokėdavo pirmos ir antros laiptinių gyventojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014 m. balandžio 11 d. protokolo Nr. 6-2014 aštunto punkto sprendimą dalyje dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo ir tvarkos nustatymo perdavimo namo pirmos ir antros laiptinių butų savininkams; įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją UAB „KONE“ 2014 m. sausio 30 d. išrašytos sąskaitos išlaidas paskirstyti visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės daliai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovui V. L. 37,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 48,66 Eur išlaidų, o iš atsakovo 97,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalies, LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktų, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkto nuostatomis sutiko su ieškovų pozicija, jog daugiabučio namo liftai yra Bendrijos savininkų bendra dalinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog liftai yra tik dviejose iš keturių namo laiptinių, nepašalina liftų savybės, jog jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viso namo patalpų savininkams. Todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad trečios ir ketvirtos laiptinių butų ir kitų patalpų savininkai neturi pareigos išlaikyti tokio pobūdžio bendrąją dalinę nuosavybę – liftus, nes jais naudotis neturi techninių galimybių. Teismas nurodė, kad pareiga atlyginti lifto būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti išlaidas tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams (Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai). Pažymėjo, kad pareigos išlaikyti namo pagrindines konstrukcijas ir inžinierines sistemas negali pakeisti ar eliminuoti nei daugiabučio namo savininkų bendrija, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, todėl sprendė, kad ieškovų ginčijamas bendrijos sprendimas, kuriuo iš esmės buvo nuspręsta lifto remonto išlaidų paskirstymą vykdyti tik dalies namo gyventojų atžvilgiu (pirmos ir antros laiptinių butų savininkai), prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, pagal kurią visi daugiabučio namo savininkai privalo proporcingai prisidėti prie namo įrangos išlaikymo. Be to, teismas nurodė, kad Bendrija neturi sudaryto bendrojo naudojimo objektų sąrašo, bendro naudojimo objektai nėra apibrėžti bendrijos įstatuose, tuo tarpu atsakovo minimo CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja sprendimų priėmimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Pagal minėto straipsnio reglamentavimą, bendrijos nariai turėjo teisę perduoti laiptinių, kuriose yra liftai, butų savininkams spręsti klausimus dėl liftų kasdieninio naudojimo, jų tarpe elektros energijos, profilaktinių patikrinimų ir panašių išlaidų paskirstymo, taip pat nuspręsti, ar skaičiuoti tokias išlaidas antro aukšto gyventojams, nes kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo name liftai sustoja ne konkrečiame aukšte, o tarp aukštų t. y. tarp pirmo ir antro aukšto, tarp antro ir trečio aukšto ir t. t. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos 8 punkto sprendimą jo dalyje dėl liftų eksploatacinių išlaidų paskirstymo perdavimo spręsti pirmos ir antros laiptinės savininkams ieškovai neginčijo, su juo sutiko.

Vadovaujantis išdėstytu, teismas ieškinį dalyje dėl bendrijos 2014 m. balandžio 11 d. protokolo Nr. 6-2014 aštuntu punktu priimto sprendimo, ta apimtimi, kuria nutarta visus sprendimus dėl lifto remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti spręsti namo pirmos ir antros laiptinių butų savininkams, pripažinimo negaliojančiu. Atitinkamai tenkino ieškinio antrą reikalavimą – įpareigojo bendriją UAB „KONE“ 2014 m. sausio 30 d. sąskaitoje numatytas išlaidas lifto remontui paskirstyti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai. Ieškinio trečiąjį reikalavimą teismas laikė išvestiniu ir pertekliniu, todėl dėl jo nepasisakė, o įvertinęs, kad ieškinio ketvirtas reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, teismas jį atmetė kaip nepagrįstą pažymėdamas, kad sprendimu teismas pasisako tik dėl realiai, o ne potencialiai pažeistų teisių gynimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Priimdamas sprendimą, teismas visiškai nevertino, kad ne atsakovas savavališkai nusprendė, jog trečiosios ir ketvirtosios laiptinės gyventojai neturėtų prisidėti prie lifto remonto, o patys bendrijos nariai ginčijamu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo Nr. 6-2014 8-uoju punktu nutarė, jog pirmosios ir antrosios laiptinės butų savininkai turėtų atskiru balsavimu raštu nuspręsti, kas turėtų padengti lifto remonto išlaidas. Pažymi, kad 2014 m. birželio 2 d. vykusio susirinkimo metu buvo suskaičiuoti balsavimo raštu balsai ir buvo nutarta sugedusio lifto remonto išlaidas dalinti bendrai pirmosios ir antrosios laiptinių butų savininkams proporcingai jų turimų butų plotui. Priimant sprendimą balsavo daugiau kaip pusė bendrijos narių, gyvenančių pirmojoje ir antrojoje laiptinėje, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas.

2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ji neatitinka nuo 2012 m. galiojančio CK 4.82 straipsnio 3 dalies teisinio reguliavimo. Pažymi, kad Bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, valdymo, tvarkymo ir kt. klausimai reguliuojami atskira teisės norma, įtvirtinta CK 4.83 straipsnyje, kuri įsigaliojo nuo 2013 m. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog butų kitų patalpų savininkai (naudotojai) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrojo naudojimo objektai gali būti išlaikomi ir remontuojami tiek iš visų savininkų ir naudotojų lėšų, tiek iš dalies savininkų ir naudotojų lėšų. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog galioja skirtingas teisinis reguliavimas dėl namo išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dengimo bei bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dengimo, padarė klaidingą išvadą, jog įstatymas imperatyviai nustato visų bendraturčių pareigą visais atvejais, proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie namo įrangos išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dengimo.

3. Teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Pažymi, jog ginčijamu nutarimu buvo nutarta pavesti pirmosios ir antrosios laiptinių butų savininkams nuspręsti, kas turėtų atlyginti lifto remonto išlaidas, tačiau šiuo nutarimu nebuvo nutarta, jog būtent pirmosios ir antrosios laiptinės butų savininkai turėtų padengti minėtas išlaidas.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nereglamentuoja bendrojo naudojimo objektų išlaikymo klausimų. Teismas nepagrįstai išlaikymo sąvoką atskyrė nuo naudojimo sąvokos. Apelianto nuomone, naudojimo ir išlaikymo sąvokos yra neatsiejamai susijusios, nes naudojant daiktą visuomet atsiranda jo išlaikymo klausimai. Todėl CK 4.86 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, sutinkamai su CK 4.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtina norma numato bendraturčių teisę susitarti dėl turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų atlyginimo tvarkos. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negali apeliuoti į CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Teismas, eliminuodamas teisę vadovautis minėta nuostata dėl to, jog bendrijoje nėra sudarytas bendrojo naudojimo objektų aprašas, nors abi ginče šalys ir pats teismas pripažino, jog liftai tenkina tik dalies namo gyventojų poreikius, pažeidžia bendrijos narių teises bei teisėtus interesus, kadangi iš jų atimama teisė patiems spręsti dėl jų nuosavybės valdymo, naudojimo bei išlaikymo klausimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nors apeliantas sutinka, kad liftai yra Bendrijos savininkų bendra dalinė nuosavybė, tačiau nepagrįstai teigia, jog dėl to, kad trečios ir ketvirtos laiptinių butų savininkai neturi techninių galimybių naudotis pirmoje ir antroje laiptinėse esančiais liftais, jiems nekyla pareiga išlaikyti tokio pobūdžio nuosavybę.

2. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad 2013 m. įsigaliojo naujas reglamentavimas, dėl ko pirmos instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Ieškovų nuomone, minėtoje nutartyje suformuota teisminė praktika atitinka dabartinį teisinį reglamentavimą ir teisinius santykius, o joje spręstas ginčo turinys iš esmės analogiškas nagrinėjamo ginčo turiniui – minėtoje byloje buvo kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.

3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ne atsakovas savavališkai priėmė ginčytą sprendimą, o patys bendrijos nariai visuotiniame narių susirinkime, laikydamiesi procedūrinių reikalavimų (dalyvavo ir balsavo pakankamas narių skaičius), priėmė šį sprendimą. Ieškovai pažymi, kad ieškiniu ginčijo Bendrijos sprendimo (priimto aukščiausio Bendrijos valdymo organo) turinį, o ne jo priėmimo procedūras.

4. Ieškovų nuomone, apeliantas neteisingai aiškinama CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliantas neatsižvelgia į būtinąją jos taikymo sąlygą, t. y. kad išlaidos turi būti nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmos instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad pareiga atlyginti lifto būtinojo remonto, skirto namo inžinerinių sistemų funkcionavimui atkurti, t. y. atitinkančio aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, išlaidas tenka visiems namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams.

5. Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinama 4.85 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri reglamentuoja sprendimų priėmimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, bet visiškai nėra susijusi su šių objektų privalomo remonto išlaidų paskirstymu, ką imperatyviai reglamentuoja kitos Civilinio kodekso nuostatos.

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė, jog ginčijamu nutarimu buvo nuspręsta lifto remonto išlaidų paskirstymą vykdyti namo dalies – pirmosios ir antrosios laiptinės butų atžvilgiu, kadangi ginčytinu sprendimu buvo nutarta pavesti pirmos ir antros laiptinių butų savininkams nuspręsti, kas turėtų atlyginti lifto remonto išlaidas. Ieškovai pažymi, kad pirmos ir antros laiptinių butų savininkai neturėjo jokių galimybių nuspręsti, kad lifto remonto išlaidos turi būti dengiamos proporcingai visų namo butų ir patalpų savininkų. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai pasisakė, kad bendrijos nariai galėjo perduoti teisę laiptinių, kuriose įrengti liftai, butų savininkams spręsti klausimus tik dėl lifto kasdienio naudojimo (elektros energijos, profilaktinių patikrinimų ir pan.) išlaidų.

7. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad liftai tenkina tik dalies namo gyventojų poreikius. Ieškovų nuomone, liftai suteikia galimybę vienoje namo laiptinėje turėti daugiau aukštų ir butų bei atitinkamai šioms laiptinėms didesne dalimi prisidėti prie namo išlaikymo. Pažymi, kad iki šiol Bendrija visas išlaidas dalino visiems namo savininkams proporcingai turimai nuosavybės daliai, tačiau sugedus liftui išlaidų paskirstymo tvarka buvo pakeista. Tai pagrindžia skųsto Bendrijos 2014 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu priimti kiti sprendimai (pvz. 12.5, 6.4 klausimais) dėl stogelių įrengimo virš trečios ir ketvirtos laiptinių durų, išlaidų už naujų laiptinių lauko durų įrengimą paskirstymo bei kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl visuotinio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl atskiro inžinierinės paskirties bendrojo naudojimo objekto (lifto) remonto išlaidų paskirstymo tiems bendrijos nariams, kurių poreikius tenkina bendrojo naudojimo objektas, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl Bendrijos narių visuotinio narių surinkimo kompetencijos spręsti klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objekto valdymu ir naudojimu, ir ar toks Bendrijos sprendimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą, liftai yra priskiriami bendrojo naudojimo inžinierinei įrangai. Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuluota taisyklė yra aktuali ir nagrinėjamam ginčui spręsti. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). 2012 m. gegužės 10 įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo nuo 2013 01 01) buvo pakeistas CK 4.85 straipsnis ir jo 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio namo bendrijoje liftai yra įrengti tik pirmojoje ir antrojoje namo laiptinėse ir skirti tenkinti būtent šių laiptinių gyventojų poreikius. Kitos dvi namo laiptinės (trečioji ir ketvirtoji) liftų neturi. Nors Bendrija nėra sudariusi atskiro bendrojo naudojimo objektų aprašo, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrija negali priimti sprendimų dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tame tarpe jų remonto ir su tuo susijusių išlaidų paskirstymo, nes priešingas aiškinimas prieštarautų to paties straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir 4.85 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Bendrija turėjo teisinį pagrindą visus sprendimus dėl liftų eksploatacijos ir remonto išlaidų paskirstymo bei tvarkos nustatymo perduoti spręsti pirmos ir antros laiptinių daugiabučio namo butų savininkams, nes gyvenamajame name įrengti liftai skirti tenkinti tik šiose laiptinėse esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti netinkamai taikė ir aiškino CK 4.85 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodyti materialinės teisės pažeidimai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos duomenis, atsakovas turėjo 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, ir 405,47 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 86-87, 124-125). Sprendimas yra priimtas apelianto (atsakovo) naudai, todėl šios apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 839,90 Eur jam priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 300124307) iš ieškovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. (duomenys neskelbtini) M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J.-P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po 59,99 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ši teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas