Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1925-423/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-25
Bylos Nr.: eI3-1925-423/2024
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas: S. B.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, L. B., M. L., R. B., E. B.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1925-423/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02563-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjos S. B. atstovei advokatei B. P.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, L. B., M. L., R. B., E. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. B. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI; Inspekcija) 2023-08-11 sprendimą Nr. 2D-13893 „Dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti tyrimą pagal pareiškėjos skundą.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti statybos darbų teisėtumo patikrinimą daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog kaimyninio buto Nr. 2 savininkas R. B. įrengė naują terasą, kuri užstoja šviesą jos butui Nr. 6, o asmenys iš kaimyno terasos nuolat stebi jos buto patalpas ir pažeidžia teisę į privatumą. Prašė nustatyti, ar nurodyti statybos darbai nepažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė 2023-03-21 sprendime Nr. 2D-5014 nurodė, jog ant daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto - katilinės įrengta aikštelė bei laiptų turėklai, kurie pritvirtinti prie bendro naudojimo objekto (katilinės), nėra pastatai, o yra inžineriniai statiniai, kurie priskiriami prie nesudėtingų statinių, jiems nereikalingas statybos leidimas bei projektas, neprivalomas žemės sklypo savininkų sutikimas, todėl pažeidimų nenustatyta. Naujai įrengtos durys į naujai pastatytą terasą taip pat nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Atsakovė 2023-06-20 potvarkiu Nr.P1-20 „Dėl 2023-03-21 rašto Nr.2D-5014“ Dėl atliktų darbų adresu: (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo“ panaikino minėtą administracinį aktą ir pradėjo tyrimą iš naujo. Atsakovė, atlikusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aplinkybių patikslinimą, ginčijamu 2023-08-11 sprendimu Nr.2D-13893 nenustatė statybos darbų pažeidimų.

Pažymėjo, jog Inspekcija, atlikdama tyrimą, nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalį, statyba, kuri pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba.

Šiuo atveju nebuvo analizuoti statinio projekto sprendiniai, neatlikti matavimai, nebuvo tikrinti naujo statinio gabaritai, tūris, plotis, ilgis, laiptų aukštis, lango parametrai. Taip pat nebuvo vertinta aplinkybė dėl grubaus bendraturčio (pareiškėjos) interesų pažeidimo, užstatant šviesos patekimą į buto patalpą. Todėl tyrimas atliktas šališkai ir neobjektyviai, galimas pareigūnų asmeninių interesų supainiojimas. Šiuo atveju, negavus rašytinio bendraturčių sutikimo, pradėti daugiabučio namo rekonstrukciją ar remontą dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomo turto - daugiabučio namo, daugiabučio namo katilinės, pristatant naujas laikančias konstrukcijas prie daugiabučio gyvenamojo namo, užstatant bendros dalinės nuosavybės teise valdomą katilinę ir ant jos įsirengiant terasą - yra savavališka statyba.

Pareiškėjos nuomone, keisti daugiabučio namo konstrukcijas, pradėti vykdyti remonto, rekonstrukcijos darbus yra privalomas išankstinis visų daugiabučio namo savininkų ir žemės sklypo savininkų (valdytojų) susitarimas dėl konkrečių daugiabučio namo remonto ar rekonstravimo darbų. Tačiau šių aplinkybių Inspekcija netyrė ir nevertino.

Pažymėjo, jog dėl naujai pastatytos terasos ir ją laikančių konstrukcijų žymiai pablogėjo pareiškėjos gyvenimo sąlygas, kadangi naujas įrenginys pastatytas prieš pat pareiškėjos buto langus (1 m atstumu), todėl užstoja šviesos patekimą į buto patalpas. Šie argumentai, tiriant pareiškėjos skundą, taip pat nebuvo vertinti. Šiuo atveju vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkų neturėjo teisės keisti viso gyvenamojo namo parametrų, įsirengti tik jam vienam papildomas erdves, taip uždengiant šviesos patekimą kito buto savininkui.

Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir yra susiję ne tik su statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Taigi, tik įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus statybų procesui, gali būti užtikrinami esminiai statinio reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nurodė, kad Inspekcija 2023-02-23 gavo pareiškėjos skundą dėl kaimynų pastatytos terasos, kuri užstoja šviesą ir trukdo privatumui. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) įgaliotas pareigūnas 2023-03-15 atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir 2023-03-20 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-641, kuriame nurodė, kad plokščias inžinerinis statinys: aikštelė su laiptais pastatyta 2022 m. vasaros pabaigoje šalia gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Palei visą aikštelės perimetrą ir laiptus įrengti 1,00 m aukščio turėklai, pritvirtinti prie balkių. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki statinio aukščiausiojo laikančiojo konstrukcijos taško yra 2,51 m. Aikštelė įrengta ant dalies katilinės stogo: 1,49 m aukščio 15 statramsčių pritvirtintų prie katilinės stogo varžtais, prie kurių pritvirtintos sijos. Pastatyta L formos aikštelė, kurios plotas yra (3,63 x 1,67) + (1,95 x 6,00) = 17,76 m². Nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn 6,00 m ilgio ir 0,95 m pločio ‒ 5,70 m² ploto. Viso statinio plotas yra 23,46 m². Aikštelė yra nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, kuriai statybos leidimas nėra privalomas.

Inspekcija 2023-03-21 raštu Nr. 2D-5014 pareiškėją informavo, kad aikštelės statybos darbams nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos vyriausiasis patarėjas 2023-06-20 potvarkiu Nr. P1-20 panaikino 2023-03-21 raštą Nr. 2D-5014 ir įpareigojo Inspekcijos Departamentą patikrinti faktines aplinkybes, parengti ir pateikti pareiškėjai išsamų, motyvuotą atsakymą į jos 2023-02-23 skundą.

Inspekcijos Departamento įgaliotas pareigūnas 2023-06-21 atliko patikrinimą žemės sklype ir 2023-06-23 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318, kuriame nurodė, kad po 2023-03-15 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje yra pasikeitusių duomenų, kad 0,2573 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0631 ha daliai statytoja 2023-04-07 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-997. Katilinė pastatyta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims. Dėl nustatyto fakto, kad vietoje buvusio lango į aikštelę įrengtos 1 m x 2,10 m durys, patikrinimo metu statytoja pateikė 2022-07-30 sutikimą „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“. Sutikimą pasirašė 5 butų savininkai, o namo pirmininkės teigimu name yra septini butai. Namo pirmininkė pateikė 1986-05-25 kadastro bylą, kurioje yra įbraižyta ir įrašyta 6,10 x 4,70 m = 28,67 m² ploto, 2,00 m aukščio 2J1/p katilinė. Kadastro byloje nurodyta, kad katilinė yra dviejų aukštų, plytinė ir yra pastatyta 1977 metais. Prie gyvenamojo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) katilinė nėra įregistruota. Patikrinimo metu nustatyta, kad katilinės 2J1/p išorės matmenys yra 6,28 m x 4,84 m, aukštis 2,37 m, katilinė pastatyta 1,39 m atstumu nuo gyvenamojo namo. 2022 m. vasaros pabaigoje virš katilinės, 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, pastatyta L formos aikštelė (17,76 m² ploto), nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn (6,00 m ilgio, 0,95 m pločio ‒ 5,70 m² ploto), o iš aikštelės, vietoje buvusio lango, įrengtos 1 m x 2,10 m durys į gyvenamąjį namą. Palei visą aikštelės perimetrą ir laiptus įrengti 1,00 m aukščio turėklai, pritvirtinti prie balkių. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki statinio aukščiausiojo laikančiojo konstrukcijos taško yra 2,51 m. Aikštelė įrengta šiaurinėje pusėje ant 2,35 m ploto katilinės stogo: 1,49 m aukščio 15 statramsčių pritvirtintų prie katilinės stogo varžtais, prie kurių pritvirtintos sijos. Šalia katilinės (šiaurinėje pusėje) 1,28 m žemės plotyje įrengti laiptai ir aikštelės dalis. Viso statinio (su katiline) plotas yra 41,70 m².

Inspekcija 2023-08-11 rašte Nr. 2D-13893 nurodė, kad katilinė su įrengta aikštele yra I grupės nesudėtingasis statinys, kad rekonstruojant katilinę, kuri priskiriama I nesudėtingų statinių grupei, statybos darbams nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau ‒ ir SLD). Taip pat nurodė, kad vietoje lango įrengiant duris SLD neprivalomas, kad neprivalomas ir žemės sklypo savininko sutikimas statyti tokį statinį. Dėl katilinės rekonstravimo ir name įrengtų durų pateiktas sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“, kurį pasirašė penki butų savininkai.

Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai ‒ be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis 5 m ir didžiausias plotas 50 m priskiriami nesudėtingiesiems I grupės statiniams. Šiuo atveju katilinė pagal savo parametrus (ilgis – 6,28 m, plotis – 4,84 m, aukštis – 2,37 m) priskirtina I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamento STR 1.05.01:2017) 3 priedo 2 punkte nurodyti atvejai, kada rekonstruojant statinį privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Rekonstruotai katilinei, priskiriamai I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti SLD.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje taip pat nustatyta, kad statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punkte nurodyta, kad atliekant statinio paprastąjį remontą privalomas statybą leidžiantis dokumentas ‒ atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodyta, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas. Šiuo atveju gyvenamajame name vietoje lango įrengiant duris yra atliktas daugiabučio gyvenamojo namo paprastasis remontas, kuriam SLD neprivalomas.

Dėl katilinės rekonstravimo ir name įrengtų durų yra pateiktas DNSB bendrijos „Senas namas“ gyventojų 2022-07-30 sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“, kurį pasirašė penkių butų savininkai (gyvenamajame name yra septyni butai). Katilinė pastatyta žemės sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir fiziniams asmenims, įskaitant pareiškėją ir statytoją. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 4 priedo 1 dalies 1.6 punktą ir 2 dalį žemės sklypo savininkų sutikimas rekonstruoti katilinę neprivalomas.

Pažymėjo, kad teisės aktai reglamentuoja privalomus atstumus nuo statinių iki žemės sklypo ribos, tačiau nei Statybos įstatymas, nei galiojantys statybos techniniai reglamentai ar kiti teisės aktai nenustato privalomų atstumų tarp statinių (išskyrus sanitarinius atstumus tarp statinių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose). Visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nepažeistų trečiųjų asmenų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerija (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, jog su atsakovės motyvais sutinka, o sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. B., M. L., R. B., E. B. atsiliepime nurodė, kad su Inspekcijos atsiliepime išdėstytas motyvais ir argumentai sutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Inspekcijos 2023-08-11 sprendimo Nr. 2D-13893 „Dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2023-02-23 gavo pareiškėjos skundą dėl kaimynų pastatytos terasos, kuri užstoja šviesą ir trukdo privatumui. Inspekcijos Departamento įgaliotas pareigūnas 2023-03-15 atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2023-03-20 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-641, kuriame nurodyta, kad plokščias inžinerinis statinys: aikštelė su laiptais pastatyta 2022 m. vasaros pabaigoje šalia gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Palei visą aikštelės perimetrą ir laiptus įrengti 1,00 m aukščio turėklai pritvirtinti prie balkių. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki statinio aukščiausiojo laikančiojo konstrukcijos taško yra 2,51 m. Aikštelė įrengta ant dalies katilinės stogo: 1,49 m aukščio 15 statramsčių pritvirtintų prie katilinės stogo varžtais, prie kurių pritvirtintos sijos. Pastatyta L formos aikštelė, kurios plotas yra (3,63 x 1,67) + (1,95 x 6,00) = 17,76 m². Nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn 6,00 m ilgio ir 0,95 m pločio ‒ 5,70 m² ploto. Viso statinio plotas yra 23,46 m². Aikštelė yra nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, kuriai SLD nėra privalomas.

Inspekcija 2023-03-21 rašte Nr. 2D-5014 pareiškėjai nurodė, kad statant aikštelę, kuri priskiriama I nesudėtingų inžinerinių statinių grupei, statybos darbams nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos vyriausiasis patarėjas 2023-06-20 potvarkiu Nr. P1-20 panaikino 2023-03-21 raštą Nr. 2D-5014 ir įpareigojo Inspekcijos Departamentą patikrinti faktines aplinkybes, parengti ir pateikti pareiškėjai išsamų, motyvuotą atsakymą į 2023-02-23 skundą.

Inspekcijos Departamento įgaliotas pareigūnas 2023-06-21 atliko patikrinimą žemės sklype ir 2023-06-23 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318, kuriame nurodė, kad po 2023-03-15 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje yra pasikeitusių duomenų - 0,2573 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0631 ha daliai statytoja 2023-04-07 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-997. Katilinė pastatyta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims. Patikrinimo metu dėl nustatyto fakto, kad vietoje buvusio lango į aikštelę įrengtos 1 m x 2,10 m. durys, statytoja pateikė 2022-07-30 sutikimą „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“. Sutikimą pasirašė 5 butų savininkai, namo pirmininkės teigimu, name yra septini butai. Namo pirmininkė pateikė 1986-05-25 kadastro bylą, kurioje yra įbraižyta ir įrašyta 6,10 m x 4,70 m = 28,67 m² ploto, 2,00 m aukščio 2J1/p katilinė. Kadastro byloje nurodyta, kad katilinė yra dviejų aukštų, plytinė ir yra pastatyta 1977 metais. Prie gyvenamojo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) katilinė nėra įregistruota. Patikrinimo metu nustatyta, kad katilinės 2J1/p išorės matmenys yra 6,28 m x 4,84 m, aukštis 2,37 m, katilinė pastatyta 1,39 m atstumu nuo gyvenamojo namo. 2022 m. vasaros pabaigoje virš katilinės, 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, pastatyta L formos aikštelė (17,76 m² ploto), nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn (6,00 m ilgio, 0,95 m pločio ‒ 5,70 m² ploto), o iš aikštelės vietoje buvusio lango įrengtos 1 m x 2,10 m durys į gyvenamąjį namą. Palei visą aikštelės perimetrą ir laiptus įrengti 1,00 m aukščio turėklai pritvirtinti prie balkių. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki statinio aukščiausiojo laikančiojo konstrukcijos taško yra 2,51 m. Aikštelė įrengta šiaurinėje pusėje ant 2,35 m ploto katilinės stogo: 1,49 m aukščio 15 statramsčių pritvirtintų prie katilinės stogo varžtais, prie kurių pritvirtintos sijos. Šalia katilinės (šiaurinėje pusėje) 1,28 m žemės plotyje įrengti laiptai ir aikštelės dalis. Viso statinio (su katiline) plotas yra 41,70 m².

Inspekcija 2023-08-11 rašte Nr. 2D-13893 nurodė, kad katilinė su pastatyta aikštele yra I grupės nesudėtingasis statinys, kad rekonstruojant katilinę, kuri priskiriama I nesudėtingų statinių grupei, statybos darbams nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti SLD. Vietoje lango įrengiant duris taip pat SLD neprivalomas. Žemės sklypo savininko sutikimas statyti šį statinį neprivalomas. Dėl katilinės rekonstravimo ir name įrengtų durų pateiktas sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“ ir kurį pasirašė penki butų savininkai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatos.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai ‒ be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis 5 m ir didžiausias plotas 50 m priskiriami nesudėtingiesiems I grupės statiniams. Šiuo atveju katilinė pagal savo parametrus (ilgis – 6,28 m, plotis – 4,84 m, aukštis – 2,37 m) priskirtina I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 2 punkte nurodyti atvejai, kada rekonstruojant statinį privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos 2023-06-23 patikrinimo akte nurodyta, kad katilinės 2J1/p išorės matmenys yra 6,28 m x 4,84 m, aukštis 2,37 m, katilinė pastatyta 1,39 m atstumu nuo gyvenamojo namo. 2022 m. vasaros pabaigoje virš katilinės, 2,51 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, pastatyta L formos aikštelė (17,76 m² ploto), nuo aikštelės įrengti laiptai žemyn (6,00 m ilgio, 0,95 m pločio ‒ 5,70 m² ploto). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą rekonstruotai katilinei, priskiriamai I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, nereikia rengti statinio statybos projekto ir neprivaloma gauti SLD.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad statinio paprastasis remontas - statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 papunktį, atliekant statinio paprastąjį remontą privalomas statybą leidžiantis dokumentas ‒ atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Minėto Reglamento 3 priedo 5 punktas taip pat nurodo, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas. Šiuo atveju gyvenamajame name vietoje lango buvo įrengtos durys (1 m x 2,10 m) ir tai laikytina daugiabučio gyvenamojo namo paprastuoju remontu, kuriam SLD neprivalomas.

Reglamento STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybai, kai statomi valstybinėje žemėje nesudėtingi poilsio ar sporto paskirties ir įrengiami I ir II grupės nesudėtingi plokštieji horizontalūs inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Šioje byloje nėra ginčo, kad katilinė pastatyta žemės sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir fiziniams asmenims, įskaitant pareiškėją ir statytoją. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta ir pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 4 priedo 1 dalies 1.6. punktą bei 2 dalį žemės sklypo savininkų sutikimas rekonstruoti katilinę nėra privalomas.

Minėti teisės aktai reglamentuoja privalomus atstumus nuo statinių iki žemės sklypo ribos, tačiau jie nenustato privalomų atstumų tarp statinių (išskyrus sanitarinius atstumus tarp statinių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Dėl katilinės rekonstravimo ir name įrengtų durų yra pateiktas DNSB bendrijos „Senas namas“ gyventojų 2022-07-30 sutikimas „Dėl bendro naudojimo terasos ir laiptų įrengimo, kurie gali būti panaudoti gaisro atveju avariniam išėjimui“ ir kurį pasirašė penkių butų savininkai (gyvenamajame name yra septyni butai).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti tyrimą pagal pareiškėjos skundą, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, šiuo atveju neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje netenkintinas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė