Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-185-2013

Teisėja Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-77-2-00012-2012-5

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, iš A. S. priklausančios negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė A. S. priklausantį turtą: apie 300 kg metalo laužą, kurio vertė 200 litų, 10 litų vertės metalinį plūgelį, 40 litų vertės varstotą su metaliniu rėmu, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įsibrovė į A. S. priklausančios negyvenamos sodybos namo vidų ir iš ten pagrobė aliumininį 40 litrų talpos 50 litų vertės puodą, tris metalinius puodus, kurių bendra vertė 15 litų. Viso padarė nukentėjusiajam A. S. 315 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. G. neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., tačiau prašo švelninti bausmę. Vienas iš argumentų, dėl ko, apelianto manymu, turėtų būti švelninama bausmė, yra tai, kad ankstesniu nuosprendžiu yra jau nuteistas už analogišką veiką griežta laisvės atėmimo bausme. Šis skundo argumentas atmetamas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apeliaciniame skunde minimu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, kuris skundžiamo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs, A. G. nubaustas už 2012 m. rugpjūčio mėnesį 100 Lt vertės siuvimo mašinos pagrobimą iš A. S. priklausančio negyvenamo namo. Tačiau ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką skirta griežta bausmė negali įtakoti švelnesnės bausmės A. G. už kitą nusikalstamą veiką skyrimą. Bausmės skyrimas yra griežtai reglamentuotas Baudžiamojo kosekso VIII skyriuje, kurio BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje išvardinta į kokias aplinkybes teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Taigi, aplinkybė, kad kaltininkas buvo teistas už analogišką veiką, rodo kaltininko polinkį daryti nusikalstamas veikas ir vertinama tik kaip asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, sunkinanti A. G. baudžiamąją atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Už kvalifikuotą vagystę, numatytą BK 178 str. 2 d., įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčines nusikaltimas veikas ir yra laikomas recidyvistu (BK 27 str.). Todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į tai, kad tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, negali būti laikoma per griežta.

Kitomis apeliaciniame skunde minimomis aplinkybėmis – neturi galimybių įsidarbinti, todėl gyvena iš socialinės pašalpos, pagal galimybes dalimis moka A. S. padarytą žalą, gyvena su motina, kuriai reikalinga jo pagalba dirbant namų ūkio darbus – dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.