Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G., gim. 1983-08-11, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-08-21 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /17 str. 2d., 187 str. 3d., 63 str. 1d.,5d.1p., 64 str. 1d.,2d. galutine bausme laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 250 litų dydžio bauda.

Bausmės pradžia: 2006-08-12, pabaiga 2008-02-12.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-09-26nutartimi atmetė teikimą, nes taikant lygtinį paleidimą šiuo metu būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas rėmėsi kito asmens byla spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Skundžiamoje nutartyje įžanginėje dalyje nurodyta klaidinga nuteistojo pavardė ir vardas, tačiau šis neatitikimas ištaisytas teismo 2007-10-17 dienos nutartimi. Iš viso skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vadovavosi duomenimis ne apie kitą asmenį, o būtent apie A. G. – teisingai nurodė bausmės laiką (pradžia 2006-08-12, trukmė 1metai 6 mėnesiai, šie duomenys sutampa su byloje esančia informacija apie A. G. teistumus iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro), ankstesnius teistumus (teistas tris kartus), nuosprendį (nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-08-21 nuosprendžiu), pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę ir kt., todėl pagrindo teigti, kad teismas vadovavosi kito asmens byla spręsdamas dėl A. G. lygtinio paleidimo, nėra, todėl nuteistojo skundo argumentas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso /toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka bausta nebuvo, skatintas vieną kartą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas A. G. padarė būdamas anksčiau teistas taip pat už analogiško pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, netrukus po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos ( iš Alytaus pataisos namų paleistas 2006-06-21 atlikęs bausmę, o už naujas nusikalstamas veikas nuteistas 2006-08-21). Be to, remiantis bylos duomenimis nuteistajam jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes netrukus po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos pabaigos, tepraėjus dviems mėnesiams nuteistasis . Nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, A. G. įvykdė taip pat nepraėjus nei dviems mėnesiams po to kai atliko bausmę pagal ankstesnį 2005-09-30 Klaipėdos miesto apylinkė teismo nuosprendį. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Neatliktos bausmės dalis įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo pavojingumą šiuo metu dar gana didelė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistasis nusikalto lygtinio paleidimo metu. Iš byloje esančių įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, lygtinai paleistas 2005-05-26 iš Alytaus pataisos namų neatlikus 1 mėnesio ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau sekanti nusikalstama veika padaryta praėjus lygtinio paleidimo terminui, t.y. 2005-09-21. Paskutinį kartą A. G. paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos 2006-06-21 atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir nusikaltimą padarė 2006-08-12, už ką nuteistas Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-08-21 nuosprendžiu. Teismo nustatyta aplinkybė, kad A. G. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatitinka faktinių, objektyviais duomenimis patvirtintų bylos aplinkybių ,yra nepagrįsta bylos duomenimis, todėl turi būti pašalinta iš nutarties. Tačiau šios aplinkybės pašalinimas, įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, likusią bausmės dalį, neturi esminės reikšmės sprendimo netenkinti teikimo dėl A. G. lygtinio paleidimo pagrįstumui.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pataisos namų teikimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo A. G. skundą atmesti;

-palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-26 nutartį;

-pašalinti iš šios nutarties aplinkybę, kad A. G. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

Ši teismo nutartis neskundžiama.