- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1-103-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53786-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. S. pasiųsta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 286 straipsnį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. viešųjų darbų per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų (314 val.) bausmė pakeista 52 paromis arešto – bausmę atlikusi;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji, 2018 m. spalio 30 d. tarp 6-20 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi O. A., slaptai pagrobė O. A. priklausantį balto metalo žiedą, 234 Eur vertės, tuo padarydama nukentėjusiajam 234 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji E. S. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajam leidus pasimatavo žiedą ir pamiršo jį padėti atgal - jo specialiai nepasiėmė, o vėliau autobuse galimai tą žiedą pametė. Dėl to, kad pametė žiedą, buvo gėda prisipažinti, todėl ir pamelavo nukentėjusiajam. Teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsakydama į teisėjos bei kitų proceso dalyvių klausimus parodė, jog nukentėjusysis vėlavo grįžti, laukė jo gal apie valandą, tuomet išvažiavo namo ir galvojo grįšianti vėliau, tačiau negrįžo. Kai pasimatavo žiedą, su tuo žiedu dar gamino valgyti, plovė grindis, tuo metu nepastebėjo, kad žiedas būtų nukritęs.
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. S. parodė, kad ji pažįsta O. A., nes su juo 2018 m. trumpai draugavo, kartais atvažiuodavo į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 29 d. paskambinusi O. A. pasakė, kad 2018 m. spalio 30 d. ji norėtų pas jį atvažiuoti, O. A. sakė, kad bus išvykęs, tačiau vakare sugrįš, todėl jie sutarė, kad raktą paliks po kilimėliu prie durų. 2018 m. spalio 30 d., apie 13 val., ji nuvažiavo pas O. A. į butą, kaip ir buvo sutarę raktą rado po kilimėliu. Sutvarkiusi butą laukė kada sugrįš O. A.. Tvarkydama kambarį sekcijoje surado molinį puodą, kurio viduje buvo maža juoda dėžutė, kurioje buvo moteriškas baltos spalvos žiedas su mėlynos ar violetinės spalvos akmenuku. Šį žiedą ji jau buvo mačiusi, nes O. A. prieš tai jai rodė, ji žinojo, kur jis laikomas, suprato, kad žiedas brangus. Suradusi žiedą ji nusprendė jį pasimatuoti. Nesulaukusi O. A., tarp 17.30 – 18 val. viešuoju transportu išvažiavo į namus. Grįžusi pasigedo žiedo. Žiedą, prieš išvažiuojant iš O. A. buto, ji mūvėjo ant piršto, bet jis buvo per didelis, galimai važiuodama jį pametė. Negalėjo paaiškinti, kodėl išvažiuodama iš O. A. namų pasiėmė žiedą. Jai buvo gėda prisipažinti, kad pasiėmė žiedą, todėl jam (O. A.) sumelavo, kad neva pas jį bute ji buvo su drauge ir, kad draugė galėjo pavogti žiedą. Norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet neturėjo pinigų, labai gailisi taip pasielgusi (b. l. 93, 107-108).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. A. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Susipažino su E. S., kuri nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio atsikraustė gyventi pas jį, tačiau jam nebūnant bute, jame nebūdavo ir jos, raktų nuo jo buto ji neturėjo. 2018 m. spalio 29 d. jam parašė E. S. norėdama susitikti, jis paaiškino, jog 2018 m. spalio 30 d. jis vienai dienai išvažiuoja į komandiruotę, tačiau gali jai palikti buto raktus po kilimėliu – E. S. sutiko. 2018 m. spalio 30 d., 13.48 val., ji (E. S.) jam parašė žinutę, kad ji jau jo bute. Jis jai parašė, kad grįš apie 20 val., ji sakė, kad jo lauks, tačiau jam grįžtant, apie 20 val., E. S. parašė, kad ji išėjo pas draugę, o raktą paliko po kilimėliu. Grįžęs namo pastebėjo, jog yra pradarytas sekcijoje esantis baras, kurį jis visada uždaro, tuomet patikrinęs sekcijoje buvusį puodą pasigedo jame buvusio žiedo. Apie žiedą jis niekada nebuvo pasakojęs E. S.. Tuo laikotarpiu jo bute niekas nesilankė išskyrus E. S.. Dėl pavogto žiedo jis iš pradžių į policiją nesikreipė, rašė E. S. žinutes, klausė jos, kur dingo žiedas. E. S. teigė, jog žiedą neva pagrobė kartu su ja bute buvusi draugė, kuri žadėjo žiedą grąžinti, tačiau jis žiedo taip ir neatgavo. Už žiedą mokėjo 234 Eur, užsakinėjo internetinėje parduotuvėje. Nusikalstama veika jam padaryta 234 Eur dydžio turtinė žala (b. l. 2, 41, 44).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei fotolentelės matyti, kad 2018 m. lapkričio 10 d. buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir fotolentelėje (b.l. 1-4, 10, 11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 23.49 val., į BPC telefonu kreipėsi O. A., kuris nurodė, jog prieš dvi savaites pažįstamai buvo davęs raktus nuo savo buto, kur ji pavogė sužadėtuvių žiedą (b. l. 25, 26).
Iš pinigų priėmimo kvito Serija CODD Nr. 01378178 matyti, kad O. A. MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 234 Eur (b.l. 45).
Iš 2018 m. lapkričio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis O. A. pateikė nufotografuotą žiedo pirkimo kvitą ir nufotografuotą susirašinėjimą su E. S. (b. l. 48, 51-54).
Iš 2018 m. gruodžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis O. A. atpažino E. S., nurodė, kad jos nuotrauka pažymėta Nr. 3. Ją atpažino iš veido bruožų ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-57).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. 140-(5628)-IS1-6518 nustatyta, kad ant juodos spalvos dėžutės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, rastas rankos piršto pėdsakas, tinkamas asmeniui identifikuoti (b. l. 60-62). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gruodžio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(6052)-IS1-6933 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas O. A. kairės rankos nykščiu (b. l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (vagystę). Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji prisipažino kalta dėl jai inkriminuotos 2018 m. spalio 30 d. padarytos nusikalstamos veikos, nurodydama, kad būdama nukentėjusiajam priklausančiame bute pasimatavo sekcijoje, moliniame puode, buvusį žiedą, o vėliau mūvėdama jį važiuodama namo viešuoju transportu, galimai tą žiedą pametė. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti, aukščiau išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo O. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, savanoriški daiktų-dokumentų pateikimo protokolai. Nors teismo posėdžio metu kaltinamoji E. S. visgi kaltę pripažino, tačiau kartu teigė, jog tyčios pavogti nukentėjusiajam priklausiusį žiedą neturėjo, taip stengdamasi sumenkinti savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Nepaisant to, jog kaltinamoji tiek apklausiama teismo posėdžio metu, tiek teisme, parodė, jog nukentėjusysis jai buvo rodęs, kur laiko minėtą žiedą, leido jai jį pasimatuoti, tačiau tokią kaltinamosios versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, kuriuose teigiama, jog jis kaltinamajai apie žiedą nieko nebuvo pasakojęs, kur žiedas buvo padėtas - nerodė. Be to, E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog jai minėtas žiedas net nebuvo reikalingas, kadangi jis netiko – buvo per didelis. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pati kaltinamoji teigė, kad žiedą ne tik pasimatavo, bet ir mūvėdama jį atliko buities darbus - gamino valgį bei plovė grindis, t. y. atliko tokius darbus, kuriuos mūvint aiškiai per didelį žiedą atlikti yra itin sudėtinga, o vėliau, neva užsimiršusi, su minėtu žiedu iš nukentėjusiojo namų, nesulaukusi nukentėjusiojo, pasišalino. Akivaizdu, jog tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja elementariai gyvenimiškai logikai. Be to, nustatyta, jog nukentėjusiajam pradėjus teirautis, kur yra žiedas, E. S. jam nurodė, jog žiedą pagrobė neva kartu su ja buvusi draugė. Įvertinęs kaltinamosios parodymų prieštaringumą – nors žiedas buvo per didelis, tačiau netrukdė atlikti buities darbų, vėliau neva užsimiršusi su tuo žiedu pasišalino, nors su nukentėjusiuoju buvo sutarusi pastarojo sulaukti jo namuose, nukentėjusiajam pradėjus teirautis dėl dingusio žiedo, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios iškelta versija, jog ji neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą tėra jos gynybinė versija, o jos tyčia įrodyta aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. S. 2018 m. spalio 30 d. veikdama tyčia pagrobė O. A. priklausantį 234 Eur vertės turtą.
Teismas sprendžia, kad aptariama nusikalstama veika yra baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip nurodė kaltinamoji teismo posėdžio metu, ji nukentėjusiajam priklausiusį žiedą buvo išsinešusi iš buto, kuriame nukentėjusysis gyveno ir minėtą žiedą laikė, jį turėdama važiavo viešuoju transportu į savo gyvenamąją vietą, kas rodo, jog kaltinamoji galėjo disponuoti žiedu savo nuožiūra, t. y. buvo jį pasisavinusi.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas kaltinamajai E. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę – kaltinamoji praeityje teista (b. l. 75-77), bausta administracine tvarka (b. l. 83-85), nedirbanti, neturinti legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. S. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka E. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis O. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 234 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiu žiedo, kurį pavogė kaltinamoji, įsigijimo vertę patvirtinančiu dokumentu. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamosios E. S. priteistina 234 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jai 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
E. S. ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Priteisti iš E. S. nukentėjusiojo O. A. naudai 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Nuteistoji, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. Puzino g. 12, Panevėžys) atlikti arešto bausmės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.