Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-133-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
1A-285-133-2010
Teisminio proceso Nr.
65-1-00893-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
R. K., R.
Civilinis ieškovas
M. D.
Advokatai
Valerijus Karpovas

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-133/2010

Teisėja Danė Vogulienė (Proceso Nr.65-1-00893-08)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.9; 2.4.6.3.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-04-11 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 5 MGL (650Lt) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-11-15 iki 2009-11-16.

Priteista iš R. K. už nukentėjusiojo gydymą 950,90 Lt.(devyni šimtai penkiasdešimt Lt 90 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civiliniam ieškovui M. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.2d.).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. už tai, kad 2008 m. liepos 12 d. apie 22 val., būdamas neblaivus - 2,13 promilės alkoholio kraujyje, Kauno rajone, Ežerėlio gyvenvietėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo mopedą “Suzuki AY50 WR” su Vokietijos Federacijos valstybiniais numerio ženklais 813 RCN ir, važiuodamas Kauno gatve ties namu Nr. 88, apvažiuodamas gatvės važiuojamosios dalies kairiajame pakraštyje stovėjusį automobilį “Saab 9-3”, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu motociklu “YAMAHA FZR 1000” valst. Nr. 013 JU, vairuojamu M. D., padarydamas jam sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 144, 145, 164 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Jis pats lėšų pasirinkti gynėją neturėjo, nes bedarbis, jokio turto neturi, todėl turėjo teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, to teisme prašė, bet teismas į tai neatsižvelgė. Tai vertintina, kaip esminis BPK pažeidimas, nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad teismo išvada, pripažįstanti jį įvykdžius nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 2 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes jis visą laiką tvirtino, kad mopedą jis ne vairavo, o stūmė. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. D. parodymais, kuris įvykio nematė, o liudytojo A. K. parodymų, kurie buvo palankūs jam, nevertino. Nuteistojo nuomone, tai rodo teismo šališkumą. Nuteistasis savo skunde teigė, kad autoįvykis įvyko dėl motociklo vairuotojo M. D. kaltės, nes važiavo girtas, dideliu 100 km/h greičiu, todėl byloje turi būti paskirta autotechninė ekspertizė, kuri padėtų nustatyti motociklo važiavimo greitį ir technines galimybes išvengti susidūrimo.

Nuteistojo nuomone, jis nepagrįstai pripažintas kaltu, buvo pažeista jo teisė į gynybą ir nepagrįstai skirta pati griežčiausia bausmės rūšis. Jis gyvena su invalide motina, dirba atsitiktinius darbus ir prisideda prie mamos išlaikymo, yra jauno amžiaus, todėl teismas galėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija konkrečius klausimus - nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, aplinkybes dėl mopedo vairavimo ir motociklo vairuotojo kaltės, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta per griežta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, R. K. gynėjo paslaugomis nesinaudojo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, R. K. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (T.2 b.l. 6) prieš apklausiant jį įtariamuoju, tačiau jis gynėjo atsisakė ( T.2 b.l. 7). Ši teisė – turėti gynėją – jam taip pat buvo išaiškinta prieš paskelbiant R. K. apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir skiriant kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, tačiau ir šiuo atveju R. K. gynėjo atsisakė. Tai patvirtina baudžiamosios bylos dokumentai (T.2 b.l 56,57). Bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (T 2 b.l. 90), kaltinamajam R. K. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos BPK 22 str., tarp kurių numatoma procesinė teisė- turėti gynėją. Nuteistasis savo teises patvirtino supratęs, tačiau jokių prašymų ar pageidavimų skirti jam gynėją nepareiškė. Prašymų skirti gynėją nebuvo viso teisminio bylos nagrinėjimo I instancijoje metu. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, atmestinas, kaip nepagrįstas. Tokių duomenų, kad nuteistasis, jam išaiškinus procesines teises teisme, būtų pageidavęs gynėjo, baudžiamojoje byloje nėra.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija ir aplinkybę dėl mopedo vairavimo, nurodydamas, kad jis mopedą ne vairavo, o tik stūmė, o jo parodymus patvirtina liudytojas A. K., tačiau teismas jo parodymus nevertino.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo, liudytojo A. D., R. V. ir G. D. parodymais, kurie buvo įvertinti, kaip nuoseklūs, priešingai R. K. parodymams, kurie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs tiek dėl įvykio aplinkybių aiškinimo ikiteisminiame tyrime ir teisme, tiek dėl siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinant nukentėjusįjį. Nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu teigdamas, kad iš baro išėjo labai girtas, nebepajėgiantis vairuoti motorolerio, pasirinkdamas gynybinę taktiką, tuose pačiuose parodymuose jau teigė, jog nebuvo toks girtas, kad neprisimintų aplinkybių dėl motorolerio stūmimosi. Liudytojo A. K. parodymai taip pat vertintini kritiškai dėl jo girtumo (savo parodymuose jis pats tvirtino, buvęs girtas), todėl jo gebėjimas vertinti situaciją, nurodant smulkias įvykio detales – motorolerio išsistūmimą, variklio neveikimą, R. K. bandymą užvesti motorolerio variklį, R. K. padėtį motorolerio atžvilgiu, susidūrimo vietą, tiek įvykio metu, tiek duodant parodymus teisme praėjus po įvykio daugiau nei pusantrų metų, yra abejotini, juolab, kad tuoj pat po įvykio policijos pareigūnams įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas A. D. ir kurio, kaip liudytojo, duomenys, buvo įrašyti policijos pareigūnų 2008-07-12 tarnybiniame pranešime Kauno rajono policijos komisariato viršininkui. Liudytojo A. D. parodymais pagrįstai nustatyta, kad bare gėrė alkoholinius gėrimus R. K., A. K., G. M.. Po to R. K. sėdo ant motorolerio ir išvažiavo į Kauno gatvę. Gatvės šone prie parduotuvės stovėjo automobilis. R. K. jį aplenkdamas, išvažiavo skersai gatvės ir trenkėsi į priešpriešiais atvažiuojantį motociklą.

Liudytojo R. V. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, tai, kad R. K. pradžioje savo kaltę pripažino ir tik vėliau, tyrimo eigoje iškėlė versiją, kad motorolerį stūmėsi. Tai vertintina, kaip R. K. gynybinė taktika.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent nuteistojo R. K. veiksmai – buvimas priešpriešinio eismo juostos viduryje aplenkinėjant kelio krašte stovintį automobilį SAAB, buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu įvykiu ir jo pasekmėmis, todėl nuteistojo skundo motyvai, siekiant apkaltinti nukentėjusįjį, nepagrįstai reikalaujant autotechninės ekspertizės, nurodant niekuo nepagrįstus duomenis dėl motociklo važiavimo greičio, vertintini, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent jau atitolinti bausmės vykdymą.

Teismo nustatyta, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), už kurio padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino R. K. pavojingumą visuomenei, tai, kad praeityje ne kartą teistas ir teistumas neišnykęs, todėl bausmės rūšį –realų laisvės atėmimą skyrė pagrįstai, tačiau netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bendrinant bausmes, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. K. naują nusikalstamą veiką padarė prieš tai Kauno rajono apylinkės teismo 2007-04-11 nuosprendžiu skirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pridedama neatliktosios bausmės dalį 2 mėnesius ir galutinė bausmė skirtina 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 LT) dydžio bauda.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. K. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkama, tai padės jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Šalies argumentai

Tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, jog jis gyvena su invalidumą turinčia mama ir dirbdamas atsitiktinius darbus padeda jai pragyventi, atsižvelgus į mamos darbingumo lygį (45%) ir neseną amžių (gim. 1961), nėra pakankami argumentai bausmę švelninti.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas tik bausmių bendrinimo pagrindo dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendį pakeisti bausmių bendrinimo pagrindo dalyje. Paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti su 2007-04-11 teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai Regina Majauskienė Arūnas Paštuolis