Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.L., nukentėjusiosios Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui Valerijui Nareikai, 2008 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. L. skundą dėl Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008-05-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. balandžio 9 d. Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. L. 2008 m. balandžio 9 d. 18.40 val. Kretingoje, ties Kęstučio gatvės 2 namu, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdama policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 53 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

2008 m. gegužės 8 d. Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūno (toliau – Institucijos) nutarimu jai pagal ATPK pagal 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3 000 litų bauda.

Nukentėjusioji I. A., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 36), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas nukentėjusiosios atsiliepimas į skundą, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Nukentėjusiosios Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą patenkinti, nes susidūrimo metu transporto priemonės nebuvo apgadintos, todėl nėra pagrindo išvadai dėl eismo įvykio bei pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui bei nukentėjusiajai I. A. nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 22), nurodydamas, kad A. L. 2008 m. balandžio 9 d. 18.40 val. Kretingoje, ties Kęstučio gatvės 2 namu, vairuodama transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai kliudė stovinčią transporto priemonę „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administraciniame teisės pažeidimo protokole (b.l. 22), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 24) A. L. pažeidimo esmė nurodyta „vairavo transporto priemonę, kliudė nežymiai stovintį automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo“. Iš aprašyto pažeidimo, akivaizdu, kad A. L. kaltinama padarius 2 teisės pažeidimus: 1) kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) ir 2) pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), tačiau kaltinimas suformuluotas pažeidus tik ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nustatant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. eismo įvykį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nesuformuluotas kaltinimas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Nepatraukus asmenį atsakomybėn už eismo įvykį, negalima pripažinti jį kaltu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

A. L. skunde nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, nes nepajuto kliudžiusi kitą transporto priemonę. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, jog kliudyti kitą transporto priemonę galėjo, tačiau susidūrimo nepajuto, nes kontaktas buvo labai nežymus. Teigia, jog transporto priemonės dėl susidūrimo nebuvo apgadintos (b.l. 47-48). Nukentėjusiosios I. A. paaiškinime (b.l. 28) nurodyta, kad ji po automobilių susidūrimo iššoko iš automobilio, vijosi A. L. vairuojamą automobilį, bet jis važiavo toliau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kritiškai vertinamas A. L. motyvas, jog ji nepajutusi kliudžiusi kitą transporto priemonę. Be to, 2008 m. balandžio 9 d. paaiškinime (b.l. 11) ji savo kaltę pripažino.

Byloje pateiktose autoavarijos vietos schemose (b.l. 26) nurodyta, jog įvykio metu apgadintos transporto priemonės: „Toyota Corolla“– įbrėžtas galinis dešinės pusės sparnas, o „VW Tiguan“ – sugadintas dešinės pusės galinis sparnas ir įtrūkęs bamperis.

Automobilis „Toyota Corolla“, kurį pažeidimo padarymo metu vairavo A. L., priklauso Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas paaiškino (b.l. 48-49), kad dalyvavo po eismo įvykio apžiūrint susidūrusias transporto priemones ir jokių apgadinimų nematė. Buvo nubrauktos tik dulkės susidūrimo vietoje. Automobilis „Toyota Corolla“ 2008 m. balandžio 14 d. buvo apžiūrėtas komisijos ir 2008 m. gegužės 9 d. techninės apžiūros aktu Nr. D8-130 konstatuota, kad jo techninė būklė visiškai nepakitusi, nėra jokių deformacijų ir žymių, kad minėta transporto priemonė po tariamo įvykio buvo apgadinta (b.l. 16).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovo Valerijaus Noreikos teigimu, nebuvo apgadinta ir nukentėjusiajai I. A. priklausanti transporto priemonė „VW Tiguan“, nes ji nesikreipė į draudimo kompanijas dėl žalos atlyginimo. UADB „ERGO LIETUVA“ 2008 m. gegužės 26 d. pažymoje (b.l. 44) nurodyta, kad automobilis „VW Tiguan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje bendrovėje yra apdraustas savanorišku „Kasko“ draudimu. Informacijos pateikimo dienai draudimo įvykiai neįregistruoti, I. A. nesikreipė į žalų administravimo skyrių

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino ( 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Pažymėtina, kad surinktų duomenų nepakanka nustatyti, ar pažeidimą padaręs asmuo suprato, jog kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nepakanka duomenų A. L. kaltei dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, konstatuoti. Be to, būtina išsiaiškinti, ar susidūrimo metu transporto priemonės buvo apgadintos. Bylos medžiaga nustatyta, įvykį matė praeiviai, nukentėjusiosios I. A. vairuojamoje transporto priemonėje buvo dvi keleivės, todėl objektyviam ir visapusiškam aplinkybių išsiaiškinimui būtina apklausti įvykį mačiusius liudytojus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis)

ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamajame nutarime (b.l. 23) suformuluota pažeidimo esmė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimų, tačiau veika kvalifikuota tik pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Šis pažeidimas laikomas esminiu.

Siekiant geriau apsaugoti nukentėjusiųjų teises bei jų teisėtus interesus, įstatymas konkrečiai apibrėžia nukentėjusiojo asmens sąvoką, jo teisinę procesinę padėtį byloje ir leidžia jam būti aktyviu procesinės veiklos dalyviu. Pagal ATPK 273 straipsnį – nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis atsiranda tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Paprastai tokiu asmeniu jis pripažįstamas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. ATPK 260 straipsnis numato, kad protokole nurodomi nukentėjusiojo duomenys bei padarytos žalos (moralinės, fizinės, materialinės) pobūdis. Nukentėjusysis turi teisę (ATPK 273, 279, 288 straipsniai): 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus; 4) nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba; 5) prašyti, kad jam būtų įteiktas nutarimo nuorašas; 6) apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokią bei kam priklausančią transporto priemonę ji apgadino, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio nuostatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio bei nukentėjusiųjų teisių.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami A. L. kaltei pagrįsti arba konstatuoti, kad šio pažeidimo ji nepadarė. Todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai naujam nagrinėjimui, įpareigojant papildomai ištirti reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008 m. gegužės 8 d. nutarimą, kuriuo A. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyriui.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.