Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas iš šalių paaiškinimų, 2009-10-27 darbų perdavimo-priėmimo akto (b. l. 25) VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2010-03-10 rašto (b. l. 55-56) , šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu (b. l. 73, 89), liudytojo T. Ž. parodymų nustatė, kad paraiška nustatytu terminu buvo parengta, sukomplektuota ir pateikta kompetentingai institucijai. Sutarties šalys 2010-01-05, t. y. po paraiškos pateikimo, sudarė susitarimą (b. l. 24), pakeisdami sutarties sąlygas dėl atlyginimo sumokėjimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlyginimą sumokėti keturiomis lygiomis dalimis iki 2010-08-31. Šalys sudarė darbų perdavimo-priėmimo aktą, atsakovas priėmė sąskaitą-faktūrą (b. l. 28). Tačiau atsakovas nevykdė nei sutarties nuostatų, nei minėto susitarimo sąlygų, ir nustatytu terminu nesumokėjo ieškovui atlyginimo už paslaugas.

Iš 2009-08-04 sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog vykdytojui atlyginimas už paslaugas nepriklauso tuo atveju, jei paraiška neatitinka administracinės ir tinkamumo atitikties vertinimo reikalavimų ne dėl užsakovo kaltės. Atsakovas yra verslo įmonė, turi derybų įgūdžius, todėl nagrinėjamu atveju turėjo galimybes ikisutartiniuose santykiuose reikalauti, kad pasiūlyme nurodyta garantija būtų įtraukta į sutarties nuostatas, ieškovui atsisakius tą padaryti, nepasirašyti sutarties, tačiau to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad ieškovo atstovo elektroniniu paštu pateikta pasiūlymo sąlyga, kad grąžinami pinigai, jei projektas negauna finansavimo, nėra teisiškai šalis įpareigojanti. Šalių sutartinius santykius reguliuoja būtent į sutartį įtrauktos sąlygos, pagal kurias, minėta, tuo atveju, jei paraiška pripažinta neatitinkančia nustatytų reikalavimų dėl atsakovo kaltės, atlyginimas ieškovui priklauso.

Teismo vertinimu, už aplinkybę, kad paraiška neatitiko Aprašo 1 priedo 24 punkto reikalavimo (nebuvo pateiktas galiojantis teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas ir patvirtintas techninis projektas arba leidimas statybos darbams) yra atsakingas atsakovas. Šalys 2009-08-13 sudarė atskirą susitarimą dėl sutarties papildymo (b. l. 23), kuriame paskirstė riziką, jei paraiška bus pripažinta neatitinkančia Aprašo 1 priedo 24 punkte nurodytų reikalavimų. Pagal šio susitarimo 3.3 punktą, vykdytojas neprisiėmė kaltės, jei laiku nepateikiami Aprašo 1 priede 24 punkte nurodyti dokumentai ir jei dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šalys taip pat susitarė, kad jei projektas atmetamas dėl neatitikimo minėtam reikalavimui, vykdytojas įsipareigoja patikslinti ir parengti naują paraišką sekančiam kvietimui be atskiro atlyginimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokius veiksmus atliko, siekdamas gauti reikiamus statybos dokumentus, dėl to spręstina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tinkamą atsakovo bendradarbiavimą ir kooperavimąsi siekiant paraiškos atitikimo Aprašo 1 priedo 24 punkte nurodytiems reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl minėto paraiškos neatitikimo yra atsakovo kaltė, atsakovo atsisakymas mokėti atlyginimą prieštarauja tiek sutarties, tiek 2009-08-13 susitarimo dėl sutarties papildymo nuostatoms. Galiausiai, sutartyje nustatyta tvarka dėl netinkamai suteiktų paslaugų ieškovui nebuvo teikiama pretenzija (sutarties 6.14 punktas), ir priešingai, atsakovas pasirašė darbų priėmimo –perdavimo aktą (b. l. 25), priėmė sąskaitą-faktūrą (b. l. 28), sudarė susitarimą dėl atlyginimo mokėjimo išdėstymo (b. l. 24).

Teismo vertinimu, dėl aplinkybės, kad paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimo, nes nepateikti dokumentai, įrodantys akcininko disponavimą 3,73 mln. Lt suma, taip pat yra atsakovo kaltė. Apie paramos intensyvumą informacija atsakovui buvo suteikta dar 2009-07-23 pasiūlyme (b. l. 86), ikisutartiniuose santykiuose ir sutarties sudarymo metu (tai įrodo liudytojo T. Ž. parodymai, sutarties 5.5.1 punktas bei sutarties priedas Nr. 2, b. l. 22). Akivaizdu, kad sutarties vykdymo metu atsakovui kaip verslo įmonei buvo žinoma, kad parama galės būti skirta tik daliai projekto finansuoti, o kita dalis projekto turės būti finansuojama paties atsakovo. Atsakovui turėjo būti bent apytikriai žinoma projekto vertė, taigi ir dalis, kuri turi būti finansuojama paties atsakovo. Taigi matyti, kad ieškovas tinkamai vykdė sutartį, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sutarties vykdymo metu informavio atsakovą apie šį reikalavimą paraiškai, nurodė konkrečius finansavimo būdus ir tai, kokių dokumentų reikia, tačiau atsakovas nedėjo reikiamų pastangų sutarčiai vykdyti ir nepateikė visų būtinų dokumentų. Atsakovo veiksmai nebuvo sąžiningi, kadangi atsakovo akcininkui apsisprendus dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininko nuosavomis lėšomis, atsakovas nei paraiškos padavimo dieną, nei gavęs 2010-02-09 VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ raštą dėl paraiškos patikslinimo ir papildomų dokumentų, nepateikė duomenų apie akcininko disponavimą tokiomis lėšomis, t. y. atsakovas klaidino tiek ieškovą, tiek agentūrą, kad jo ketinimai didinti įstatinį kapitalą rimti.

Atsakovas nepateikė įrodymų, jog informavo ieškovą apie 2010-02-09 VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ raštą dėl paraiškos patikslinimo ir papildomų dokumentų. Kaip nustatyta, atsakovas, gavęs šį raštą, į jį apskritai neatsakė, paraiškos nepatikslino, trūkstamų dokumentų nepateikė, t. y. nėra matyti, kad atsakovas būtų dėjęs reikiamas pastangas tam, kad paraiška atitiktų nustatytus reikalavimus.

Apibendrinant, darytina išvada, kad dėl aplinkybės, jog paraiška neatitiko visų reikalavimų, yra paties atsakovo kaltė, nes jis nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi vykdant paslaugų teikimo sutartį, nesiėmė tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, t. y. pažeidė sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 straipsnis). Tuo tarpu ieškovas tinkamai vykdė sutartį, atliko sutartimi sulygtas paslaugas, vadovavosi klientų interesų prioriteto principu, laiku ir tinkamai informavo atsakovą apie reikiamus dokumentus, jų nepateikimo riziką. Ieškovas, vykdydamas sutartį, patyrė sąnaudas, kurios iki šiol jam nėra atlygintos (b. l. 109-115). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas atlyginimas ir procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar apeliantas UAB „Apicius“ privalo atsiskaityti su ieškovu VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ už pastarojo suteiktas paslaugas rengiant paraišką finansavimui gauti, nors paraiška buvo atmesta. Taigi iš esmės ginčijamasi dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. šalių sudaryta Sutartimi Nr. P-2009-08-04/1 (toliau – Sutartis) prisiimtų įsipareigojimų apimties.

Ginčo šalys būdamos verslo subjektai sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Pagal CK 6.716 str. 1 d. pateikiama paslaugų sutarties sampratą paslaugų sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų sutartis apima dvejus esminius elementus, pirma, tai yra pirkimo – pardavimo elementas, kai klientas perka paslaugų teikėjo nematerialaus pobūdžio paslaugas. Antra, tai yra tam tikrų nematerialių darbų atlikimas kliento naudai. Taigi klientui svarbu gauti galutinį rezultatą, o paslaugų teikėjui – apmokėjimą už paslaugas.

Teisėjų kolegija Sutartį kvalifikuoja kaip atlygintinų paslaugų teikimo, kadangi Sutarties 3 skirsnyje šalys susitarė, kad sutartimi ieškovas (vykdytojas) įsipareigoja pagal apelianto (užsakovo) nurodymus suteikti jam paslaugas, o užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui atlyginimą už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (3.1. punktas). Taigi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ginčo šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK XVV skyriuje, reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir, prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka. Jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-231/2008). Sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008). CK 6.193 str. 2 d. taip pat reikalaujama, kad sutartis būtų aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Šveicarijos bendra įmonė UAB „Miltzer and Munch Fortransas“ v. UAB „Dalila ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-535/2005). Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis šiuo atveju būtina nustatyti, ar šalys susitarė, kad apeliantui pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas kils tik tada, jeigu apelianto paraiška bus priimta ES paramai gauti, ar apeliantas privalės atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas ir atitinkamoms institucijoms paraišką atmetus. Kitaip tariant, kokia buvo ieškovo įsipareigojimų apimtis, t.y. ar pasiekti galutinį bei aiškų rezultatą, ar dėti maksimalias pastangas rezultatui pasiekti.

Sutarties 3.2.1., 3.2.2. punktuose numatyta, kad ieškovas kaip vykdytojas įsipareigoja per du mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos parengti paraišką, bei padėti sukomplektuoti ir parengti reikalingus dokumentus. Sutartyje taip pat detaliai aptarta atsiskaitymų už paslaugas tvarka bei dydžiai. Pagal 4.1. punktą ieškovui mokėtinas atlyginimas skaidomas į dvi savarankiškas dalis, t.y. fiksuotą 15 000 Lt atlyginimą už paraiškos parengimą ir reikalingų paraiškos dokumentų sukomplektavimą bei sėkmės mokestį, mokamą, jeigu ieškovo projektas, kaip gaunantis ES paramą, yra įtraukiamas į skelbiamą Sąrašą. 4.7. punkte taipogi aiškiai išskirta išlyga, kad ieškovas įsipareigoja grąžinti apeliantui sumokėtus pinigus už suteiktas paslaugas, paraiškai neatitikus visų administracinės ir tinkamumo atitikties vertinimo reikalavimų. Apmokėjimo tvarka šalių buvo pakeista 2010 m. sausio 5 d. Susitarimu dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. P-2009-08-04/1 pakeitimo, numatant, kad ieškovo atlyginimas už paslaugas yra apmokamas keturiomis lygiomis dalimis nuo paslaugų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo (3.1. punktas).

Siekiant nustatyti tikrąsias sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtis itin svarbu išanalizuoti Sutarties nuostatas, reglamentuojančias šalių teises ir pareigas bei šalių elgesį sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo metu. Sutarties 5.1.2, 5.1.3 punktais ieškovas įsipareigojo, teikdamas paslaugas, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų apelianto interesus ir paslaugas suteiktu laiku ir tinkamos kokybės. Šios sąlygos atitinka atlygintinų paslaugų teikimo sutartims būdingo klientų interesų laikymą pagrindiniu prioritetu (CK 6.718 str.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sutartimi šalys nustatė ir tarpusavio kooperavimo bei bendradarbiavimo standartus. Sutarties 5.3.3. punktu apeliantas įsipareigojo laiku ir tinkama forma suteikti vykdytojui visą informaciją, reikalingą tinkamai vykdyti sutartyje ieškovo prisiimtus įsipareigojimus. Be to, apeliantas įsipareigojo vykdyti ieškovo nurodymus ir rekomendacijas, siekiant, kad projektas kompetentingų institucijų būtų atrinktas, kaip tinkamas gauti ES paramą (5.3.4 punktas), bei gavus iš atsakingos ir (ar) įgyvendinančiosios institucijos bet kokius su projektu ir (ar) paraiška susijusius dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, raštą dėl papildomos informacijos pateikimo bei projekto ir (ar) paraiškos patikslinimo atitinkamame projekto ir paraiškos vertinimo etape), nedelsiant ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti apie ieškovą bei perduoti jam gautų dokumentų kopijas (5.3.6 punktas). Iš šių Sutarties nuostatų aišku, kad tinkamam paslaugų suteikimui esminę reikšmę turėjo ir paties apelianto dalyvavimas paraiškos ir kitų reikalingų dokumentų rengime.

Itin svarbios nagrinėjamu atveju yra Sutarties 5.5. punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad apeliantas UAB „Apicius“ pasirašydamas sutartį pareiškia ir patvirtina, kad ieškovas informavo jį apie riziką dėl paties apelianto bei jo projekto ir (ar) paraiškos galimybės būti kompetentingos institucijos neatrinktiems, kaip tinkamiems ES paramai gauti (5.5.2. punktas); kad prisiima riziką ir atsakomybę, kad tiek jis pats, tiek jo Projektas ir (ar) Paraiška gali neatitikti ES paramos gavimo reikalavimų dėl paties jo kaltės (5.5.3. punktas); kad paraiškai neatitikus administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimo reikalavimų dėl apelianto kaltės, jam nebegrąžinamas ieškovo gautas atlyginimas už suteiktas paslaugas (5.5.4. punktas). Taigi Sutarties pasirašymo metu apeliantas buvo supažindintas su visa būtina informacija apie riziką, jog paraiška gali būti atmesta, ir reikalingus paraiškai gauti dokumentus. Nors ieškovas šiuo atveju sąlyginai yra stipresnė pusė, kaip profesionalo, teikiančio Sutartimi sulygtas paslaugas, tačiau apeliantas būdamas verslo subjektu, disponuojančiu atitinkamais materialiniais bei finansiniais resursais, privalėjo įvertinti pasirašomo dokumento turinį bei kartu prisiimamų įsipareigojimų apimtį. Aplinkybę, jog apeliantui buvo žinoma apie reikalingus pateikti dokumentus patvirtina visuma byloje surinktų duomenų. Svarbiausia, tai 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarytas Susitarimas dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. P-2009-08-04/1 papildymo, kuriame šalys sulygo, kad ieškovas neprisiima kaltės, jei laiku nepateikiami Aprašo 1 priede 24 p. nurodyti dokumentai ir jei dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (3.3. punktas) ir kad ieškovas yra informavęs apeliantą apie riziką susijusią su Aprašo 1 priede 24 p. nurodytų dokumentų pateikimu Įgyvendinančiajai institucijai (3.4. punktas). Taigi jau praėjus 9 dienoms po pagrindinės sutarties sudarymo ginčo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė poziciją, jog apeliantas neturi visų reikalingų dokumentų, kad paraiška būtų priimta atitinkamų institucijų, tačiau pats apeliantas UAB „Apicius“ aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią toliau tęsti paraiškos rengimo darbus. Toks papildomas susitarimas atitiko ir Sutarties 6.20., 6.21. punktų nuostatas ta apimtimi, kiek apeliantas prisiima riziką ir atsakomybę bei įsipareigoja apmokėti už suteiktas paslaugas, jeigu apeliantas jį informavo bei supažindino su projekto rengimo rizika. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju paraiška buvo atmesta išimtinai dėl ieškovo veiksmų ir ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Sutarties 4.7 punkto, būtina atskirai aptarti paraiškos atmetimo priežastis.

LVPA 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. R4-3332(110) (b. l. 55-56) atmetė paraišką dėl viseto priežasčių. Pirma, pareiškėjas nepateikė atsakymo į 2010 m. vasario 9 d. raštą dėl paraiškos patikslinimo ir papildomų dokumentų, todėl paraiškos vertinimas buvo atliktas turimos informacijos pagrindu. Antra, paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 24 punkto reikalavimo, t. y. projekte numatant naują statybą, rekonstrukciją turi būti pateiktas galiojantis teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas ir patvirtintas techninis projektas arba leidimas statybos darbams, tačiau šie dokumentai nepateikti. Trečia, dėl nepateikto techninio projekto negalima nustatyti, ar privalo būti pateikta Aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo. Ketvirta, paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimo, kuriame numatyta, kad pareiškėjas turi pateikti finansavimo šaltinius pagrindžiančius dokumentus, tačiau 2009 m. spalio 20 d. UAB „Apicius“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepakankamas, nes nepateikti dokumentai, įrodantys akcininko disponavimą 3,73 mln. Lt suma.

Vertinant LVPA rašte nurodytas paraiškos atmetimo priežastis svarbu atsižvelgti į Sutarties 6 dalies nustatytas šalių įsipareigojimų apimtis. Pagal 6.7 punktą ieškovas įsipareigojo reaguoti į užklausimus ir pateikti ieškovui visą prašomą reikalingą informaciją per ieškovo užklausime nurodytą terminą, o jei toks terminas nenustatytas – per įmanomai trumpiausią terminą. Nepateikęs reikalaujamos informacijos, ieškovas prisiima riziką ir atsakomybę už Sutarties netinkamą įvykdymą (6.9. punktas). Sutarties 8.5. punktu ginčo šalys susitarė, kad apeliantas negali reikšti pretenzijų ieškovui, jei tam tikrus neigiamus rezultatus (projekto neatrinkimą, kaip tinkamą gauti ES paramą ir pan.) nulėmė ar turėjo jiems įtakos apelianto ar kitų asmenų (išskyrus ieškovo pasitelktus asmenis) veiksmai ar neveikimas (pavyzdžiui, apeliantas nedelsiant nepateikė ieškovui iš Atsakingos institucijos ir (ar) Įgyvendinančiosios institucijos gautų dokumentų), ar paties apelianto prisiimta rizika ir atsakomybė. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šios Sutarties nuostatos tik patvirtina, kad tinkamam paslaugų suteikimui buvo būtinas aktyvus paties apelianto dalyvavimas paraiškos rengimo procese.

Pagal LVPA raštą viena iš priežasčių, kodėl atmesta apelianto pateikta paraiška, yra atsakymo į 2010 m. vasario 9 d. raštą nepateikimas. Iš bylos medžiagos aišku, kad LVPA 2010 m. kovo 10 d. raštas buvo išsiųstas tik apeliantui. Apie tai, kad LVPA gali prašyti papildomos informacijos apeliantas buvo ieškovo informuotas 2009 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku (b. l. 73). Todėl neinformavęs ieškovo apie 2010 m. vasario 9 d. LVPA raštą apeliantas kartu prisiėmė ir dėl to kylančias pasekmes (Sutarties 8.5. punktas). Dėl paraiškos neatitikimo Aprašo 1 priedo 24 punkto reikalavimams šalys aiškiai susitarė 2009 m. rugpjūčio 13 d sudarydamos Susitarimą dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. P-2009-08-04/1 papildymo. Apie tai, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą informaciją turėjo surinkti pats apeliantas, tą patvirtina byloje esantis Reikalingų dokumentų sąrašas pagal priemonę „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir paslaugų kokybės gerinimas“ (b. l. 105-106). Šio sąrašo 8 skirsnyje aiškiai nurodyta, kad dėl poreikio atlikti poveikio aplinkai vertinimą apeliantui turi pranešti architektas, rengiantis techninį projektą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl paraiškos neatitikimo Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams taip pat yra kaltas išimtinai apeliantas. Apie poreikį pateikti banko išrašą apie A. N. sąskaitas, kad įrodyti paraiškoje nurodytų lėšų disponavimo faktą, apeliantas ieškovo buvo informuotas 2009 m. spalio 21 d. (b. l. 71) ir 2009 m. spalio 23 d. (b. l. 73) elektroniniais laiškais. Apeliantas kaip verslo subjektas turėjo tinkamai pasverti bei įvertinti savo finansinę padėtį galėjimą disponuoti reikalinga informacija, bei atitinkamai buvo informuotas, kokių tiksliai reikia dokumentų pagrįsti, kad yra disponuojama būtina suma. Pažymėtina, kad netgi ir aiškinant šalių sudarytos Sutarties nuostatas pasitelkus tokius aiškinimo kanonus kaip contra proferentem taisyklė, t.y. aiškinant Sutarties nuostatas apelianto naudai, galima vienintelė protinga bei sąžininga išvada, kad dėl paraiškos atmetimo yra kaltas būtent apeliantas. Taigi sisteminė Sutarties nuostatų analizė bei nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad šiuo atveju Sutarties 4.7. punktas negali būti taikomas, nes neišpildytos visos būtinosios sąlygos.

Sprendžiant, ar ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginimo už suteiktas paraiškos rengimo paslaugas esminę reikšmę turi jau aptartos Sutarties nuostatos, o būtent reglamentuojančios paslaugų apmokėjimą bei nustatančios šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi reikalavimus paraiškos rengimo procese. Iš Sutarties 4 skirsnio ir 2010 m. sausio 5 d. Susitarimu turinio matyti, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad ieškovui mokėtiną atlyginimą sudaro dvi dalys, t.y. fiksuota 15 000 Lt be PVM suma, ir sėkmės mokestis, jeigu yra priimamas atsakovo projektas. Sutarties ir jo papildymų nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad fiksuotos atlyginimo dalies išmokėjimas yra sietinas su darbų atlikimu, todėl apeliantas kiekvienu atveju ieškovui laiku parengus paraišką ir ją pateikus įgaliotoms institucijoms, jeigu nėra sąlygų numatytų 4.7 punkte, privalo ieškovui išmokėti sutartą atlyginimą. Darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2009 m. spalio 27 d. Duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pareiškęs ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų jų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu, ar po to, kai paraišką atmetė LVPA, byloje nėra. Remiantis Sutarties 6.14 punktu apeliantui nepareiškus raštiškų pretenzijų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo trūkumų paaiškėjimo dienos, laikoma, kad paslaugos yra kokybiškos bei suteiktos laikantis sutarties reikalavimų. Argumentų, paneigiančių šią sutartyje įtvirtintą suteiktų paslaugų kokybiškumo prezumpciją, apeliantas UAB „Apicius“ nepateikė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Sutarties turinį, konstatuotina, jog ginčo šalių sudaryta Sutartimi ieškovas įsipareigojo suteikti apeliantui atlygintines paslaugas – parengti paraišką ES paramai gauti, o apeliantas apmokėti už paraiškos parengimą. ES paramos gavimas nagrinėjamu atveju laikytinas išvestiniu paslaugų rezultatu, už kurį Sutartyje atskirai šalių buvo numatytas sėkmės mokestis, t.y. ieškovas už paraiškos atmetimą neatsako, nebent yra dėl to kaltas (Sutarties 4.7 punktas). Ginčo dėl to, kad paraišką ES paramai gauti ieškovas parengė, tarp šalių nėra. Taigi savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t.y. suteikti paslaugas – parengiant paraišką, bei dėti maksimalias pastangas ES paramai gauti, ieškovas įvykdė. Nustačius, kad dėl paraiškos atmetimo yra kaltas būtent apeliantas, nepakankamai bendradarbiavęs su ieškovu paraiškos rengimo ir derinimo procese, būdamas verslininku prisiėmęs natūralią riziką dėl paraiškos atmetimo bei su tuo susijusias pasekmes, atleisti jį nuo atsiskaitymo su ieškovu už suteiktas paslaugas nėra pagrindo (CK 6.720 str. 4 d.).

Apelianto argumentai dėl liudytojo T. Ž. parodymų teisingumo nagrinėjamu atveju esminės reikšmės, dėl Sutarties ir jos pagrindu tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių kvalifikavimui bei sprendžiant dėl apelianto pareigos atsiskaityti su ieškovu, neturi. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, esą skundžiamame sprendime teisme klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, kaip grindžiamus daugiau apelianto hipotetiniais pasvarstymais apie tai, kaip turi būti vertinami jam palankūs įrodymai, nei konkrečiais ir pagrįstais argumentais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisingai išaiškinus šalių sudarytos Sutarties turinį bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.