Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-786-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-12
Bylos Nr.: 2A-786-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: L. G., L.
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų
Advokatai: Aurelija Puzinienė

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,dalyvaujant ieškovei L. G. ir jos atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-424/2010 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. G. 2008-10-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2009-08-05 patikslino, prašydama:

1. Santuoką tarp ieškovės L. G. ir atsakovo A. G. , sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų miesto civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „G.“, atsakovui „G.“;

3. Nepilnamečių vaikų G. G. ir U. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. G.;

Šalies argumentai

4. Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečių vaikų išlaikymą iki jų pilnametystės po 560 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 70 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. G. ir bylinėjimosi išlaidas;

5. Padalinti santuokoje jungtinės nuosavybės įgytą turtą:

5.1. Ieškovei, atsižvelgiant į vaikų interesus ir atsakovo kaltę, priteisti:

- Butą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė svyruoja nuo 90245 Lt iki 123000Lt;

- Transporto priemonę - keleivinį automobilį BMW520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 14000 Lt;

5.2. Atsakovui priteisti:

- Transporto priemonę - keleivinį automobilį BMW530, 2000m., v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 27000 Lt;

- Keleivinį automobilį OPEL OMEGA, 1989 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, 40000 Lt piniginę kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. G. nurodė, jog atsakovas A. G. nepagrįstai kaltina ją dėl neištikimybės, riboja jos bendravimo galimybes - neleidžia susitikti su mokslo draugais, dalyvauti darbovietės rengiamose šventėse, trukdo darbui - neleidžia išvažiuoti į komandiruotes, darbe klausinėja bendradarbių, kur ji yra, nepagrįstai skundžia darbdaviams, kad nedirba. Atsakovas yra konfliktiškas, žemina ieškovę ir užgaulioja ją draugų, kaimynų, artimųjų akivaizdoje. Atsakovas naudoja prieš savo šeimos narius psichologinį smurtą, elgiasi nepagrįstai žiauriai, terorizuodamas ne tik įžeidinėja ir žemina, bet kankina baisiais gąsdinčiaus vaizdiniais, kurie žaloja ir kankina ieškovę ir dukras psichologiškai. Konfliktų metu atsakovas visiškai nevaldo savo veiksmų: grasina ir bando nusižudyti (pasikarti, persipjauti venas) nepilnamečių dukterų akivaizdoje. Tai ypač gąsdina tiek jas, tiek ieškovę. Dėl šių aplinkybių bendras šeiminis gyvenimas tapo nepakenčiamas. Ieškovė teigia, jog dėl atsakovo kaltės toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Nepilnametės dukros yra emociškai labai artimos bendraujant tiek su ieškove, tiek tarpusavyje. Atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos leidžia išlaikyti nepilnametes dukras G. ir U. G.. Nepilnametėms dukroms išlaikyti - įvertinus jų būtinus poreikius ir joms tenkančias išlaidas - reikalinga 1109 Lt suma kiekvienai dukrai per mėnesį, todėl atsakovas kiekvienam vaikui iki pilnametystės privalo teikti po 560 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokoje kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ viešo vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį nustatyta šio buto vidutinė rinkos vertė - 90245 Lt, o 2009-06-01 atlikus turto vertinimą nustatyta buto rinkos vertė 123000 Lt. Santuokoje taip pat įgijo transporto priemones - automobilį BMW520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini) (V1N kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 14000 Lt, automobilį BMW530, 2000 m., v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 27000 Lt, bei automobilį OPEL OMEGA, 1989 m., v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Lt (automobilių vertės nustatytos pagal visuotinai prieinamus šaltinius: www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt). Kadangi atsakovas nuolat naudoja psichologinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnametes dukras, gyventi su atsakovu dviejų kambarių bute nėra galimybės, todėl butas natūra nedalintinas ir paliktinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.60 str., 3.64 str., 3.123 str., 3.170 str.,3.185 str., 3.192 str., 3.194 str., -3.196 str., 3.198 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad atsakovei pareiškus norą nutraukti santuoką, jis išgyveno emocinį stresą, dėl ko buvo gydytas Vilniaus Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. Visos aplinkybės leidžia atsakovui manyti, kad jis su ieškove gali susitaikyti. Atsakovas teigia, jog su ieškove materialiai išlaiko savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.117 str.)

Šalies argumentai

Atsakovas 2009-03-16 pateikė priešieškinį, kurį 2010-05-17 patikslino, prašydamas: 1. Santuoką nutraukti dėl L. G. kaltės;

2. Nepilnametės U. G., gim. (duomenys neskelbtini)nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu A. G.;

3. Nepilnametės dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su L. G.;

4. Priteisti iš L. G. išlaikymą U. G., mokant kas mėnesį po 300 Lt;

5. Atskirą 17,60 kv. m. ploto, 56460,80 Lt vertės (1 kv. m. kaina 3208 Lt), kambarį bute,

esančiame (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinu turtu, o likusią buto dalį, 104539,20 Lt vertės, pripažinti bendrąja jungtine atsakovo ir ieškovės nuosavybe ir jį padalinti;

6. Priteisti ieškovės L. G. nuosavybėn 39169,68 Lt vertės, 12,21 kv. m. ploto kambarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

7. Bute esančiais virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi, buto rūsį, paskirti naudotis bendrai;

8. Priteisti atsakovui sofą - lovą, spintą, skalbimo mašiną (1350 Lt vertės);

9. Priteisti ieškovei santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, kuriuos ji pasiėmė išsikeldama gyventi į (duomenys neskelbtini);

10. Automobilį BMW530, 2000 m., 18000 Lt vertės, priteisti atsakovui; automobilį BMW520, 1996 m., 15000 Lt vertės priteisti ieškovei;

11. Priteisti pusę pinigų, kurie santuokos metu buvo sutaupyti mokant draudimo įmokas G. G. vardu ADB „Lietuvos draudimas“;

Atsiliepimas

12. Atsakovas A. G. nesutinka, kad ieškovė pasiliktų po santuokos nutraukimo pavardę „G.“. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nevykdė sutuoktinės pareigų, buvo neištikima atsakovui - susitikinėjo su kitais vyrais, bendraudavo su jais internetu, SMS žinutėmis, į namus parsiveždavo jų asmeninius daiktus, vykdavo kartu į keliones. Be atsakovo žinios ieškovė savo broliui paskolino 5000 Lt bendrų sutuoktinių pinigų. Nurodė, kad niekada savo žmonos ar dukrų atžvilgiu nenaudojo psichologinio smurto, nebuvo nepagrįstai pavydus ieškovei. Ieškovė, siekdama sukompromituoti atsakovą, apsvaigino jį vaistais, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, po ko neteisėtai buvo nuvežtas į Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Ieškovė meluoja ir klaidina teismą siekdama nuslėpti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl jos kaltės, siekia pasisavinti ir neteisingai padalinti šalių santuokoje įgytą turtą. Ieškovė neprižiūri nepilnametės dukros U. G.. Dukra rūpinasi atsakovas, veža ją į ugdymo įstaigas, pas gydytojus. Be to, ieškovė jau 13 metų yra priklausoma nuo psichotropinių vaistų, negali be jų normaliai dirbti ir jaustis. Mergaitė yra labai prisirišusi prie atsakovo, todėl mažametės U. G. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteisiant išlaikymą U. G., mokamą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš jo nepilnamečių dukrų išlaikymui kiekvienai dukrai po 560 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstas, nes ieškovė, skaičiuodama išlaidas, reikalingas vaikams išlaikyti, dirbtinai jas padidino. Nurodė, kad santuokoje su ieškove už savo 20000 Lt savo asmeninių lėšų ir 40000 Lt tėvų padovanotų lėšų įsigijo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus, ieškovei nedalyvaujant nei vieno buto pirkime, nei kito pardavime ir jai neprisidedant nusipirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dabar ir gyvena. Ieškovė, siekdama praturtėti, įkainojo šį butą 123000 Lt sąmoningai sumažindama buto vertę. Šį 50,22 kv. m. ploto butą UAB „Litura“ 2008-11-25 įvertino 161000 Lt (1 kv. m įvertintas 3208 Lt). Ieškovės pateiktame buto vertinime stengiamasi dirbtinai nupiginti butą, nuslepiant buto įvertinimui svarbias aplinkybes. Kadangi dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta už atsakovo asmenines lėšas, 1/2 šio buto pripažintina jo asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinu turtu, o likusi buto dalis – padalintina lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priklausytų 3/4 buto, o ieškovei - 1/4, tačiau įvertinus ieškovės ir dukters G. interesus, atsakovui natūra nuosavybėn priteistinas 17,60 kv. m. ploto, 56460,80 Lt vertės kambarys, kuris būtinas atsakovui gyventi su dukra U.. Atsakovei priteistinas 12,21 kv. m. ploto, 39169,68 Lt vertės, atskiras kambarys o likusi buto dalis paliktina bendram naudojimui su atsakove ir dukra G. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės atliktu jų santuokoje įgytų automobilių įvertinimu ir jos siūlomu automobilių padalinimu, nes ieškovė atsakovui tenkantį automobilį įvertino brangiau negu jis faktiškai vertas, o ieškovei tenkantį automobilį nepagrįstai nupigino. Taip pat pažymėjo, kad automobilis OPEL OMEGA, pagamintas 1989 m., susidėvėjo visiškai, todėl 2009-08-08 buvo nurašytas ir priduotas į metalo laužą. Nurodė, kad automobilis BMW530, 2000 m., kuriuo naudojuosi atsakovas autoplius.lt duomenimis vertas 18000 Lt, o automobilis BMW520, 1996 m., kuriuo naudojasi ieškovė, autoplius.lt duomenimis vertas 15000 Lt. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su ieškove turi pinigines santaupas SEB ir Swedbank, AB, bankuose, kurios saugomos ieškovės vardu bei pinigines draudimo įmokas ADB „Lietuvos draudimas“ G. G. vardu. Visos šios lėšos turi būti pripažintos bendrąja atsakovo ir ieškovės nuosavybe ir yra padalintinos. Santuokos metu ieškovė su atsakovu taip pat įgijo šį kilnojamąjį turtą: pianiną 1800 Lt vertės, sekciją „Vilnius 4“ 800 Lt vertės, sofą lovą 500 Lt vertės, grotuvą „PANASONIC“ 200 Lt vertės, televizorių „Philips“ 500 Lt vertės, virtuvinį komplektą, gamintą pagal individualų užsakymą 4000 Lt vertės, virtuvinį kampą 400 Lt vertės, virtuvinį stalą 100 Lt vertės, 2 virtuvines kėdes 250 Lt vertės, mikrobanginę krosnelę „Samsung“ 350 Lt vertės, šaldytuvą „Libher“ 2000 Lt vertės, televizorių „Philips“ 400 Lt vertės, elektrinę viryklę 3000 Lt vertės, virtuvinių indų 350 Lt vertės, spintą 250 Lt. vertės, rūbų spintą 150 Lt vertės, komodą 250 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ariston“ 500 Lt vertės, spintą 350 Lt vertės, sofą - lovą 250 Lt vertės, rašomąjį stalą 250 Lt vertės, kompiuterį „Magnus“ 1000 Lt vertės, garso kolonėles 200 Lt vertės, video kamerą 800 Lt vertės, fotoaparatą 450 Lt vertės, sekciją 300 Lt vertės, dviejų durų spintą 200 Lt vertės, pietų servizą, lėkštes, taures 500 Lt vertės, televizorių „SONY“ 3000 Lt vertės, muzikinį centrą „Panasonic“ 1800 Lt vertės, komodą 350 Lt vertės, siuvimo mašiną „Podolsk“ 200 Lt vertės, siuvimo mašiną 300 Lt vertės, dulkių siurblį 250 Lt vertės, automašinos ratlankius su padangom 1200 Lt vertės, t.y. iš viso kilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 27200 Lt. Atsakovas pageidauja, kad iš šio turto jam būtų priteista sofa - lova 500 Lt vertės, spinta 350 Lt vertės ir skalbimo mašina 500 Lt vertės, t.y. turto už 1350 Lt. Likęs kilnojamasis turtas, 25850 Lt vertės, priteistinas ieškovei. Atsakovas taip pat nurodė, kad išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi (LR CK 3.60 str., 3.89 str., 3.117 str., 3.127 str.3 d., 3.174 str., LR CPK 143 str. 2d. 1 p., 2 p., 3 p.).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į 2009-03-16 patikslintą priešieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo nepagrįstas pavydas yra viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Visas šalių dalintinas turtas buvo įgytas santuokoje, todėl yra pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe. Visą gyvenimą, ieškovė dirbdavo ir gaudavo žymai didesnes nei atsakovas pajamas. Santuokoje buvo tokių etapų, kai atsakovas visiškai neturėdavo jokio darbo. Atsakovas savo rūpestį mažąja dukterimi pradėjo demonstruoti tik prasidėjus skyrybų procesui, iki tol, kol dukra lankė darželį dėmesys buvo daug mažesnis. Dukra Urtė turi daug didesnį ryšį su ieškove, nei su tėvu (LR CK 1.73 str., 1.80 str. 2 d., 1.86 str., 1.90 str. 1 d., 7 d., LR CPK 141 str., 178 str.).

Tretysis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir siūlo G. G. ir U. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. G.. Abi mergaitės gerai sutaria su mama, taip pat bendrauja ir su tėvu A. G..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

1. Santuoką, sudarytą 1991-06-29 tarp L. G. ir A. G. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašas Nr. 263) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Palikti ieškovei santuokinę pavardę – „G.“;

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. G.;

4. Priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 330 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-24 iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2008-11-12 teismo nutartį.

5. Dalintinu turtu nelaikyti pianino 1800 Lt vertės, sofos lovos 250 Lt vertės, rašomojo stalo 250 Lt vertės, kompiuterio „Magnus“ 1000 Lt vertės su garso kolonėlėmis 200 Lt vertės ir perduoti juos L. G.;

6. Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis ir priteisti L. G. ir A. G. kiekvienam po 84775 Lt vertės turto:

6.1. L. G. natūra priteisti 150200 Lt vertės turtą:

- Butą, esantį (duomenys neskelbtini), 123000 Lt vertės; automobilį BMW 520,1996m. v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), 15000 Lt vertės; sekciją „Vilnius 4“ 800 Lt vertės; grotuvą „PANASONIC“ 200 Lt vertės; televizorių „Philips“ 500 Lt vertės, virtuvinį komplektą, gamintą pagal individualų užsakymą 2000 Lt vertės, virtuvinį kampą 400 Lt vertės, virtuvinį stalą 100 Lt vertės, virtuvines kėdes 100 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 350 Lt vertės, šaldytuvą „Libher“ 1000 Lt vertės, televizorių „Philips“ 300 Lt vertės, elektrinę viryklę 1500 Lt vertės, virtuvinių indų 350 Lt vertės, spintą 250 Lt. vertės, rūbų spintą 150 Lt vertės, komodą 250 Lt vertės, fotoaparatą 450 Lt vertės, dviejų durų spintą 200 Lt vertės, pietų servizą, lėkštes, taures 500 Lt vertės, televizorių „Soni“ 600 Lt vertės, muzikinį centrą „Panasonic“ 100 Lt vertės, komodą 350 Lt vertės, siuvimo mašiną „Overlok“ 300 Lt vertės, dulkių siurblį 250 Lt vertės, automobilio ratlankius su padangom 1200 Lt vertės,

6.2. A. G. natūra priteisti 19350 Lt vertės turtą:

- Automobilį BMW530, 2000m. v.n. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), 18000 Lt vertės; skalbimo mašiną „Ariston“ 500 Lt vertės, sofą lovą 500 Lt vertės, spintą 350 Lt vertės;

7. Priteisti iš L. G. A. G. 65425 Lt piniginę kompensaciją už natūra negautą turtą;

8. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti;

Žemesnės instancijos teismas

9. Priteisti iš A. G. L. G. 5020 Lt bylinėjimosi išlaidų;

10. Priteisti iš A. G. 131,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

11. Priteisti iš L. G. 12,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

Žemesnės instancijos teismas

12. Laikinąsias apsaugos priemones – laikinąjį išlaikymą G. G. ir U. G., atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimą atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), - paskirtas 2008-11-12 teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti. Nurodė, jog atsakovas teigdamas, kad ieškovė jam neištikima, nenurodė jokių faktų, kurie galėtų būti vertinami kaip ieškovės santuokinė neištikimybė. Tokie atsakovo nurodyti faktai, kaip sezoninių padangų laikymas bendradarbio K. L. garaže, ieškovės skrydis su vyresniąja dukra ir P. L. vienu lėktuvu į Amsterdamą neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima, nes šios aplinkybės nieko nepasako apie ieškovės ir K. L. tarpusavio santykių pobūdį. Atsakovas teigė, kad matė ieškovę su J. S. kavinėje, kad šis vyriškis jam pats sakęs, jog ieškovė jį dominanti kaip moteris, kad ieškovė susirašinėjo su svetimais vyrais internetu „apie artimų santykių aspektus ir detales, apie apatinį trikotažą“, susirašinėjo ir SMS žinutėmis, tačiau šių teiginių nepagrindė įrodymais. Liudytojos, atsakovo sesers N. M. parodymai, apie tai, kad sklido kalbos, jog brolienė turi kitą žmogų, kad bendradarbiai kalbėjo, jog ieškovė praleidžia daug laiko su juo, kad kartą ieškovė 2008 m. pavasarį buvo su tuo vyriškiu atvažiavusi pas ją, yra mažai informatyvūs ir nepakankami konstatuoti ieškovės santuokinei neištikimybei bei preziumuoti ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo, todėl šis atsakovo teiginys atmetamas kaip neįrodytas. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, įtarinėdamas ieškovę neištikimybe, rašydamas nepagrįstus pareiškimus vaiko teisių apsaugos institucijoms ir juose skųsdamas sutuoktinę dėl netinkamo motinos pareigų atlikimo ir netinkamo elgesio šeimoje (2t.b.l.133,137,138,139-140,141,143,145,148,150) demonstravo nelojalumą ir nepagarbą sutuoktinei. Vertinant atsakovo argumentus, nurodytus kaip pagrindą vaiko gyvenamajai vietai nustatyti su juo, darytina išvada, kad jie nėra pakankami tokiam sprendimui priimti ir neatsveria U. G. pareikšto noro gyventi su motina. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis nuolatos vežiojo U. į darželį, mokyklą, muzikos mokyklą, gydomosios gimnastikos užsiėmimus poliklinikoje, rodo, kad atsakovas vykdė tėvo pareigas savo vaikui. Šių aplinkybių ieškovė neginčija ir neteigia, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas vykdo savo pareigas vaikui, dar nereiškia, kad jų nevykdo motina. Atsakovas santuokos nutraukimo proceso laikotarpyje rašė skundus ir pareiškimus Elektrėnų savivaldybės Vaikų teisų apsaugos skyriui teigdamas, kad vaikų motina leidžia iki vėlumos vaikams sėdėti prie kompiuterio, neperka maisto, kad tuščias šaldytuvas, savaitei išvažiuoja į komandiruotę ir vaiką palieka pas svetimus žmones, vaikas buvo paliktas pas ieškovės brolį, kurio nebuvo namie, o vaikas buvo su jo sugyventine - svetimu žmogumi, ieškovė visą dieną dirba, iš darbo grįžta vielai, o vaikai būna vieni ir t.t., reikalavo jų šeimą įtraukti į probleminių šeimų įskaitą (2 t., b.l. 133, 138, 143, 145, 148). Vaikų teisių apsaugos specialistai, tyrę atsakovo skundus, juose nurodytų faktų nepatvirtino ir pažymėjo, kad iki santuokos nutraukimo proceso atsakovas niekada nesikreipė į tarnybą dėl netinkamo motinos elgesio (2 t., b.l.137, 139-140, 141, 150). Nepasitvirtinus atsakovo skunduose nurodytiems faktams, o atsakovui nepagrindus jų įrodymais, minėti atsakovo teiginiai rodo ne ieškovės netinkamą motinos pareigų atlikimą, o viešai reiškiamą atsakovo požiūrį į vaikų motiną ir tai būtų netoleruotina vaikui gyvenant su atsakovu. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, vertinamos tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, galinti užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas išlaikymas maksimaliai tenkinantis vaiko poreikius, o jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009-11-10 civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovės pajamas sudaro 3033 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis (3 t., b.l. 95), o atsakovo – apie 1287 Lt per mėnesį. (3 t., b.l. 103). Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti reikia apie 1109 Lt per mėnesį, pateikė abiem dukrom reikalingo išlaikymo paskaičiavimą (2 t., b.l. 154,174-181). Nustatant proporciją, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nustatomas koeficientas 0,256 (3033 Lt x koef. +1287 Lt x koef. =1109 Lt; koef.= 1109 Lt : (3033 Lt + 1287 Lt) = 0,256). Taikant šį koeficientą, ieškovė vaikui turėtų teikti po 776 Lt per mėnesį, o atsakovas – po 330 Lt. Todėl toks išlaikymas ir priteistinas iš atsakovo. Šalių santuoka sudaryta 1991-06-29. 1995-01-25 A. G. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris A. G. buvo pirktas 1992-08-10 sutartimi (2 t., b.l. 58) ir tą pačią dieną pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 57). Jokių duomenų, kad šie butai buvo ar yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nėra. Sutarčių sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nustatė, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši įstatymo nustatyta prezumpcija gali būti nuginčyta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už atsakovo asmenines lėšas ir jo tėvų dovanotus 40000 rublių, nepagrįsti įrodymais, nors tuo metu galiojusio CK 282 str. nustatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 1000 rublių turi būti sudaryta notarine forma, o CK 43 str., nustatė, kad piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma viršija 100 rublių turi būti sudaryti rašytine forma. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad pirmasis butas buvo jo asmeninė nuosavybė, teigti, kad dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo. Todėl šis butas yra bendra sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.60 str., 3.69 str., 3.88 str., 3.89 str., 3.98 str., 3.117 str., -3.120 str., 3.123 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., LR CPK 93 str., 150 str., 270 str., 282 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuri patikslino, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą:

1. Dalyje dėl santuokos nutraukimo – tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad 1991-06-29 sudaryta santuoka tarp L. G. ir A. G. nutraukta dėl atsakovo kaltės;

Šalies argumentai

2. Dalyje dėl vaikų išlaikymo – tenkinti ieškinį, t.y. priteisti nepilnametėms dukroms G. G. ir U. G. išlaikymą iki pilnametystės po 560 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 70 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios algos, paskiriant lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę L. G., arba nustačius, jog tėvas neturi galimybės teikti reikiamo išlaikymo – nukrypti nuo sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo lygiomis dalimis ir priteisti vaikams dalį išlaikymo turtu, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingai sumažintai sumai;

3. Dalyje dėl turto padalijimo, kilnojamuosius 12200 Lt vertės daiktus, atsižvelgiant į vaikų interesus – priteisti ieškovei L. G., neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos arba kilnojamuosius daiktus padalinti lygiomis dalimis, kad nei viena iš šalių neturėtų mokėti viena kitai jokių kompensacijų bei papildomai pripažinti nedalintinu turtu vaikų asmeninius daiktus : fotoaparatą - 450 Lt, spintą - 200 Lt ir televizorių „SONY“ - 600 Lt vertės;

Šalies argumentai

4. Sumažinti iš ieškovės priteistą atsakovui mokėtiną piniginę kompensaciją iki 37000 Lt (nekilnojamųjų daiktų ir registruotinų daiktų balansas: buto vertė 92000/2 = 46000 Lt, atsakovo BMW 530 18000 Lt - ieškovės BMW 520 9000 Lt = 37000 Lt); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliantės naudai. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2010-07-01 UAB „RK matavimai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. V-10-07 ir 2010-07-14 UAB „DEKANAS“ turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. D10-0703, prašydama išreikalauti iš VSDFV duomenis apie visas atsakovo A. G. gaunamas pajamas iš darbo santykių nuo 2008-10-01.

Apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. ir LR CPK 185 str., nes, pripažindamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis padarė prieštaringas išvadas. Liudytojos N. M. parodymai, jog į komandiruotes L. G. važiuodavo labai retai, patvirtina, kad ieškovė gerbė atsakovo nuomonę ir siekė, kad šeima nesiginčytų dėl ieškovės komandiruočių, o išvengti bendravimo su vyrais - kolegomis, ieškovė neturi galimybių, nes kolektyvo daugumą sudaro vyrai.

2. Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.192 str. 3 d., sumažino atsakovo pareigą išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdamas į sutuoktinių pateiktas gaunamas pajamas, išvesdamas koeficientą. Ieškovė pateikė teismui dukrų išlaikymo paskaičiavimus, pagrįstus mokėjimo kvitais (2 t., b.l. 154, 174-181). Tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėjo, jog vienas iš sutuoktinių nesugebės tinkamai ir lygiomis dalimis teikti išlaikymo prievolės, išlaikymas gali būti priteisiamas LR CK 3.196 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nustatytomis formomis, t.y. priteisiant vaikui tam tikrą turtą ar konkrečią sumą (Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas pažeidė LR CK 3.120 str. ir neatsižvelgė į ieškovės prašymą - neįtraukti į dalintiną turtą dukrai padovanotą fotoaparatą - 450 Lt, dviejų durų spintą - 200 Lt, televizorių „SONY“ - 600 Lt. Ieškovė nurodė, kad sekcijos „Vilnius - 4“ niekada šalys neturėjo, teismas ją priteisė ieškovei. Atsakovui nurodžius, kad transporto priemonė OPEL OMEGA buvo nebevažiuojanti ir yra išregistruota, teismas paliko šį turtą nedalintiną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo sumažintas dukterims reikalingas teikti išlaikymas, teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti LR CK 3.86 str. 4 d. Ieškovė neprieštaravo, kad teismas atsakovui priteistų priešieškinėje prašomus priteisti daiktus, tačiau tikėjosi, kad teismas atsižvelgs į proporcingumo, vaikų interesų gynimo principus. Teismas, priteisdamas kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė – automobilis BMV 520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini), yra naudojamas vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti.

3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (3K-P-186/2010). Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau šiuo metu yra visuotinai žinoma aplinkybė – šiuolaikinės infliacijos mastas ir turto vertės kritimas. Tai patvirtina tarpinė 2009-06-01 ieškovės atlikta nekilnojamojo turto vertinimo pažyma Nr. V-09-10. Ieškovė atliko turto vertinimą 2010-07-01 ir UAB „RK matavimai“ išdavė vertinimo pažymą Nr. V-10-07, kurioje nustatyta buto rinkos vertė yra 92000 Lt. Ieškovė sutiko su transporto priemonės BMW 530 2000 m., v/ n (duomenys neskelbtini) priešieškinyje nurodoma kaina – 23500 Lt, tačiau ieškovės transporto priemonės kaina liko nepakitusi, t.y. 15000 Lt. Ieškovė atliko jai priteistos transporto priemonės BMW 520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini) vertinimą. Pagal UAB „DEKANAS“ išduotą vertės nustatymo pažymą Nr. D10-0703, dabartinė rinkos vertė yra 9000 Lt. ieškovei priteista suma realiai yra mažesnė 6000 Lt (LR CK 3.86 str. 4 d., 3.120 str., 3.123 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 1 d., LR CPK 270 str., 306 str., 314 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Atsakovas kiek galėdamas stengėsi išsaugoti šeimą, prašydamas teismą priimti sprendimą, skiriant laiką sutuoktiniams susitaikyti. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu yra neištikimybė. Ieškovė turėjo įrodyti patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija ir tik įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pati ieškovė pripažino, kad su savo viršininku vedė ūkinę - finansinę veiklą, kas pažymėta protokole (3 t., b.l. 127), todėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

2. U. G. yra labai prisirišusi prie atsakovo, todėl atskyrimas mergaitės nuo tėvo labai neigiamai atsilieps jos psichikai. Susipažinus su teismo posėdžio protokolo garso įrašu nustatyta, kad, vykdant U. G. apklausą teisme, teisėja R. Valiulytė uždavinėjo mergaitei menamus klausimus ir faktiškai pati atsakinėjo už nepilnametę liudytoją, todėl jos parodymais negalima vadovautis, sprendžiant klausimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas turi nuolatinį darbą, jo atlyginimas sudaro 1287 Lt, todėl akivaizdu, kad jis sugebės finansiškai pasirūpinti vaiku. Teismui priėmus sprendimą, kad santuoka nutraukiama ne dėl atsakovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, būtų teisinga U. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu A. G., o G. G. su ieškove L. G.. Sprendžiant nepilnametės U. G. gyvenamosios vietos nustatymą, teisėja nesivadovavo sutuoktinių lygiateisiškumo principu.

3. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti reikia apie 1109 Lt per mėnesį, nepateikdama jokių kasos pajamų orderių, kvitų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui pakanka apie 500 Lt per mėnesį, pagrįsdamas ieškovės užaukštintas sumas. Skaičiuoti vaikų išlaikymui reikalingą lėšų poreikį įvertinant tėvų bendras pajamas, kaip nurodyta sprendime, nėra teisiškai teisinga ir tikslinga, kadangi ieškovės pajamos viršija atsakovo pajamas 2,35 karto, o atsakovo turtinė padėtis po tokio sprendimo priėmimo yra žymiai pabloginama. Vaikų išlaikymui lėšų poreikis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio turtinę padėtį, o ne į bendras tėvų pajamas. Teisėja, būdama šališka, priėmė sprendimą, taikant ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Nustatant proporciją, pagal kurią kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo nustatomas koeficientas 0,185 (3033 Lt x koef. + 1287 Lt x koef. = 800 Lt, koef. =800 Lt : (3030 Lt +1287 Lt) = 0185. Taikant šį koeficientą, ieškovė turėtų teikti po 560 Lt vaikui per mėnesį, o atsakovas po 240 Lt. Teismas turėtų nustatyti tvarką, pagal kurią ieškovė atsiskaitytų atsakovui už panaudotas lėšas, skirtas vaikų išlaikymui.

4. Atsakovas prašo dalį buto natūra priteisti jam, o dalį buto ieškovei. Butas pagal savo prigimtį natūra yra dalijamas, kadangi kambariai yra nepereinami. Kad atsakovo charakteris yra sugyvenamas, įrodo ir bendrai šeimoje nugyventi 18 metų, per kuriuos nebuvo nei girtaujama, nei taikomas fizinis, nei psichologinis smurtas. Atsakovui stengiantis dėl geresnės materialinės padėties, įdedant daug pastangų ir lėšų, būtų nesąžiningą ir neteisinga palikti jį be gyvenamosios vietos. Gaunamų pajamų dydis nėra pagrindas teigti, kad ieškovė pajėgi išmokėti kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne kartą pabrėžė, kad UAB „Abrisas“ atliktas vertinimas neatitinka tikrovės ir tuo pačiu šis vertinimas atspindi ieškovės norą sumažinti buto vertę. Atsakovas pabrėžė, kad pagal UAB „Abrisas“ panašaus turto pirkimo - pardavimo sandorių vertės yra 175000 Lt (būklė panaši ir vieta panaši) ir 224000 (geresnės būklės, bet panašios vietos).

5. Pagal G. G. sąskaitos Swedbank, AB išrašą 2008-09-01 – 2009-09-30 matyti, kad lėšų likutis 2008-09-01- 15018,45 Lt. Tuo metu ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, ieškinys teismui paduotas 2008-10-20. Iš išrašo matyti, kad ieškovė sukauptas lėšas 2008 m. rugsėjo mėn. panaudojo ne šeimos tikslams, pervesdama 8000 Lt broliui V. A., 2000 Lt savo viršininkui K. L., nors ieškovės viršininkas bute jokio remonto nevykdė ir dalis tų lėšų buvo pervesta į ieškovės kitą sąskaitą. LR CPK 329 str. numatyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismas nenagrinėjo atsakovo pareikšto reikalavimo dėl santaupų padalinimo. Klausimo dėl santuokoje sukauptų santaupų padalinimo klausimą negalima išskirti iš bylos ir nagrinėti atskirai pirmosios instancijos teisme, kadangi sprendžiant klausimą dėl santaupų padalinimo, teismas privalės naujai sudaryti santuokinio turto bendrą balansą.

6. Atsakovas, norėdamas susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir garso įrašu, pareiškė atitinkamą prašymą. Teismo posėdžio protokolas buvo pateiktas, tačiau garso įrašas nepateiktas iki šios dienos. Teismo pirmininkė 2010-07-02 raštu Nr. III337 nurodė, kad posėdyje daryto garso įrašo kopija proceso dalyviams neišduodama. Pagal LR CPK 170 str. 3 d. garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Susipažinus su teismo posėdžio protokolu, atsakovas pateikė pastabas, kurias teisėja nutartimi grąžino atsakovui, taip trukdydama ginti savo procesines teises (LR CK 3.26 str. 2 d., 3.60 str., 3.119 str., 3.127 str.,3.198 str. 1 d., 3.302 str., LR CPK 170 str., 192 str., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 7 p.).

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo A. G. apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo kaltė ieškinyje buvo grindžiama psichologiniu smurtu, konfliktiškumu, ieškovės terorizavimu ir įžeidinėjimu, nepagrįstu perdėtu pavydu, neatsakingu ginklo panaudojimu. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus psichiatrinės ligoninės pažyma. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl U. G. gyvenamosios vietos nustatymo, rėmėsi ne tik teismo posėdžio metu dukters duotais parodymais, tačiau ir jos nuomone, kuri buvo išreikšta Vaikų teisių skyriaus specialistams. Dėl vaiko išlaikymo ieškovė savo argumentus nurodė apeliaciniame skunde (LR CK 3.67 str., 3.127 str., 6.241 str., LR CPK 2 str., 65 str.).

Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės L. G. patikslintą apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, kokių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui yra skirti jos išvardinti daiktai ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, grindžiančių savo prašymą. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikšta pozicija dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo principo. Už teismo priteistą kompensaciją 65425 Lt atsakovas nesugebės nusipirkti jokio tinkamo nekilnojamojo turto, o ieškovė reikalauja dar atimti iš atsakovo 12200 Lt kompensaciją už kilnojamuosius daiktus. Transporto priemonė BMW 520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini), nėra naudojama vaikų kasdieniams poreikiams, nes vaikų mokyklos yra šalia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (3K-P-186/2010) yra nurodęs, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (LR CK 3.86 str. 4 d., 3.119 str., 3.120 str., 3.127 str. 3 d., 3.161 str. 4 d., 3.192 str., 1 d., 2 d., LR CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini. Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas, įtarinėdamas ieškovę neištikimybe, o ieškovė, sudarydama dviprasmiškas situacijas dėl padangų laikymo pas bendradarbį, statybinių medžiagų įsigijimo su bendradarbio pagalba (3 t., b.l. 127) ir pervedimo 2000 Lt bendradarbiui (2 t., b.l. 129), patvirtina, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės kaltė dėl neištikimybės neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo apklausta liudytoja N. M. (kuri yra atsakovo sesuo) nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytoja vertino sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo.

Vien ta aplinkybė, kad ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų (3 t., b.l. 55-57), nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bei sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė santuokos metu įgytą butą ieškovei, o atsakovui - iš ieškovės 65425 Lt kompensaciją, nes tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsakovo prašymas priteisti jam dalį buto natūra, o dalį buto ieškovei, negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių sudėtingumą, nes būtina užtikrinti šalių dukrų psichologiškai saugias gyvenimo sąlygas be įtampos. Tai, kad ginčo butas pagal savo prigimtį natūra gali būti dalijamas, kad kambariai yra nepereinami, nesudaro teisinio pagrindo po santuokos nutraukimo butą dalinti natūra dalimis, nes tai sudarytų sąlygas tęstis šalių konfliktams ateityje. Tai, kad šalys bendrai šeimoje nugyveno 18 metų, savaime nereiškia, kad po santuokos nutraukimo galima buvusiems sutuoktiniams priteisti po dalį ginčo buto natūra, nes atsakovo interesus užtikrina pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija pinigais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2008-10-24 pateiktame ieškinyje ieškovė įvardino buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę pagal 2008-10-13 nekilnojamojo turto masinio vertinimo duomenis 90245 Lt sumai (VĮ Registrų centro duomenys, 1 t. b.l. 22). Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė 2009-06-01 atliktą to paties buto vertinimą (2 t., b.l. 156-173) 123000 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė šio buto vertinimą 2010-07-01 (4 t., b.l. 27, 2010-07-01 UAB „RK matavimai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. V-10-07) 92000 Lt sumai. Atsakovas pateikė 2008-11-25 atliktą to paties buto rinkos vertės nustatymą 161000 Lt sumai (2 t., b.l. 34- 55).

Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti teisingą ginčo buto vertę, sudeda ieškovės pateiktos buto vertės 2010-07-01 92000 Lt sumą su atsakovo pateikta 2008-11-25 buto verte 161000 Lt sumai (92000 Lt + 161000 Lt = 253000 Lt), ir gautą sumą padalijus iš dviejų (253000 Lt:2 = 126500 Lt), gauna buto vertės matematinį vidurkį, kuris iš esmės yra artimas pirmosios instancijos teismo nustatytai buto vertei 123000 Lt sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatė teisinių pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą buto vertę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją ieškovui, rėmėsi buto verte 123000 Lt sumai, parodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir jas įvertino, nes tai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, ar ji gali gauti paskolą, leidžiančią atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui ir nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga nustatyti atsakovo teisę gyventi ginčo bute iki kompensacijos išmokėjimo, tuo užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą. Aplinkybės, kokiomis sąlygomis, kokioje vietoje ir už kokią kainą, atsakovas įsigys kitą gyvenamąjį būstą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Tai, kad iki ieškinio teismui padavimo 2008-10-24, pagal G. G. sąskaitos Swedbank, AB išrašą 2008-09-01 – 2008-09-30 (2 t., b.l. 129) matyti, kad 2008-09-01 lėšų likutis buvo 15018,45 Lt, nesudaro teisinio pagrindo keisti dalintino turto balansą, nes atsakovas pripažįsta, kad šalys tuo metu gyveno kartu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad lėšos yra panaudotos šeimos poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė lėšas 2008 m. rugsėjo mėn. panaudojo ne šeimos tikslams. Tai, kad ieškovė iki civilinės bylos iškėlimo pervedė 8000 Lt broliui V. A., 2000 Lt savo bendradarbiui, ir dalį lėšų į kitą ieškovės sąskaitą, yra teisiškai nereikšminga, nes pirmosios instancijos teismas teisingai sudarė dalintino turto, kuris išliko santuokos pabaigoje, balansą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmėtė priešieškinio reikalavimus dėl lėšų padalijimo, įvardindamas juos sprendimo rezoliucinėje dalyje kaip priešieškinio kitoje dalyje atmetimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė, kad ieškinys ir priešieškinis likusioje dalyje atmetami. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo visus byloje pareikštus reikalavimus ir nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, priteisdamas kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, neturėjo atsižvelgti į tai, kokiems tikslams yra naudojama transporto priemonė – automobilis BMV 520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini), nes tai nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė sutiko su jai priteistos transporto priemonės BMW 520, 1996 m., v/n (duomenys neskelbtini), vertinimu 15000 Lt sumai (3 t., b.l. 126), todėl teisėjų kolegija nesiremia apeliacinės instancijos teismui pateikta 2010-07-14 UAB „DEKANAS“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. D10-0703, kurioje nurodyta šios transporto priemonės dabartinė rinkos vertė 9000 Lt sumai, įvertindama ją kaip ieškovės siekį sumažinti atsakovui mokamos kompensacijos dydį. Teismas nepažeidė LR CK 3.120 str., įtraukdamas į dalintiną turtą fotoaparatą - 450 Lt, dviejų durų spintą - 200 Lt, televizorių „SONY“ - 600 Lt, nes šie daiktai nėra būtini vaikų poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vaikų buitiniams poreikiams tenkinti yra būtini šie daiktai: pianinas, sofa-lova, kompiuteris „Magnus“ su garso kolonėlėmis.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, tuo užtikrinant galimybę vaikui augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą 2010-06-08 teismo posėdyje apklausė ne tik G. G., gim. (duomenys neskelbtini), bet ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri aiškiai žodžiu (3 t., b.l. 129) ir raštu (3 t., b.l. 123) išdėstė norą gyventi su motina. Tai, kad teismas, spręsdamas Urtės gyvenamosios vietos klausimą, įvertino aplinkybes dėl tėvo sveikatos būklės (3 t., b.l. 55-57), parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Kolegija pažymi, kad U., apklausos metu būdama 8 metų amžiaus, sugebėjo išreikšti savo nuomonę, nes ji pati gali įvertinti vaiko sampratos požiūriu jai saugią aplinką ir galimybę augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nepilnametės U. G. gyvenamosios vietos nustatymą, pirmosios instancijos teismas tinkamai apklausė abi šalių dukras ir neturėjo vadovautis tėvų lygiateisiškumo principu, nes prioritetas šiuo atveju teiktinas pačios U. nuomonei ir jos, kaip nepilnamečio vaiko, interesams. Ta aplinkybė, kad U. G. yra prisirišusi prie atsakovo, kaip tėvo, ir su juo bendrauja geranoriškai, nesuteikia atsakovui, kaip tėvui, jokių teisinių privilegijų, nes mergaitės ir jos tėvo teigiamo bendravimo pobūdis nesudaro teisinio pagrindo nustatyti šios dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, kaip tėvu. Aplinkybės, kad atsakovas turi nuolatinį darbą, 1287 Lt atlyginimą ir sugebės finansiškai pasirūpinti vaiku, nepaneigia U. ne tik teisme, bet ir vaikų teises užtikrinančios institucijos apklausoje, negirdint tėvams (2 t., b.l. 132), išdėstyto noro gyventi su motina.

Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas turi būti 330 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo šalių gaunamų pajamų dydžiui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Tai, kad atsakovas turi papildomų išlaidų, bendraudamas su dukra U., nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto išlaikymo dydį, kuris reikalingas kasdieniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo susitikimų su dukra U. metu ir jos lavinimui patirtų išlaidų dydis nesudaro teisinio pagrindo mažinti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad šio nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 3.192 str. 3 d. ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo.

Apelianto prašomas sumažinti priteisto išlaikymo dydis jo dukrai Urtei nuo 330 Lt iki 240 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra neproporcingas, atsižvelgiant į minimalius vaiko poreikius. Tai, kad atsakovas mano, kad 240 Lt suma, mokėtina tėvo, yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, nesudaro teisinio pagrindo mažinti mergaitės išlaikymo dydį iki atsakovo nurodytos sumos, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo priteista 330 Lt suma yra mažesnė už ½ dalį minimalios mėnesinės algos, todėl negali būti mažinama, nes atsakovas neįrodė, kad galima U. poreikius patenkinti už mažesnę pinigų sumą. Pažymėtina, kad atsakovas, vertindamas gerus tarpusavio santykius su dukra U., nori teikti minimalų išlaikymo dydį 240 Lt kas mėnesį, neatitinkantį realių mergaitės poreikių. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo didinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nuo 330 Lt iki 560 Lt kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 70 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios algos, paskiriant lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę L. G., arba nukrypti nuo sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo lygiomis dalimis ir priteisti vaikams dalį išlaikymo turtu, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingai sumažintai sumai, nes priteistas išlaikymo iš atsakovo dydis pinigais yra pakankamas užtikrinti vaikų poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo priteisimas turtu neatitinka šalių vaikų interesų, nes dabartiniams U. poreikiams ir G. poreikiams iki jos pilnametystės užtikrinti reikalingos piniginės lėšos. Tai, kad ieškovė prašo priteisti vaikams dalį išlaikymo turtu, parodo ieškovės siekį sumažinti atsakovui mokamos kompensacijos dydį, o tai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes prioritetas teiktinas realiems vaikų poreikiams.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo prašymą nustatyti tvarką, pagal kurią ieškovė atsiskaitytų atsakovui už panaudotas lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, kaip teisiškai nepagrįstą ir parodantį, kad ir po santuokos nutraukimo atsakovas siekia turėti formalų įrankį kontroliuoti ieškovės lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo išreikalauti iš VSDFV duomenis apie visas atsakovo A. G. gaunamas pajamas iš darbo santykių nuo 2008-10-01, nes pirmosios instancijos teismas sudarė dalintino turto balansą ir nustatė vaiko poreikiams reikalingą išlaikymo dydį teisingai.

Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 270 str. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes teismo sprendimas nėra šalių paaiškinimų ir visų pateiktų dokumentų turinio konspektas. Įstatymas numato, kad sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir paaiškinimų santrauka, o motyvuojamoje dalyje turi būti glausta forma nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentą, kad jam nebuvo pateiktas teismo posėdžio garso įrašas, nes byloje yra paties atsakovo parašu patvirtintas raštas (3 t., b.l. 145), kad jis asmeniškai perklausė garso įrašą dėl vaikų apklausos. LR CPK 170 str. 3 d. numatyta, kad kiekviename teismo posėdyje gali būti daromas garso įrašas, apie tai pažymint protokole, kuris pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Šia norma įtvirtinti procesiniais tikslais daromo garso įrašo teisiniai aspektai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra nuorodos, kad garso įrašas buvo atliekamas procesiniais tikslais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo posėdį įrašinėjant administravimo tikslais, o ne procesiniais tikslais, garso įrašas nėra pridedamas prie protokolo, garso įrašas nėra duodamas perklausyti bylos dalyviams ir garso įrašo kopijos nėra daromos ir išduodamos proceso dalyviams, nes LR CPK nenumato administravimo tikslams darytų garso įrašų pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo pirmininkė 2010-07-02 raštu Nr. III337 nurodė, kad posėdyje daryto garso įrašo kopija proceso dalyviams neišduodama, nes nagrinėjant bylas apeliacine tvarka nėra vykdoma teismų administravimo veiklos kontrolė.

Tai, kad 2010-07-12 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo 2010-07-09 pateiktą pareiškimą dėl pastabų (3 t., b.l. 146) teismo posėdžio protokolui ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (3 t., b.l. 147), atitinka CPK 171 str. reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolą teisėja pasirašė 2010-06-28 (3 t., b.l. 133) ir pastabos dėl jo galėjo būti pateiktos imtinai iki 2010-07-01. Tai, kad atsakovas praleido trijų dienų terminą pastaboms dėl teismo posėdžio protokolo pateikti, sukūrė teisinį pagrindą teismui atsisakyti priimti atsakovo 2010-07-09 pateiktas pastabas dėl protokolo.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesui ir teismo posėdžiui vadovauja teisėjas, kaip posėdžio pirmininkas, bet ne ginčo šalys, todėl negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į teisminį ginčą nagrinėjantį teismą (CPK 158 str. - 160 str.)

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir atsakovo pateiktų dokumentų šviesokopijų (4 t., b.l. 84-134), nes jos nepatvirtintos nustatyta tvarka ir neatitinka rašytiniams įrodymas keliamų reikalavimų (LR CK 1.5 str., 3.86 str. 4 d., 3.120 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d., CPK 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 189 str., 197 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai netenkinami, šalims nėra atlyginamos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teisme priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurių dydį patvirtinančius įrodymus turėjusi šalis nepateikė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl šių argumentui atsakovui nėra atlyginamos pirmoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydį patvirtinančius įrodymus atsakovas galėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:

“Nustatyti, kad atsakovas A. G. turi teisę gyventi bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iki 65425 Lt kompensacijos išmokėjimo“.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski