Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 76 MGL, t. y. 3800 Eur bauda, konfiskuota 3000 eurų piniginė suma bei atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 2 metams;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo ir 76 MGL, t. y. 3800 Eur bauda, skiriant įpareigojimą per visą bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 val. (po 10 val. kas mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartimi 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos 76 MGL (3800 eurų) baudos, likusi jos dalis - 72 MGL, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, pakeista į 2 mėnesių 12 dienų laisvės apribojimo bausmę;

3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei turto (automobilio „Toyota Prius“) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (arešto bausmę atliko 2024 m. gegužės 24 d.),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuris yra miręs, vieną kartą peiliu dūrus nukentėjusiajam M. T. į dešinės rankos plaštaką, bendrininkaudamas jam, vieną kartą kumščiu sudavė M. T. į galvą ir bendrais veiksmais ne mažiau kaip du kartus įspyrė gulinčiam M. T. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė M. T. fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų - poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu galvos kairėje ir pjautinės žaizdos dešinės plaštakos nykštyje nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G., 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą mediniu durų stiklo apvadu sudavė J. B. per dešinę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padaryto sužalojimo - odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį būstą, o būtent: 2023 m. spalio 17 d. apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, jėga atidarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovė į J. B. bei jos šeimos gyvenamąjį butą, taip pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G., 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, tyčia bendrais veiksmais nepataisomai sugadino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, jas spardydamas bei rankomis traukdamas už durų rankenos, taip sunaikino nedidelės - 299,99 Eur vertės svetimą - J. B. priklausantį turtą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas V. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad J. B. yra jo žmona, M. T. – posūnis. V. G. yra matytas, nebendrauja. Buvo namuose, žiūrėjo televizorių, išgirdo, kaip į namus įbėgo M. T. ir kaltinamasis su kitu asmeniu. Jie nustūmė M. T. ant lovos. Iš pradžių nubėgo žmona, o paskui ir liudytojas. Prie jo priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad geriau nelystų. Liudytojas pasakė, kad vestųsi M. T. į lauką ir aiškintųsi, o ne bute. Tada jis nuėjo į kambarį, nes jie pažadėjo, kad viskas bus gražiai. Vėliau vėl išgirdo konfliktą, atėjęs pamatė, kad kaltinamasis ir kitas asmuo lupa buto duris. Vyrai duris išlaužė, durų nepavyko sutaisyti. Jam baigėsi kantrybė, jis užsidarė savo kambario duris ir norėjo kviesti policiją, tačiau tuo metu į kambarį atbėgo kaltinamasis, jis kambario duris išspyrė ar išstūmė, kaltinamasis turėjo kažką rankose, nežino, ar ten buvo pagaliukas, ar peilis. Liudytojas buvo nusipirkęs žaislinį šautuvą ir jį pasiėmęs nusitaikė kaltinamajam į veidą, suvokė, kad šautuvas yra žaislinis, jis gali išauti, tačiau jis jį norėjo kabinti ant sienos. Išsitraukus ginklą, asmenys pradėjo bėgti, vėliau jie pradėjo lupti duris, per kurias galima išeiti į laiptinę. Paskui M. T. pabėgo per balkoną ir asmenys iš namų išėjo gaudyti jo. Atbėgę vyrai paskui M. T. kažką sakė dėl kažkokių pinigų, prašė, kad grąžintų pinigus. To momento, kad ką padarė jo žmonai, nematė. Kai vyrai išėjo, jam žmona vėliau pasakė, kad ją užgavo lyg su durimis kažkuris iš asmenų. Sprendžia, kad kaltinamasis ir jo draugas įvykio metu buvo apsvaigę.

2023 m. gruodžio 6 d. protokolu - pareiškimu, iš kurio matyti, kad pareiškėja J. B. nurodė, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 19.40 val. į jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė du jai nepažįstami vyrai. Sūnus M. T. dar laikė buto duris, tačiau jie jėga jas atplėšė ir įsibrovė į butą. Vyrai puolė mušti sūnų. Vienas iš vyrų, žemesnis su barzdele, jai žinomas kaip V., sudavė jai į dešinę ranką. Abu vyrai nepataisomai sugadino jos buto duris. V., jai dar būnant bute, ėmė spardyti duris, paskui paėmęs už rankenos, jėga bandė išlupti duris, durys šiek tiek išėjo iš vyrių, visiškai deformavosi staktos ir pačios durys nebeužsidaro. Dukra D. jai minėjo, jog abu vyrai prieš išeidami laiptinėje spardė buto duris. Ji turi pretenzijų tiek dėl patirto sužalojimo, tiek dėl sugadintų buto durų, tiek ir dėl paties įsibrovimo į šeimos butą be jos ar kitų šeimos narių leidimo (1 t., b. l. 22–26).

2023 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad M. T. atpažino A. L. kaip asmenį, įsibrovusį į jo butą ir mušusį jį, dūrusį jam peiliu. Jį atpažino iš šukuosenos, išraiškingų akių, agresyvaus ir bauginančio pailgo veido (1 t., b. l. 59–65).

2023 m. spalio 26 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad M. T. atpažino V. G. kaip asmenį, kuris įsibrovė į jo butą ir jį mušė. Jį atpažino iš apvalaus veido, bendrų veido bruožų, šviesių plaukų (1 t., b. l. 66–72).

2023 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad V. B. atpažino V. G. kaip asmenį, kuris įsibrovė į jo butą, sugadino buto duris bei užpuolė M. T. (1 t., b. l. 88–92).

2023 m. spalio 27 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nepilnametė liudytoja D. N. atpažino V. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Atpažintas vyras jai žinomas kaip „V.“, tik šiuo metu pas jį ilgesnė barzda. Jį atpažįsta, nes jį yra daug kartų mačiusi prie namų (1 t., b. l. 138–144).

2023 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G2229/2023(02), kurioje nurodyta, kad M. T. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) su odos nubrozdinimu galvos kairėje ir pjautinė žaizda dešinės plaštakos nykštyje. Kraujosruva su nubrozdinimu padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Pjautinė žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Dėl konstatuotų sužalojimų M. T. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 7–8).

2023 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr. G2247/2023(02), kurioje nurodyta, kad J. B. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus dešinį dilbį galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2023 m. spalio 17 d. (2 t., b. l. 13–14).

2023 m. spalio 17 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta M. T. apžiūra. Protokole užfiksuota, kad M. T. galvos kairės pusės plaukuotoje dalyje yra matomas iškilęs guzas. Liemenės dešinėje vidinėje apykaklės pusėje matomos raudonos spalvos dėmės, o išorinėje liemenės dalyje, priekinėje dešinėje ir nugaros kairėje pusėje, – išplėšimai. Ant džemperio priekinės pusės matomos raudonos spalvos dėmės, ant dešinės rankos nykščio matomas užklijuotas pleistras, ant kairės rankos plaštakos matomas gipso įtvaras, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės. Džinsų priekinės pusės dešinėje, ties šlaunimi, ir džinsų galinės pusės dešinėje, ties blauzda, matomos raudonos spalvos dėmės. Ant dešinės kojos bato, ties pado dešiniuoju šonu, matoma raudona dėmė (1 t., b. l. 171–182).

2024 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai: „PSS-20231017-194610UTC+0300“, „PSS-20231017-194624UTC+0300“ (2 t., b. l. 1–3).

2023 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nuo kambario grindų paimtas raudonos spalvos lašų mėginys. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 31–53).

2024 m. sausio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad J. B. pateikė Kauno miesto savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kopiją ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo kopiją (1 t., b. l. 103–108).

2023 m. spalio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d. apie 19.40 val., dirbant su vyresniuoju tyrėju R. P., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), du vaikinai įsiveržė į butą ir užpuolė pranešėjos sūnų su peiliu, kad moteris išsigandusi pabėgo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja J. B., kuri paaiškino, kad du nepažįstami asmenys jos sūnui M. T. iš paskos atbėgo į jos butą ir sužalojo jį sužalojo peiliu. Taip pat sužalojo jos ranką, kai ji norėjo skambinti policijai, o asmenys norėjo iš jos atimti telefoną. Jos sūnus pasišalino, pabėgo nuo jį užpuolusių asmenų. Surastas M. T. jiems paaiškino, kad 2023 m. spalio 17 d. apie 19.30 val. jį į namus atsivijo jam pažįstamas V. G. kartu su kitu jam iš matymo pažįstamu asmeniu. Namuose tas jam nepažįstamas asmuo vieną kartą peiliu dūrė į liemenę ir vieną kartą - į dešinės rankos nykštį. V. G. vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą ir abudu kojomis jį spardė į įvairias kūno vietas. Tie asmenys jam sukėlė fizinį skausmą. M. T. ir J. B. buvo pristatyti į gydymo įstaigą (2 t., b. l. 32–34).

2023 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytos asmenybės vyras ir V. G., persekiodami M. T., įėjo į jo gyvenamą vietą. Konflikto metu nenustatytas asmuo vieną kartą peiliu dūrė M. T. į liemenę, vieną kartą - į dešinės rankos nykštį. Taip pat M. T. buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Abu asmenys sukėlė M. T. fizinį skausmą. Panaudojus policijos paieškos priemones, duomenų bazes, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti V. G. ir A. L. (2 t., b. l. 35).

Gyventojų registro išrašu apie asmenį, iš kurio matyti, kad A. L. miręs (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimų V. G. pagrįstumu. Kaltinamasis V. G. kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 20 val. pamatė, kad M. T. bėga, jį vejasi A. ir šaukia „atiduok 100 eurų“. Kaltinamasis pagalvojo, kad iš A. pavogė 100 Eur, todėl bėgo paskui ir įbėgo į nukentėjusiųjų namų laiptinę. M. T. laikė duris, o kaltinamasis su A. bandė jas atidaryti per jėgą. Kaltinamasis trenkė M. T. vieną smūgį į galvą. Sudavė smūgį nukentėjusiajai J. B., neatsimena kaip ir dėl ko. Pripažįsta, kad spardė M. T., spyrė į šoną.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir tiesioginių įvykio liudytojų parodymais, kurie yra iš esmės sutampantys, vieni kitus papildantys ir teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti.

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad jis įbėgo į savo butą, kurio durys buvo neužrakintos. Įbėgęs į butą jis buto neužrakino, tačiau laikė buto duris. Minėti asmenys per jėgą atidarė buto duris ir nusivijo jį į sesers D. N. kambarį. Nubėgęs į kambarį jis atsigulė į lovą ir bandė gintis. Tie asmenys sakė jam atiduoti pinigus. V. G. kumščiu trenkė jam vieną kartą į galvą. Abu asmenys jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo šių veiksmų jam ant galvos atsirado guzas. Asmuo, kurio vardo ir pavardės jis nežino, išsitraukė juodą atlenkiamą peilį ir vieną kartą bandė durti jam į pilvą ties kepenimis, tačiau nepataikė, o peiliu suplėšė jo liemenę, kurią jis buvo apsirengęs. Konfliktui tęsiantis, tas asmuo dar kartą išsitraukė peilį ir vieną kartą bandė jam durti į pilvą, tačiau jis užsidengė ranka, ko pasėkoje jam peiliu įdūrė į dešinės rankos nykštį, pirštas pradėjo kraujuoti.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 19.30 val. buvo namuose, laukė kol grįš sūnus. Išgirdo triukšmą, M. T. įbėgo, pradėjo trankyti duris ir rėkė „paleiskit“. Į kambarį įbėgo du žmonės. Ji atėjo į kambarį, jie pradėjo spardyti M. T., prašė pinigų, ji prašė, kad jie išeitų, be jie neišėjo, jie ją pastūmė, sakė, kad nelystų. Jie abudu M. T. spardė kojomis, matė, kad sudavė ir rankomis, bet nežino kuris. V. G. nuėjo į koridorių ir nukentėjusioji nuėjo iš paskos, o miręs asmuo buvo prie M. T.. V. G. išlaužė jos kambario durų lentą, pasakė, kad su ja padurs. Nematė, kad būtų peilį kažkuris išsitraukęs. Sugadintos buvo buto durys. Jie sugadino duris įsibraunant. Vėliau V. G. išsilaužė pagalį iš kambario durų ir vėliau bandė dar iš lauko durų išimti staktą. Tas mažesnis vyras, kuris ją atsekė į koridorių iš paskos, nuplėšė nuo duryse esančios erdvės stiklui medinę apdailos detalę, tokią kaip pagalys ir puolė prie jos, sakė: „jeigu lysit, gausit ir jūs“, stumdė ją rankomis į koridoriaus sieną, užsimojęs vieną kartą sudavė jai į dešinę ranką. Ranką jai labai skaudėjo. Nežino ar sudavė ranka, ar pagaliu.

Liudytoja D. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad išgirdo, kad į namus įbėgo brolis M. T., išgirdo dar kelių vyrų balsus. Ji nubėgo į savo kambarį, o tėvai paskui ją. Jos brolis M. T. gulėjo ant jos lovos, o du vyrai kibo prie jos brolio, bandė temti jį už kojų, stumti iš lovos. Brolis lovoje buvo susigūžęs, o tie du vyrai bandė jam trenkti. Nematė ar pataikė, tačiau jau po visko, broliui M. T. grįžus namo, ji matė, kad brolio galva buvo sužalota. Matė, kad koridoriuje dešine ranka išsitraukė peilį, nematė tiksliai iš kur. Peilis buvo sulankstomas. Vyras su peiliu rankoje grįžo atgal pas jos brolį į kambarį, kuris gulėjo susisukęs į kamuoliuką lovoje, atsitūpė ant lovos šalia brolio ir mėgino broliui durti. Ji tuo metu atsistojo tam vyrui už nugaros ir paėmusi rankomis vyrui už pečių bandė vyrą atitraukti. Tuo metu, kai traukė vyrą nuo brolio, peilis buvo kairėje rankoje. Jai betraukiant tą vyrą nuo brolio, jis bandė peiliu durti broliui į šoną, bet ji jį traukė ir vyras nepataikė, įdūrė į liemenę. Tada antrą kartą bandė durti ir brolis paėmė ranka už peilio, bandydamas gintis. Matė, jog vyras peiliu broliui įpjovė į pirštą.

Liudytojas V. B. parodė, kad į namus įbėgo M. T. ir kaltinamasis su kitu asmeniu. Jie nustūmė M. T. ant lovos. Vėliau vėl išgirdo konfliktą, atėjęs pamatė, kad kaltinamasis ir kitas asmuo lupa buto duris. Vyrai duris išlaužė, durų nepavyko sutaisyti. Jam baigėsi kantrybė, jis užsidarė savo kambario duris ir norėjo kviesti policiją, tačiau tuo metu į kambarį atbėgo kaltinamasis, jis kambario duris išspyrė ar išstūmė, kaltinamasis turėjo kažką rankose, nežino, ar ten buvo pagaliukas, ar peilis. Kai vyrai išėjo, jam žmona vėliau pasakė, kad ją užgavo lyg su durimis kažkuris iš asmenų.

Be aukščiau paminėtų įrodymų V. G. kaltė įrodyta asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, apžiūrų protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialistų išvadomis.

V. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad V. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuris yra miręs, vieną kartą peiliu dūrus nukentėjusiajam M. T. į dešinės rankos plaštaką, bendrininkaudamas jam, vieną kartą kumščiu sudavė M. T. į galvą ir bendrais veiksmais ne mažiau kaip du kartus įspyrė gulinčiam M. T. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė M. T. fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų - poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu galvos kairėje ir pjautinės žaizdos dešinės plaštakos nykštyje nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G., 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą mediniu durų stiklo apvadu sudavė J. B. per dešinę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padaryto sužalojimo - odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G., įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį būstą, o būtent: 2023 m. spalio 17 d. apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, neteisėtai ir atvirai, prieš savininko valią, jėga atidarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovė į J. B. bei jos šeimos gyvenamąjį butą, taip pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G., 2023 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 19.40 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, tyčia bendrais veiksmais nepataisomai sugadino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, jas spardydamas bei rankomis traukdamas už durų rankenos, taip sunaikino nedidelės - 299,99 Eur vertės svetimą - J. B. priklausantį turtą. Tokiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio netaikymo

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas išreiškė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Į bylą pateiktas susitaikymo aktas, duomenys, jog kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajai ir iš dalies atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. Be to, kaltinamasis teigė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigimo nuo alkoholio įtakoje, tačiau jis šiuo metu gydosi savo priklausomybę.

BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

Vertinant, ar kaltinamojo V. G. atžvilgiu gali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, teismas visų pirma sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas įvykdžius nusikalstamas veikas yra formalus. Kaltinamasis V. G. parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies ir išreiškė norą parodymus duoti po liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoširdus, galimai tikėjosi išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltę pripažino tik spaudžiamas surinktų įrodymų bei sužinojus galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Pažymėtina ir tai, kad žalą nukentėjusiajai J. B., Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino ir gydytis alkoholizmą pradėjo tik jau bebaigiant baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu sumažinti savo nusikalstamų veikų padarinius kaltinamasis suinteresuotas nebuvo.

Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje teistas 3 kartus už nesunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir smulkias vagystes iš parduotuvių, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Be to teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos nėra nedidelio pavojingumo, kadangi kaltinamasis, įsibrovęs į svetimus namus kartu su kitu asmeniu sužalojo du asmenis, nusikalstamas veikas padarė be jokios aiškios priežasties, sekdamas asmens, kuris yra miręs, pavyzdžiu. Be to, kaip minėta, kaltinamasis iškart po nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino, nesigailėjo, nevertino savo elgesio kritiškai, o tai padarė tik suvokdamas baudžiamosios atsakomybės realumą.

Taigi apibendrinant, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai žalą, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

V. G. padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis teistas (2 t., b. l. 68–92), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 93–98), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 66), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 67).

Kaltinamasis V. G. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Paminėti duomenys rodo, kad byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų, jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo net ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 165 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus arešto bausmę, bausmių dydį nustatant šiek tiek didesnį nei minimalus.

Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajai ir iš dalies atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, pradėjo gydytis alkoholizmą, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, į formalias BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė J. B. byloje pareiškusi civilinį ieškinį dėl V. G. nusikalstamomis veikomis padarytos 1 000 Eur neturtinės ir 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115). Tačiau byloje yra gautas susitaikymo aktas, kuriame nurodoma, kad J. B. iš V. G. gavo 1 300 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 15–16).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad V. G. yra visiškai atlyginęs žalą J. B., procesas dėl J. B. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Taip pat civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civiliniu ieškinius dėl V. G. nusikalstamomis veikomis padarytos 101,90 Eur (53,31 Eur + 48,59 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad už J. B. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo biudžeto lėšų sumokėjo 53,31 Eur, o už M. T. gydymą – 48,59 Eur (1 t., b. l. 158–159, 166–167).

Susipažinęs su civilinės ieškovės pareikštais civiliniais ieškiniais teismas sprendžia, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytais ne tik jo pačio prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad kaltinamojo tėvas V. G. Kauno teritorinei ligonių kasai yra atlyginęs 50 Eur turtinės žalos (pervedimo paskirtyje klaidingai nurodė, kad žala biudžetui už nukentėjusiojo V. G. gydymą). Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkintini 51,90 Eur sumai , tai yra likusiai neatlygintai ieškinių sumai (101,90 Eur – 50 Eur)

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Kompaktiniai diskai (du vnt.) su vaizdo įrašais, esantys voke ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje;

- Įvykio vietos apžiūros metu paimtas raudonos spalvos lašų mėginys, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika M. T. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika J. B. atžvilgiu) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės, ir paskirti V. G. galutinę, subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutraukti procesą dėl J. B. pareikšto civilinio ieškinio (BPK 107 straipsnis).

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš V. G. likusios neatlygintos turtinės žalos dalį – 51,90 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 90 centų) civilinės ieškovės naudai.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Kompaktinius diskus (du vnt.) su vaizdo įrašais, esančius voke ant baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

- Įvykio vietos apžiūros metu paimtą raudonos spalvos lašų mėginį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.