Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-23 · Administracinė byla Nr. eI2-11398-566/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
eI2-11398-566/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07957-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybės saugumo departamentas
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11398-566/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07957-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės, sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. (A. K.), pareiškėjo atstovui advokatui Renui Bradūnui,atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,vertėjai Jelenai Grabovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. K. pateikė teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122082 atsisakyti išduoti leidimą A. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, jog 2023 m. liepos 11 d. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė Departamentui išvadą Nr. 18-7622, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos, žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

3. Skunde pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) ir į Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. Įsakymu Nr. 1V-3291(toliau – LLG aprašas) nuostatas, Departamentas turi pakankamai platų veiksmų pasirinkimą, kad galėtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo.

4. Nurodo, jog pareiškėjo ginčijamas Sprendimas, priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje „gali grėsti“ valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

5. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir objektyviai egzistuoja tikrovėje. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra grindžiamas bendro pobūdžio spėjimais ir/ar įtarimais, bet ne nustatytais faktais, tai, kad jis anksčiau yra dirbęs Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nereiškia, jog jis, pasinaudojant buvusia tarnyba, bus įtrauktas į pavojingą Lietuvos Respublikai veiklą bei tokiu būdu kenks valstybės interesams.

6. Pareiškėjo manymu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jį su Lietuvos Respublika sieja tvirti ir ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Teigia, jog Sprendimu nutraukus/apribojus jo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, tiek pareiškėjui, tiek ir jo darbdaviui – (duomenys neskelbtini) bus padaryta didelė žala. Pažymi, jog šioje įmonėje jis trejus metus dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbo vietoje yra vertinamas kaip atsakingas, kruopštus, tinkamai pavestas darbines funkcijas atliekantis darbuotojas, o šiai dienai esant tolimųjų reisų vairuotojų trūkumui, įmonei tokias pareigas atliekančio darbuotojo praradimas atsilieptų neigiamai.

7. Tvirtina, jog pareiškėjas remia Ukrainos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis 1991 metų sienomis, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos Federacijos agresijos bei smerkia Rusijos Federacijos (agresorės) neteisėtus karinius veiksmus.

8. Nurodo, jog jis, būdamas sąžiningas bei atsakingas asmuo, pats nurodė savo darbo vietą Baltarusijos Respublikoje, tačiau tai šiuo metu vertinama kaip esminė kliūtis jo buvimui Lietuvoje. Teigia, jog dirbant Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje,jo pareigos nebuvo susietos su jokiais žvalgybos veiksmais, jo darbas buvo ugniagesys, tai yra, esant gaisro pavojui ar jau jam prasidėjus, jis vykdavo į įvykio vietas ir gesindavo gaisrus, todėl jo pareigos buvusioje darbovietėje negali būti vertinamos kaip pavojingos bei keliančios grėsmę kitoms šalims.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog LLG aprašo 79 punkte nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą, tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio, tokios informacijos VSD Departamentui apie pareiškėją nuo 2020 metų iki šiol pateikusi nebuvo, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad jo elgesys, pažiūros ir vertinimai, nekėlė jokių abejonių, o tuo labiau grėsmės valstybės saugumui. Teigia, jog Departamentas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi teiginiai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui yra nekonkretūs, niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs bei bendro pobūdžio. Pareiškėjo manymu, Sprendime atsisakymas siejamas tik su formalia, išankstine bei nepersonalizuota VSD išvada, nevertinant realios pareiškėjo padėties, o vadovaujamasi tik bendra išvada, kuri konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu nepatvirtina realiai keliamos grėsmės valstybės saugumui fakto.

10. Pareiškėjo manymu, Departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas nebuvo išsamus ir visapusiškai pagrįstas, kadangi atsakovas nesurinkęs pakankamai duomenų ir neatlikęs visų teisės aktuose nustatytų privalomų procedūrų, nepagrįstai nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą bei prašo jį tenkinti. Nurodo, jog nuo 2020 metų dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Pareiškėjas su šeima gyvena Baltarusijoje, per metus Lietuvos Respublikoje būna apie 8 dienas, 2-3 mėnesius (reisų metu) per metus būna Europoje. Paaiškino, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje palengvintų jo judėjimą Europoje darbo tikslais.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį. Vadovaujantis LLG aprašo 10.31 punktu, prašymo priėmimo metu užsieniečiui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pažymi, jog pareiškėjas pildydamas klausimyną nurodė, kad 2013–2019 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje. Nurodo, jog VSD 2023 m. liepos 11 d. pateikė išvadą Nr. 18-7622, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nurodo, jog Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą.

13. Departamento teigimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepertraukiamai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje 6 metus bei tai, kad iš darbo išėjo sąlyginai neseniai, bei į tarptautinį kontekstą, pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.

14. Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijame sprendime nėra nurodyti jokie duomenys, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, ir kad grėsmė yra reali ir akivaizdi, taip pat, kad pareiškėjo pareigos, dirbant Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, buvo ugniagesys ir tokios pareigos gali būti vertinamos, kaip pavojingos bei keliančios grėsmę kitoms šalims. Departamentas pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t.y. remiantis asmeniškai supareiškėjo susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Departamento manymu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę,yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvosvyriausiojo administracinioteismo (toliau – LVAT) praktikos. Pagal esamą teismų praktika grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

15. Nurodo, jog Departamentas vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo išduota nacionalinę vizą, galiojusia nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. vasario 13 d. Pareiškėjas gyveno Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi, galiojusiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 21 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki dabar dirba Lietuvoje. Departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.

16. UTPĮ nenumato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, jog UTPĮ 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

17. Departamento manymu, pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis tvirtai remia Ukrainos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos Federacijos agresijos bei, kad smerkia Rusijos Federacijos neteisėtus karinius veiksmus, yra deklaratyvūs ir nepaneigia pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. Departamento teigimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laikytina, kad sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t.y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą.

18. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD manymu, Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiekteisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

20. Nurodo, jog vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 daliu nuostatomis įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7622 pateikė Departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodo, kad pareiškėjas 2013-2019 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

21. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, kas tik patvirtina palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai, kuria sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

22. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs į ateitį nukreiptą vertinimą, laiko, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos vidaus reikalų sistema. Teigia, jog vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje nebedirba (dirbo 2013-2019 m. laikotarpiu), savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Šalies argumentai

23. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad tvirtai remia Ukrainos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek departamentas savo Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

24. Pagal LVAT praktika teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Anot VSD, anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi taip pat negali sukurti pagrįsto teisėto lūkesčio, kad toks leidimas užsieniečiui bus išduotas naujas, (pratęstas) automatiškai ir (ar) nebus panaikintas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

25. VSD vertinimu pareiškėjas neturi artimų ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra darbas (pareiškėjas įmonėje dirba tolimųjų reisų vairuotoju). Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, tačiau Sprendimu užsieniečiui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką.

26. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas – Departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

27. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122082, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo.

28. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis. Pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi ketino dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

29. Departamentas 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjui pateikė užpildyti klausimyną, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2013–2019 metais jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje.

30. Atsakovas kreipėsi į VSD, užklausdamas ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7622, nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

31. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 23S122082, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali gėsti valstybės saugumui.

32. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis - apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai - vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, Valstybės saugumo departamentas, pateikdamas atsakovui 2023 m. liepos 12 d. išvadą Nr. 18-7622 dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui veikė savo kompetencijos ribose. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadų.

33. Nacionalinio saugumo strategijoje 14 punkte pripažinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte konstatuota, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.

34. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Tokia geopolitinė padėtis sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų Aliaksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainos valstybę strategijoje.

35. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra išaiškinęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės ( 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

36. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. UTPĮ bei kiti teisės aktai neapibrėžia ir nekonkretizuoja sąvokos „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

37. EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi VSD 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7622 pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje (dirbo ugniagesiu), jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Valstybės saugumo departamento vertinimu pareiškėjas 2013–2019 metais (pakankamai ilgą laiko tarpą) dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, ugniagesiu privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, taigi pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjo darbas praeityje Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos sistemoje, objektyviai patvirtina pareiškėjo lojalumą nedraugiškai Lietuvai Baltarusijos Respublikai bei sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui,kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

39. Teismo vertinimu, VSD nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendžia, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dirbo 2013–2019 metais, savaime nereiškia, kad grėsmė būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų ir kitų teisėsaugos tarnybų yra išnykusi. Pareiškėjo teiginiai, jog Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje jis neužėmė aukštų pareigų, o dirbo tik ugniagesiu, vertinami kritiškai, kadangi, akcentuotina, jog Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos užtikrina, jog tokiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs bei vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Nustatyta, jog pareiškėjas su šeima gyvena Baltarusijos Respublikoje,Lietuvoje per metus būna 8 dienas, leidimas laikinai gyventi Lietuvoja pareiškėjui reikalingas palengvinti jo judėjimą Europoje darbo metu. Byloje taip nėra jokių įrodymų ir šalys tokių nepateikė, kad pareiškėjas turi tvirtus socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, nėra duomenų ir apie pareiškėjo tvirtus ekonominius ryšius su Lietuva (pvz. pareiškėjo įsteigtos įmonės ar turimas čia nekilnojamas turtas ar pan.). Vien darbas darbo sutarties pagrindu Lietuvoje įsteigtoje įmonėje (dirba tolimųjų reisų vairuotoju) šių ryšių neatstoja.

40. Aplinkybė, jog pareiškėjas 2013–2019 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikytina pakankamu įrodymu patvirtinti realumą ir akivaizdumą vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą nepažeidė pusiausvyros tarp valstybės teisės neišduoti Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir pareiškėjo fundamentalių interesų. Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

41. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo priimtą ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes.

42. Skunde pareiškėjas taip pat prašo, įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis ir gali būti tenkinamas teismui pripažinus ginčijamą Sprendimą neteisėtu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažino ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, todėl skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo atmestinas.

43. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n usprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė