- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-11115-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01910-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- kooperatinei bendrovei „EUROKOOP“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „EUROKOOP“ dėl piniginio reikalavimo iš sutarties priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1117,65 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 263,14 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Žemės sklypo dalies nuomos sutartimi, kurios galiojimo terminas baigiasi 2020 m. lapkričio 14 d., ieškovė perdavė už užmokestį atsakovui - nuomininkui laikinai naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, esančią po atsakovo naudojamu reklaminiu stendu (laikinu inžineriniu statiniu) pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o atsakovas įsipareigojo už nuomojamą 0,0100 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr.: (duomenys neskelbtini), mokėti 223,53 eurų dydžio nuomos mokestį per mėnesį, iš kurių: nuomotojui kiekvieną mėnesi mokėti po 190 Eur, pervedant juos už einamąjį mėnesį iki mėnesio septintos dienos į mano atsiskaitomąją sąskaitą banke bei įsipareigojo sumokėti VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 33,53 Eur per mėnesį (Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 3.1 p., 3.2 p.). Atsakovas nemoka/neteisėtai atsisakė mokėti nuomos mokestį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki šiol, t. y., nesumokėjo už penkis mėnesius. Tokiu būdu, nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 1117,65 Eur (223,53 Eur x 5 mėn.). Neįvykdęs aukščiau nurodytos prievolės Žemės sklypo dalies nuomos sutartyje nustatytu terminu, t. y. už kiekvieną einamąjį mėnesį iki mėnesio septintos dienos sumokėti nuomos mokestį, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei -nuomotojui 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 3.3p.). Nors skolininkas ne kartą buvo ragintas raštu (el. laiškais) vykdyti prievolę, tačiau iki šiol negrąžino nei dalies įsiskolinimo, o gavęs teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimą, kuriame nenurodė jokio argumento, pagrindžiančio atsisakymą mokėti nuomos mokestį.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmeti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Nuomos sutartimi žemės sklypo dalis išnuomota reklaminio stendo eksploatacijos tikslais (1.5 punktas). Ieškovė Nuomos sutartimi (2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiai) įsipareigojo netrukdyti Atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi bei išduoti visus reklaminio stendo eksploatavimui reikalingus dokumentus ir sutikimus. Vykdydamas Nuomos sutartyje aptartas sąlygas, kreipėsi į ieškovę dėl VĮ Registrų centro reikalaujamo sutikimo išdavimo, kadangi ketina įrengti reklaminio stendo apšvietimą bei užkelti ant jo sklandytuvą, tačiau ieškovė nemotyvuotai atsisakė jį išduoti. Tokie ieškovės veiksmai sąlygoja atsakovo patiriamus nuostolius bei negautas pajamas, kurios negautos dėl ieškovės veiksmų, sutrikdžiusių atsakovo veiklą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, atsisakiusi išduoti sutikimą, būtų bendradarbiavusi su atsakovu ir kooperavusis dėl sutarties tolimesnio vykdymo, šiam pranešus, kad nemokės nuomos mokesčio, kol nebus rastas susidariusios situacijos sprendimas. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovas pakankamai bendradarbiavo su ieškove, prašė pagalbos, tačiau ieškovė nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, nesiekė, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškiau ir kitai šaliai priimtinu būdu (CK 6.200 straipsnio 1-3 dalys), todėl atsakovo manymu nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi.
2019 m. lapkričio 6 d. byloje buvo paskirtas teismo posėdis. Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. <...> Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.
Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai ir atidėti teismo posėdį. Naujo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl kitų svarbių priežasčių atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Žemės sklypo dalies nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė - nuomotoja už užmokestį perdavė atsakovui - nuomininkui laikinai naudotis po reklaminiu stendu (laikinu inžineriniu statiniu), esančia 0,0100 ha ploto žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nurodytą nuomos mokestį. Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 3.1, 3.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo už nuomojamą žemės sklypo dalį mokėti 223,53 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį, iš kurių: ieškovei kiekvieną mėnesi mokama po 190 Eur, pervedant juos už einamąjį mėnesį iki mėnesio septintos dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke bei įsipareigojo sumokėti VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 33,53 Eur per mėnesį. Atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki šiol, t. y. už penkis mėnesius, todėl jo skola sudaro 1117,65 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu nepateikė įrodymų, kad nuomos mokestį sumokėjo.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuomos mokesčio nemoka dėl to, kad ieškovė jiems nedavė VĮ Registrų centro reikalaujamo sutikimo išdavimo, o be sutikimo jie negali įrengti reklaminio stendo apšvietimo bei užkelti ant jo sklandytuvo ir dėl to jie patiria nuostolius bei negauna pajamų. Tačiau iš pridėto bylos šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškovės prašė išduoti sutikimą statyti ne laikiną, o stacionarų statinį. Tuo tarpu Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad ieškovė perdavė atsakovui - nuomininkui laikinai naudotis po reklaminiu stendu - laikinu inžineriniu statiniu, esančia 0,0100 ha ploto žemės sklypo dalimi, o Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 1.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama reklaminio stendo eksploatacijos tikslais ir su jo žemės pagrindine tiksline paskirtimi suderinamai veiklai. Taip pat ir 2018 m. lapkričio 14 d. ieškovės išduotame sutikime yra nurodyta, kad ieškovė neprieštarauja, kad jos žemės sklype būtų statomas laikinas inžinerinis statinys – reklaminis stendas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sudarydamas Žemės sklypo dalies nuomos sutartį atsakovas žinojo, kad 0,0100 ha ploto žemės sklypo dalis išnuomojama būtent laikino inžinerinio statinio eksploatavimui, o ne stacionarinių statinių statymui. Todėl atsakovo atsisakymas mokėti nuomos mokestį dėl negauto sutikimo statyti stacionarų statinį yra nepagrįstas. Be to, iš sutarties 2 priedo matyti, kad reklaminis stendas yra ir jis naudojamas.
CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai – išnuomojo atsakovui sutartyje nurodytą žemės sklypo dalį. Atsakovas savo prievolės kiekvieną mėnesį sutartyje numatytais terminais mokėti sutartyje šalių nustatytą žemės nuomos mokestį neįvykdė iki šiol, todėl jis laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, o ieškovės reikalavimas priteisti 1117,65 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą tenkinamas.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Žemės sklypo dalies nuomos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią grąžinti praleistas terminas. Ieškovė paskaičiavo 263,14 Eur delspinigius. Tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 263,14 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 31 Eur žyminis mokestis ir 630 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 661 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo kooperatinės bendrovės „EUROKOOP“, į. k. 3001001130, 1117,65 eurų skolos, 263,14 eurų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-09-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 661 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą