Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisejas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejes civiline byla pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties civilineje byloje pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškima del teismo isakymo išdavimo išieškant skola iš D. B.,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. Ginco esme

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esme

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimu i atskiraji skunda argumentai

Kreditorius nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškimas yra aiškiai nepagristas. Negautos pajamos yra apskaiciuojamos taikant 155,36 proc. bendros vartojimo kredito kainos metine norma, o ne teismo nutartyje nurodyta 155,36 proc. dydžio palukanu norma. Kreditorius praše priteisti jo naudai negautas pajamas. Vartojimo kreditas buvo suteiktas, nes Kredito davejas istatymu nustatyta tvarka ir atvejais del savo komercines veiklos turi teise teikti vartojimo kreditus ir tai yra pagrindine jo ekonomine veikla, kuri leidžia sukurti pridetine verte ir yra jo veiklos ekonomine paskata. Negautas pajamas kaip nuostolius apibudina tokie požymiai kaip pagristas tiketinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebutu, ir kaip lešos, kuriomis asmuo praturtetu iš teisetos veiklos. Kreditoriaus manymu, pritaikius pagal analogija CPK 433 str. 4 d. norma ir pareiškime nurodžius bendra vartojimo kainos metine norma, negautu pajamu dydi per diena procentine išraiška bei laikotarpi - negautos pajamos pakankamai apskaiciuotos, detalizuotos ir pagristos. Negautas pajamas kreditorius prašo priteisti atsižvelgiant i civilines atsakomybes kompensacine prigimti ir tikslus. Kreditoriaus manymu, tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, neatleidžia jo nuo prievoles tinkamai ivykdyti paskolos sutarti. Pažymejo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas pareiškimo del teismo isakymo priemimo klausima, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka istatymo nustatytus reikalavimus ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagristumo, o skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus del kreditoriaus pateikto pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskiruju skundu faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliuciu gincijamu nutarciu negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacineje byloje keliamas klausimas del teises kreiptis i teisma CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iš priežasciu, del kuriu teismas privalo atsisakyti priimti pareiškima del teismo isakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytu reikalavimu nepagristumas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdaves teismo isakyma, teismas informuoja skolininka, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagristumas, pati savaime nepaneigia istatymines galimybes atsisakyti priimti pareiškima del aiškaus jo nepagristumo. Sistemiškai aiškinant teises normas, reglamentuojancias CPK XXIII skyriuje numatyta teismo isakymo išdavimo tvarka, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priemimo ir teismo isakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštu reikalavimu pagristumo irodymu egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartiniu salygu sažiningumo, o pasisako tik del pareikštu reikalavimu galimumo iš esmes, t. y. ju atitikimo imperatyvioms istatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo isakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistu teises aktais ivirtinta teisini reguliavima, o galimybes neišduoti teismo isakymo ar išduoti ji tik del dalies reikalavimu nera, toks pareiškimas nepriimamas del jo aiškaus nepagristumo (CPK 435 str. 2 d.).

Pažymetina, kad teismo isakymo instituto pagalba realizuojami CPK itvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises. Del supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo isakyma pareiškimo pateikimo metu galiojusi CPK redakcija nereikalavo prideti jokiu irodymu (CPK 433 str. 3 d.), nors irodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turejo buti aptarti pareiškime (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Nagrinejamos bylos atveju kreditorius reikalavimu del skolos, palukanu ir negautu pajamu priteisimo iš skolininko faktiniu pagrindu ivardijo: 1) 2011-10-14 vartojimo kredito sutarti SP 33252, sudaryta tarp skolininko D. B. ir UAB „Nordecum“, 2) 2011-12-30 skolos perdavimo akta, sudaryta tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“.

Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybu mažinimo teise (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), o teismo teise mažinti palukanas kyla iš CK 6.37 str. 3 d. nuostatu, pagal kurias šaliu susitarimas del palukanu privalo neprieštarauti istatymams ir sažiningumo bei protingumo principams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentejusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagristai praturteti kitos šalies saskaita (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Del šiu priežasciu tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo isakyma, kuriame reikalaujama aiškiai per dideliu netesybu (ar palukanu), teismas, gaves toki prašyma, atsižvelgdamas i tai, kad teismo isakymo skundimo teise ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei i tai, kad teismas netesybas (ir palukanas) gali mažinti tik ginco teisenoje, turi pagrinda atsisakyti priimti pareiškima kaip aiškiai nepagrista (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Nagrinejamu atveju iš pareiškimo turinio matyti, kad kreditorius išdeste reikalavima iš skolininko priteisti ne tik 700 Lt skola, bet ir 285 Lt palukanu bei 511,70 Lt negautu pajamu (nuostoliu). Pirmosios instancijos teismas, ivertines aplinkybe, jog su skolininku buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.), i vartojimo sutartyje nustatytu palukanu dydi (81,13 proc. nuo 2011-10-14 iki 2012-04-11), padare pagrista išvada, jog pagal CK 6.188 str. 2 d. 5 p. tokios sutarties nuostatos nustato neproporcingai didele vartotojo civiline atsakomybe už sutarties neivykdyma ar netinkama ivykdyma, todel yra nesažiningos.

Pareiškimo reikalavimu nesažininguma pirmosios instancijos teismas siejo ir su pernelyg dideliais paskaiciuotais nuostoliais. Apeliacines instancijos vertinimu, pareiškejas nepagrinde savo reikalavimo teises i negautas pajamas (nuostolius).

Atskirajame skunde apeliantas, peremes pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, 511,70 Lt negautu pajamu (nuostoliu) reikalavimo faktiniu pagrindu nurode tai, jog kredito davejas, vykdydamas savo komercine veikla – teikti vartojimo kreditus, skolininkui laiku ivykdžius savo isipareigojimus butu gaves pajamu. Taciau reikalavimo teisiu perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Nordecum“, suteikes skolininkui paskola, faktiškai galejo perleisti tik tokius savo reikalavimus i skolininka, kurie tiesiogiai susije su šio sudaryta vartojimo kredito sutartimi (i jo nesumoketas lešas, palukanas, tiesioginiu nuostoliu atlyginima). Jokiu duomenu pareiškime apie tai, kad kreditorius UAB „Nordecum“ apeliantui ta pacia ar kita sutartimi taip pat perleido teise verstis savo verslu bei gauti iš jo pajamas, vykdant vartojimo kreditu teikimo veikla, nesama.

Atsižvelgiant i išdestyta, apeliacines instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada del pareiškimo reikalavimu nepagristumo ir iš esmes prieme teiseta ir pagrista nutarti, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškima del teismo isakymo išdavimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiama teismo nutarti. Del to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarti palikti nepakeista.