Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. U., gynėjui advokatui V. M., nukentėjusiosios įstatyminei atstovei I. Š. ir atstovei advokatei O. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M.,

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 24 d. apie 12.00 val. I. Š. priklausančiam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis suėmė savo mažametei dukrai S. Š. gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir suspaudė, tuo mažametei nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje.

Kaltinamasis D. Š. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad jis būdamas kambaryje išgirdo, kad nepilnametė dukra S. būdama virtuvėje išmetė stalčių. Dėl to jis supyko, norėjo sudrausminti dukrą, atėjo į virtuvę, o dukra pabėgo į savo kambarį ir užsidarė duris ir nenorėjo jo įsileisti. Tuomet jis per jėgą stūmė kambario duris ir kai pateko į kambarį sugriebė už dukros chalato apykaklės, dėl to ant dukros kaklo liko žymės. Kai darė kambario duris, dukra neišlaikiusi durų atsisėdo kambaryje ant grindų. Dukrą paliko kambaryje ant grindų sėdinčią ir verkiančią. Šiandien sako tiesą, nes anksčiau sakė, kad buvo suėmęs dukrą rankomis už gerklės, bet pagalvojęs prisiminė, kad buvo taip kaip sako šiandien.

Apklaustas įtariamuoju 2016-07-28 ikiteisminio tyrimo metu (t.1.b.l.102,103) kalte pripažino iš dalies ir parodė, kad susinervinęs dėl dukros elgesio dukrai ranka sugriebė už kaklo ir greitai paleido. O 2016-10-14 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l.105,106) parodė, kad suėmė už chalato apykaklės ir suspaudė kaklą, o rankomis už kaklo nebuvo suėmęs.

Nepilnametė nukentėjusioji S. Š. parodė, kad ji nepaklausė tėčio D. Š., dėl to jis supyko. Ji iš virtuvės bėgo į savo kambarį, nenorėjo tėčio įsileisti, bet jis atbėgo paskui. Tėtis ranka kur ant kaklo yra rutulys stipriai spaudė ir gnybė. Ji iš skausmo spiegė ir rėkė, tėtis ją pastūmė ant grindų ir nepakėlė. Tėtis ją paleido, kai į kambarį atbėgo mama. Po to, mama ant kaklo dėjo šaltą rankšluostį. Prisimena, kad buvo sekmadienio rytas, ji buvo apsirengusi šortais ir marškinėliais ant kurių jokio kalnieriaus (apykaklės) nėra. Ji nebuvo apsirengusi chalatu.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji S. Š. (t.1, b.l.19,20) parodė analogiškai, kad ji nenorėjo tėčio įsileisti į kambarį dėl to laikė duris, o tėtis jas traukė, o po to ranka sugriebė už kaklo ir spaudė. Ji nukrito ant grindų, jai skaudėjo, verkė.

Nepilnametės nukentėjusiosios S. Š. įstatyminė atstovė I. Š. parodė, kad yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė ir nepilnametės dukros S. motina. Ji buvo virtuvėje dukra nepaklausė į virtuvę atbėgo D. Š. pakeltu tonu pasakė dukros vardą, tuomet dukra nubėgo į savo kambarį ir greit pasigirdo dukros spiegimas. Ji iš virtuvės atbėgo į kambarį, S. gulėjo šonu ant grindų ir spiegė, o kaltinamasis ją laikė. Kai D. Š. ją pamatė išbėgo iš dukros kambario. Dukros kaklas buvo raudonas. Neprisimena ar tuomet dukra buvo su chalatu. Po to jai dukra rodė kaip D. Š. spaudė ir sukinėjo rankomis jos kaklą. Kaltinamasis prieš dukrą smurtavo pirmą kartą, tačiau skriausdavo ją pačią. Ji su D. Š. išsituokusi, tačiau iki šio įvykio gyveno kartu. Kaltinamasis anksčiau dukros neskriausdavo. S. mokosi trečioje klasėje, turi sveikatos problemų.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

2016-07-27 I. Š. protokolas-pareiškimas, kuris patvirtina, kad ji kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir nurodė, kad jos buvęs vyras D. Š. smurtavo prieš jų dukrą S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l.7)

Įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).(b.l. 13-17)

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad S. Š. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, spaudžiant kaklą rankos pirštais. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 29-30)

Gimimo liudijimas (b.l.26) patvirtina, kad S. Š. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra D. Š. ir I. Š..

Ištuokos liudijimas (b.l.43) patvirtina, kad D. Š. ir I. Š. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką.

Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte (b.l.92-95) konstatuota, kad D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu (liga), dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam diagnozuota Įgimta silpnaprotystė, lengvas protinis atsilikimas ir psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. smurtavo artimoje aplinkoje ir mažametei nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis D. Š. kaltu iš esmės prisipažino, tačiau neigia, kad buvo rankomis suėmęs dukrai už kaklo, o teigia, kad suėmė už chalato apykaklės su kuria suspaudė dukros kaklą.

Tačiau įrodymų visuma paneigia jo parodymus dėl dukros sužalojimo būdo. Kaltinamasis neneigia, kad nukentėjusiosios dukros sužalojimo fakto, tačiau neigia, kad dukros kaklą sužalojo rankomis suėmęs S. Š. už kaklo, o sugriebęs už chalato apykaklės. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios S. Š. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad jos tėvas D. Š., būdamas supykęs, atbėgo paskui ją į kambarį, ranka stipriai spaudė ir gnybė jai kaklą, o ją paleido, kai atbėgo motina I. Š.. Liudytoja apklausta mažametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. Š. patvirtino, kad išgirdusi dukros S. spiegimą atbėgo į kambarį ir pamatė, kad kaltinamasis laiko S., gulinčią šonu ant grindų, o ją pamatęs pabėgo iš kambario. Po to įvykio jai nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis rankomis spaudė ir sukinėjo jai kaklą. Būtent tokias įvykio aplinkybes I. Š. nurodė protokole-pareiškime. Nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje patvirtinama nukentėjusiosios sužalojimo faktas. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai S. Š. nustatytas sužalojimas - kraujosruva odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nurodytomis aplinkybėmis spaudžiant kaklą rankos pirštais. Kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jais siekė sukelti vaikui fizinį skausmą ir šių pasekmių pasiekė. Smurtas prieš mažametę dukrą S. Š. vartotas iš asmeninių paskatų, užvaldžius pykčiui, siekiant vaiką paauklėti. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. S. Š. gimusi (duomenys neskelbtini) todėl nusikalstamos veikos padarymo metu – jai nebuvo keturiolika metų, todėl ji yra mažamete. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Šie principai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Kaltinamojo D. Š. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam D. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo neteistas, nedirbantis, turi neįgalumą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str., 3 d. ir nubausti 6 MGL dydžio bauda (225 Eur).

Baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. ir 9 p. skirti baudžiamojo poveikio priemonę :

- įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme.