- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- I-2990-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01578-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Ž. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
1.1. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. atlieka paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę. Nuo 2016 m. balandžio mėn. pasikeitė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos ir Vilniaus PN administracija nuteistuosius, esančius drausmės grupėje, iš atskiro lokalinio sektoriaus perkėlė į kamerų tipo patalpas. Tokiu būdu buvo apsunkintos pareiškėjo kalinimo sąlygos, nes buvo uždrausta žiūrėti televizorių, gamintis maistą bendroje virtuvėje, sportuoti, naudojant tam skirtus įrenginius, būti gryname ore tiek, kiek yra numatyta teisės aktuose. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Atsiliepimas
1.2. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atstovo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių (b. l. 46–49). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta dėl narkotikų vartojimo, ir teigia, kad už tokio pobūdžio pažeidimą laisvės atėmimo įstaigos administracija turėjo ne bausti pareiškėją, o skirti gydymą.
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2.1. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) buvo reglamentuota, kad ,,Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus“, t. y. iki 2016 m. balandžio 1 d. nuteistieji, priskirti drausmės grupei, galėjo visą dieną judėti drausmės grupės gyvenamųjų patalpų gyvenamajame korpuse, be kita ko, būti įrengtame poilsio kambaryje, naudotis kambariu maisto produktams laikyti ir pan., o drausmės grupės gyvenamosiose patalpose šie asmenys buvo užrakinami tik nakties metu. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. pasikeitė Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo santykius, todėl nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, naudojimasis minėtomis patalpomis tapo neįmanomas. Įstatymų leidėjas numatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji iš patalpų, įrengtų pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, išleidžiami tik 2 valandoms ir išvedami pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius.
2.2. Atsakovės atstovas pažymi, kad Vilniaus PN 2 gyvenamajame korpuse nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengta koplyčia, poilsio ir laisvalaikio kambarys, kuriame sudarytos galimybės žiūrėti televizorių, žaisti stalo tenisą ir stalo futbolą. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu yra patvirtinta drausmės grupės nuteistųjų bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudą kamerų tipo patalpose, koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarka. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems bei nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, įrengti visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemeliai, juose įrengti mankštai skirti įrenginiai, nuteistiesiems sudaryta galimybė sportuoti.
2.3. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių aplinkybių, pabloginančių jo buvimą minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas nepagrindžia, kuo remdamasis nustatė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kuri kilo dėl to, kad atsakovė neužtikrino pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN drausmės grupėje – nesudarė pareiškėjui galimybės žiūrėti televizorių, gaminti maistą bendroje virtuvėje, naudoti sportui skirtus įrenginius, būti gryname ore.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN direktorius 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 16–17), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą (vartojo narkotines medžiagas), skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlė jį 12 mėn. terminui atlikti bausmę drausmės grupėje. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas perkeltas į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 13D (b. l. 18).
5. Ginčo santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 75 straipsnio 1 dalimi, drausmės grupei priskirti nuteistieji turėjo teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. balandžio 1 d., drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas (Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
6. Taigi, skirtingais laikotarpiais galiojusių Bausmių vykdymo kodekso nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. drausmės grupei priskirti nuteistieji galėjo laisvai judėti drausmės grupės gyvenamųjų patalpų gyvenamajame korpuse ir būdavo užrakinami kamerose tik naktį. Tačiau nuo 2016 m. balandžio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Bausmių vykdymo kodekse 75 straipsnio 2 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, ir negali laisvai judėti viso gyvenamojo korpuso teritorijoje. Todėl Vilniaus PN, laikydama pareiškėją drausmės grupės patalpose, ir nesudarydama jam galimybės laisvai judėti visame gyvenamajame korpuse, bet kuriuo metu lankytis sporto salėje, poilsio kambaryje, virtuvėje, kaip to pageidauja pareiškėjas, nepažeidė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių drausmės grupei priskirtų asmenų laikymo sąlygas.
7. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų atžvilgiu taikomi ribojimai nėra savitiksliai. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems gali būti skiriama drausmės nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, tuo atveju, kai nuteistieji sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia režimą. Taigi, ši nuobauda yra taikoma tik konstatavus rimčiausius režimo pažeidimus arba nuteistajam sistemingai, piktybiškai nesilaikant nustatytos tvarkos. Dėl šios priežasties yra pateisinama tai, kad nuteistajam, kuriam paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, atsiranda tam tikrų apribojimų, kurie nėra taikomi asmenų, priskirtų paprastai arba lengvai grupei, atžvilgiu, pvz., nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos įstaigos drausmės grupėje, nėra leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalis), taip pat nėra sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 1 dalis). Taikomi ribojimai ir suvaržymai yra skirti tam, kad paskatintų asmenis ateityje vengti atlikti veiksmus, galinčius pažeisti režimo reikalavimus.
8. Kartu pažymėtina, kad Vilniaus PN imasi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti drausmės grupei priskirtų asmenų užimtumą ir motyvuoti juos laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus PN drausmės grupėje laikomiems asmenims yra įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai, kuriuose yra apšvietimas, sporto inventorius, stogelis, padedantis kiemelyje esantiems asmenims apsisaugoti nuo kritulių (b. l. 32–33), koplyčia (b. l. 34–35) bei laisvalaikio ir poilsio kambarys (b. l. 35–37), kuriame yra sudaryta galimybė žiūrėti televizorių, žaisti stalo tenisą ir stalo futbolą. Be to, Vilniaus PN direktorius 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3-90 patvirtino Drausmės grupės nuteistųjų bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudą kamerų tipo patalpose, koplyčios ir poilsio kambario lankymo tvarką (b. l. 28–30). Vadovaujantis minėtos tvarkos 3 punktu, visi drausmės grupei priskirti nuteistieji bei nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose nuo 15 parų iki 6 mėn., gali lankyti koplyčią, o tvarkos 12 punkte reglamentuota, kad galimybė lankytis poilsio kambaryje suteikiama drausmės grupės nuteistiesiems, kurie per einamąjį mėnesį nėra gavę drausminės nuobaudos. Kitaip tariant, nors pareiškėjas negali laisvai judėti drausmės grupės gyvenamojo korpuso patalpose, kaip jis to pageidauja, vis dėlto drausmės grupei priskirtiems asmenims yra sudaryta galimybė lankytis koplyčioje ir išpažinti religiją, o drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems, pasižymintiems geru elgesiu ir neturintiems nuobaudų, yra sudarytos sąlygos lankytis ir leisti laiką poilsio ir laisvalaikio kambaryje.
9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas – tai asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).
10. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad drausmės grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems privalo būti įrengiamas sporto kambarys (sporto salė) bei poilsio kambarys. Vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės), 7 punktu, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: nuteistųjų gyvenamieji kambariai; stacionaraus priežiūros posto patalpa; socialinių darbuotojų kabinetai; įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis; sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems; drabužių ir avalynės džiovykla; esant techninėms galimybėms, kambarys maisto produktams laikyti; pasivaikščiojimo kiemas. Vadinasi, aktualioje Taisyklių redakcijoje nėra imperatyvaus įpareigojimo įrengti laisvalaikio bei sporto kambarius drausmės grupėje laikomiems asmenims, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
11. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.