Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. O. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės ,,Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tai, jog J. I. nuo 1957 m. negyveno kartu su S. I. ir nevedė bendro ūkio, galbūt netgi bandė nutraukti įregistruota santuoką, ieškovė grindžia byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir toliau išdėstytomis aplinkybėmis, pirmiausiai pažyma „liaudies teismui“, kurioje nurodyta J. I. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė pažymi, kad 1987 m. gruodžio 14 d. J. I., kaip II grupės neįgalumą turtintis asmuo, pateikė prašymą Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų gamyklos direktoriui dėl buto ir jame nurodė, kad ji, kaip Vilniaus miesto gyventoja, turinti 30 metų darbo stažą Elektros suvirinimo aparatūros gamykloje ir 1985 metais išėjusios į užtarnautą poilsį, bei turinčią daug apdovanojimų už gerą darbą, prašo perrašyti į lengvatinę eilę bei greičiau aprūpinti gyvenamuoju plotu. Iš prašymo matyti, kad ieškovės močiutė asmeniškai kreipėsi ir prašė tik jai skirtų gyvenimo sąlygų pagerinimo, prašyme nėra nurodyti duomenys apie sutuoktinį ir/ar kitą šeimos narį. 1989 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gyvenamosios patalpos orderis Nr. 058123 (gyvenamajam būstui), išduotas J. I. apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu tai (duomenys neskelbtini)) 37 kv. m. bendrojo ploto, iš vieno kambario 17,96 kv. m. gyvenamojo ploto. Orderis išduotas remiantis Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 248. Orderio kitoje pusėje nurodyta, kad šeima susideda iš vieno asmens, t. y. I. J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas taip pat patvirtina, kad sprendimas suteikti gyvenamąją patalpą buvo skirtas asmeniškai tik ieškovės močiutei J. I. ir nėra jokių duomenų apie sutuoktinį S. I.. Kiti ieškovės turimi dokumentai taip pat patvirtina, jog gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo paskirta J. I. ir ji vėliau šį butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Šias aplinkybes patvirtina garažo, buto, namo techninės apskaitos byla, inv. Nr. 16159, dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), , privataus fondo inventorizacijos (inventorizuota 1991 m. gruodžio 10 d.); asmens nuosavybės fondo buto techninis pasas, kuriame nurodyta, kad buto savininkė yra J. I. (įrašas atliktas 1991 m. gruodžio 6 d.). 1992 m. sausio 30 d. Taupomojo banko pranešimas Nr. 6762/020 apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-3986, 5888 rublių sumą, taip pat patvirtina, jog už J. I. paskirtą gyvenamąjį plotą, ji pati sumokėjo iš asmeninių lėšų. 1992 m. vasario 13 d. sudaryta sutartis tarp Fabijoniškių seniūnijos atstovo ir I. J., kuria pagal Vilniaus miesto valdybos Fabijoniškių seniūnijos potvarkį, įsakymą ir įkainojimo aktą Nr. 1719, pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko vieno kambario butą, kurio bendras plotas 35,41 kv. m., už 5888 rublių, valstybės vienkartinėmis išmokomis, bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. vasario 7 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, dėl buto (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas 35,41 kv. m. kurioje kaip buto savininkė nurodyta tik J. I.. Namų knyga, kuri pradėta vesti 1992 m. gegužės 28 d. – joje prie žinių apie namo (buto) savininką aiškiai nurodyta, kad savininkė yra J. I., (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį 1992 m. vasario 13 d., kuriai priklauso gyvenamojo ploto 17,97 kv. m., kituose lapuose įrašyti ieškovės močiutės, kaip nuolatinės gyventojos, duomenys, bei pačios ieškovės, t. y. O. O. duomenys. Pridedama Fabijoniškių seniūnijos 2008 m. spalio 28 d. išduota pažyma, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad nuo 1993 m. sausio 30 d. ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nei viename dokumente, kuris susijęs su buto, esančio (duomenys neskelbtini) paskyrimu, įsigijimu ir buto eksploatavimu, registruose nurodytas sutuoktinis S. I., gim. (duomenys neskelbtini), niekur nėra paminėtas, nėra jokių įrašų nei kaip apie sutuoktinį, nei kaip (duomenys neskelbtini), gyventoją. Kaip matyti iš visų nurodytų dokumentų bei paminėtų aplinkybių sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, o butas buvo paskirtas ir įsigytas J. I., jos asmeninėmis lėšomis, t. y. iš gautų valstybės išmokų ir/ar kitų tikslinių kompensacijų. Todėl ieškovė daro išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė J. I..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. vasario 14 d. ieškovė prašyme-pranešime sutiko dėl bylos nagrinėjimo rašytine forma, o atsakovas nereiškė prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 6 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad santuoka tarp S. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Lenino rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 691.

J. I. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. kovo 10 d. J. I. surašytame testamente butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paliekamas vaikaitei (ieškovei) O. O., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 19 d. testamentinė įpėdinė kreipėsi į Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

1957 m. sausio 18 d. Stalino R. Namų valdybos pažymoje Nr. 80 nurodyta, kad J. K. I. gyvena (duomenys neskelbtini), o jos vyras S. K. I. kartu negyvena ir neįregistruotas namų knygoje. Adresų biuro pažymoje, išduotoje 1957 m. sausio 18 d., nurodyta, kad S. I. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

1987 m. gruodžio 14 d. prašymu J. K. I. kreipėsi į Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų gamyklos direktorių, prašydama „<...> duoti nurodymą peržiūrėti mano buto klausimą – perrašyti mane į lengvatinę eilę ir pasistengti greičiau aprūpinti gyvenamuoju plotu“. Šiame prašyme J. I. nurodė apie jos išdirbtus metus Elektros suvirinimo aparatūros gamykloje prie staklių, savo sveikatos būklę ir neįgalumą, tai, kad ji gyvena labai sunkiomis sąlygomis. Prašyme nebuvo pateikta jokių duomenų apie šeimą, jos sudėtį, sutuoktinį.

1989 m. rugpjūčio 3 d. išduotas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gyvenamosios patalpos orderis Nr. 058123, kuriuo nurodyta I. J. K. apsigyventi gyvenamojoje patalpoje adresu: (duomenys neskelbtini) Orderyje nurodyti buto duomenys: 37 kv. metrų bendrojo ploto, iš 1 kambario, 17, 96 kv. metrų gyvenamojo ploto. Oderio išdavimo pagrindas: Spalio rajono liaudies deputatų vykdomojo komiteto 1989 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 248. Orderyje taip pat nurodyta, kad I. J. K. šeima, kurios nariai įregistruoti šioje gyvenamojoje patalpoje, susideda iš 1 asmens – I. J. K..

1992 m. sausio 30 d. Taupomojo banko pranešimu Nr. 6762/020 apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-3986 nurodyta Fabijoniškių 1-ajai Nr.609882 Lietuvos banko Žirmūnų sk., kodas 260101560, nurašyti iš I. J. K. 5888 rublių.

1992 m. vasario 13 d. sudaryta sutartis tarp Fabijoniškių seniūnijos atstovo ir J. I., kuria pagal Vilniaus Fabijoniškių seniūnijos 1992 m. vasario 11 d. potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 1719 pardavėja (J. I.) nusipirko vieno kambario butą, kurio bendras (naudingas) plotas trisdešimt penki, 41 kv.m., už 5888 rublių.

1991 m. gruodžio 10 d. Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje nurodyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. J. K..

1992 m. vasario 7 d. I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), sudaro pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį.

1992 m. gegužės 28 d. pradėta vesti Namų knyga dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad buto savininkė yra J. I..

1994 m. J. I., gyv. (duomenys neskelbtini), pasirašo sutartį Nr. 349830-1 su Vilniaus šilumos tinklų įmone dėl buto apšildymo ir karšto vandens tiekimo, 1994 m. gruodžio 9 d. J. I. pasirašo su Vilniaus elektros tinklais Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir vartojimo bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 15 d. ji (J. I.) pasirašo Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valdymo sutartį Nr. 77780.

2022 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. I..

2022 m. vasario 8 d. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad duomenų apie S. I. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. 2022 m. vasario 8 d. Metrikacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad S. I. Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba leidimas laikinai/nuolat gyventi Lietuvoje išduoti nebuvo, asmuo dėl vizos išdavimo nesikreipė (Nr. 10K-5045).

Dėl turto (buto) pripažinimo asmenine nuosavybe

Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)), jos (ieškovės) močiutės J. I. asmenine nuosavybe, siekiant paveldėti šį turtą. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog butas buvo įgytas J. I. esant formalioje santuokoje su S. I.. Sutuoktiniai kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. J. I. minėtą butą įsigijo ir valdė asmeninėmis lėšomis. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais.

Ginčo butas įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, pagal kurio 21 straipsnio 3 pastraipą turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Visgi ir ši prezumpcija gali būti paneigta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio („Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės močiutės J. I. santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (santuokos metu), yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje pateikti duomenys vienareikšmiškai įrodo faktą, kad J. I. vardu įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas jai vienasmeniškai, nuskaitant iš jos nebalansinės sąskaitos Nr. I-3986 5888 rublių, bei aiškiai išreiškiant valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Šio buto pirkimo -pardavimo sutartis taip pat sudaryta vienasmeniškai tik J. I.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktuose visuose oficialiuose bei kituose dokumentuose, susijusiuose su buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimu, turėjimu, valdymu, priežiūra yra nurodyti tik J. I. duomenys. Nors J. I. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. I., o po šios santuokos sudarymo buvo įgytas ginčo butas, tačiau daugiau byloje nėra jokių duomenų, jog jie (sutuoktiniai) kartu faktiškai gyveno, tvarkė bendrą ūkį, kartu rūpinosi šeimos gyvenimo sąlygomis, tvarkė oficialius dokumentus dėl buto įsigijimo, sudaro pagrindą manyti, kad santuoka buvo formali. Byloje nėra jokių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog sutuoktinis S. I. kažkokiu būdu prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, nėra ir tokių duomenų, jog jis šiame bute gyveno, rūpinosi jo išlaikymu. Ir priešingai, J. I. iniciatyva, teikiant prašymą Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų gamyklos direktoriui, bei iš asmeninių jos lėšų nuskaitymo, siekiant tenkinti išimtinai asmeninius poreikius, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas esant aiškiai išreikštai J. I. valiai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Turto įgijimo metu ji ir gyveno viena bei asmeniškai viena rūpinosi šio buto tvarkymu ir išlaikymu (CPK 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, todėl ieškovės reikalavimas dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo J. I. asmenine nuosavybe tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 500 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo šioje civilinėje byloje bei atidėjo 158,70 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys patenkintas, atidėtą žyminio mokesčio dalį ieškovė neturi pareigos sumokėti.

2023 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės prašymas-pranešimas, kuriame prašoma iš atsakovės priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų rengimą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, todėl iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (sumokta 282,30 Eur žyminio mokesčio dalis ir 605 Eur už advokato teisinę pagalbą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su S. I. (S. I.), gim. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.