Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-420-583/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-08
Bylos Nr.
II-420-583/2009
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00307-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pažeidėjas
A.V.
Administracinė byla Nr. II-420-583/2009Proceso Nr. 4-63-3-00307-2009-7
Teismo procesinio sprendimo kategorija 45.4; 73(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 08 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A.V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A.V. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.V. 2009 m. rugpjūčio 04 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės miesto policijos komisariato nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2008 m. liepos 21 d. apie 17:15 val. kelio Vilnius - Klaipėda 306 kilometre, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusios kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti ir tuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus. Nutarime taip pat nurodoma, kad jis dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir tai kvalifikuojama kaip lengvinanti aplinkybė bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per vienerius metus padarė KET pažeidimą, už kurį jau buvo baustas administracine tvarka.

Šalies argumentai

A.V. nurodo, kad pažeidimo nepadarė. Teigia, kad važiuodamas Klaipėdos mieste, Šilutės plentu, Šilutės plento žiedinėje sankryžoje įvažiavo į Vilniaus plentą ir ties prekybos centru „Banginis“ važiavo greitėjimo juosta, iš kurios persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Kadangi jo važiavimo kryptimi pirmojoje eismo juostoje buvo spūstis, persirikiavo į antrąją eismo juostą ir tęsė judėjimą Jakų žiedinės sankryžos link. Pravažiavus Jakų žiedinę sankryžą ir įvažiavus į automagistralę Klaipėda – Kaunas –Vilnius, buvo sustabdytas kelių policijos ekipažo ir apkaltintas pavojingu vairavimu. Sustabdžius policijos pareigūnams jo vairuojamą automobilį privažiavo ir asmuo, kuris apkaltino jį pavojingai vairavus. A.V. teigia, kad persirikiuojant į antrąją eismo juostą jokio automobilio nebuvo. Minimas automobilis jam privažiavo iš paskos jam jau važiuojant antrąja eismo juosta ir važiuodamas dideliu greičiu pradėjo signalizuoti, kad praleistų. To nepadarius tikėtina vairuotojas užsirūstino ir apkaltino pavojingu vairavimu. Nenorėdamas ginčytis su policijos pareigūnais, protokole nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo ir parašė paaiškinimą, kurį padiktavo policijos pareigūnas, kadangi nesitikėjo, kad bus kaltinamas tokio sunkaus pažeidimo padarymu. A.V. taip pat nurodo, kad nebuvo jam išaiškintos teisės, netiksliai protokole nurodyta jo pavardė bei faktinės įvykio aplinkybės. Šiais ir skunde išsamiau išdėstytaisiais motyvais teismo prašo:

- panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2009 m. rugpjūčio 04 d. nutarimą Nr. F 248400 ir administracinę bylą nutraukti..

Atsiliepimas

Institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. A.V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką – pavojingą vairavimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) III skyriaus “Bendrosios vairuotojų pareigos“ 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, o 28 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET XIII skyriaus “Važiavimo pradžia ir manevravimas“ 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu yra kaltinamas A.V., todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai priimant ginčijamą nutarimą.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l 20-27). Be to bylos pasirengimo nagrinėjimui metu institucijai surašiusiai teisės pažeidimo protokolą išsiuntus procesinius dokumentus, 2009 m. spalio 8 d. į teismo posėdį atvyko šios institucijos pareigūnas - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis, kuris nurodė, jog 2009 m. liepos 21 d. apie 17:15 A.V. vairuojamam automobiliui VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuojant į antrąją eismo juostą, buvo sudaryta pavojinga situacija ir būtent R.Šideikis, ne tarnybos metu vairuodamas automobilį, važiuodamas antrąja eismo juosta, buvo priverstas staiga standyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo. R.Šideikis reiškia prašymą apklausti liudytoju ryšium su minimomis aplinkybėmis. A.V. taip pat pareiškė prašymą apklausti liudytoju J.V., kuris važiavo kartu minimame automobilyje. Šie prašymai patenkinti.

Apklaustas liudytoju R.Šideikis nurodė, kad jam važiuojant automobiliu, ne tarnybos metu, Klaipėdos mieste ir išsukus iš Šilutės plento, važiuojant Vilniaus plentu link Jakų žiedinės sankryžos 2 –ąja eismo juosta, ties prekybos centru „Banginis“ iš ta pačia važiavimo kryptimi esančios pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą staiga persirikiavo automobilis VW Transporter. Šio automobilio vairuotojas persirikiavimo manevrą atliko staigiai ir prieš pat jo vairuojamą automobilį, dėl ko jis buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Jei nebūtų sureagavęs, staiga stabdęs ir sukdamas vairą į kairę nebūtų keitęs važiavimo krypties, neišvengiamai būtų įvykęs eismo įvykis. Automobilio VW Transporter vairuotojas net nesureagavo į susidariusią pavojingą situaciją ir nuvažiavo toliau link Jakų žiedinės sankryžos. Dėl avarinės situacijos sudarymo pranešė Klaipėdos apskrities VPK KPB budėtojui, o važiuojant pavymui avarinę situaciją sudariusio vairuotojo, Jakų žiede pamatė patruliuojančius kelių policijos biuro pareigūnus, kuriems pranešė apie įvykdytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pastarieji reaguodami į pranešimą patruliniu automobiliu nusivijo įvardintąjį automobilį ir jau įvažiavus į kelią Klaipėda –Kaunas –Vilnius, sustabdė A.V. vairuojamą automobilį VW Transporter. Tuo pat metu prie sustabdyto automobilio privažiavo ir jis. Automobilio sustabdymo vietoje pareigūnams bei dalyvaujant A.V., paaiškino kokia buvo situacija ir vairuotojas net neginčijo pažeidimo padarymo fakto, aiškino, jog girdėjo kaip kitas automobilis jam signalizavo. Kadangi vairuotojas neginčijo pažeidimo, pareigūnams situacija abejonių nekėlė, pakako žodinio paaiškinimo, tačiau sužinojęs apie nagrinėjamą bylą savo iniciatyva atvyko liudyti. Teigia, kad apie pažeidimą pranešė kaip eilinis eismo dalyvis vykdydamas pilietinę pareigą, juolab, kad jo profesinė veikla susijusi būtent su eismo saugumo užtikrinimu. Pareigūnams jokia įtaka nebuvo daroma, o byla išnagrinėta visai kitoje policijos įstaigoje.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E.Ivanauskis patvirtino tarnybiniame pranešime (b.l.21) išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad 2009-07-21 jam patruliuojant kelio Vilnius – Klaipėda 305,8 km (Jakų žiedinėje sankryžoje) prie jų privažiavo R.Šideikis bei pranešė, jog automobilis VW Transporter sudarė avarinę situaciją pavojingai manevruodamas ir nuvažiavo toliau. Jis reaguodamas į pranešimą tarnybiniu automobiliu pasivijo pažeidėją ir sustabdė jau įvažiavusį į autostradą. Sustabdžius automobilį privažiavo ir R.Šideikis, kuris detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, o automobilio VW Transporter vairuotojas A.V. ir neneigė pažeidimo padarymo fakto ir nurodė, kad persirikiuodamas nepastebėjo atvažiuojančio automobilio. Dėl įvykdyto pažeidimo buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis taip pat pripažino pažeidimo įvykdymo faktą. Tarnybiniame pranešime netiksliai įvardinta, kad pranešimas gautas iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies. R.Šideikis skambino kelių policijos biuro pareigūnams ir informacija apie pažeidimą lygiagrečiai buvo gauta ne tik iš Šideikio, kuris sustojo patruliavimo vietoje ir pranešė apie įvykį, bet ir iš kelių policijos biuro budėtojo. Kelių policijos biuro budėtojas nėra Klaipėdos AVPK budėtojas, todėl teismui ir buvo pateikta informacija iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad toks pranešimas neįregistruotas.

Apklaustas liudytoju J.V. patvirtino A.V. iškeltąją versiją ir nurodė, kad jis sėdėjo šalia vairuotojo ir atsisukęs bendravo su mikroautobuso keleiviais, kai pastebėjo dideliu greičiu jiems iš paskos privažiavusį automobilį, kuris pradėjo signalizuoti, tikriausiai norėdamas, kad jį praleistų. Automobilis važiavo iš paskos ir jų mikroautobusą prisivijo jau persirikiavusį ir važiuojantį antrąja eismo juosta.

Vertinant aukščiau aptartuosius liudytojų parodymus akivaizdu, kad R.Šideikio ir E.Ivanauskio parodymai yra nuoseklūs ir jie atitinka tas faktines aplinkybes kurios yra užfiksuotos tiek protokole, tiek tarnybiniame pranešime. Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kritiškai ar nesivadovauti R.Šideikio parodymais, teigiant, kad jis nebuvo įvardintas pačioje administracinės bylos medžiagoje kaip asmuo, kuriam buvo sudaryta pavojinga situacija. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, o ir A.V. neneigia, kad būtent R.Šideikis buvo tas asmuo, kuris pranešė apie teisės pažeidimą ir atvyko į sustabdymo vietą ir teikė paaiškinimą policijos pareigūnams dėl įvykio aplinkybių. Vairuotojas savo paaiškinime protokole (b.l.20) nurodė, kad pripažįsta sukėlęs pavojingą situaciją, todėl akivaizdu, kad buvo tikimąsi jog pažeidimo esmė nustatyta, įvykio esminiai elementai užfiksuoti, ginčo dėl pažeidimo nėra, todėl nefiksuotas asmuo pranešęs apie incidentą ir nereikalauta jo raštiško paaiškinimo. Apklaustas liudytoju E.Ivanauskis taip pat patvirtino, kad R.Šideikis informavo juos apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, dalyvavo pažeidimo fiksavimo metu, pateikė savo žodinį paaiškinimą, su išdėstytąja versija sutiko ir A.V., dėl ko nebuvo jokio tikslo papildomai rinkti ir kitus įrodymus. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad minimi liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kaltinimais A.V., minimų įvykio aplinkybių pažeidimo fiksavimo metu neneigė ir A.V., dar kartą šių aplinkybių realumą patvirtino ir savo 2009 m. rugpjūčio 3 d. malonės prašyme, rašytame Plungės rajono PK, todėl abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Priešingai nei aukščiau aptartuoju atveju teismas neturi pagrindo liudytojo J.V. parodymų vertinti kaip kaltę paneigiančių įrodymų. Pirmiausia yra iškeliama versija, jog nebuvo įvykdytas pažeidimas, nors asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn iki pat ginčijamo nutarimo priėmimo neneigė savo kaltės dėl įvykdyto pažeidimo ir nei J.V., nei kiti asmenys nebuvo įvardijami kaip galintys paneigti A.V. inkriminuojamą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus J.V. nurodė, kad sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, šalia vairuotojo ir atsisukęs bendravo su bendrakeleiviais sėdėjusiais mikroautobuso salone ir matė, kad automobilis privažiavo jiems iš paskos, kai jie buvo persirikiavę į antrą eismo juostą ir ja kurį laiką jau važiavo. Tačiau liudytojas negalėjo nurodyti reikšmingų aplinkybių - nei šio automobilio markės, spalvos ar numerio, nors kitas ne itin reikšmingas aplinkybes teigia puikiai atsimenąs. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad liudytojas siekia padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir situaciją pateikia jam palankiu kontekstu.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos duomenų, bei teismo naudojamos planinės medžiagos iš www.maps.goggle.com ir www.maps.lt duomenų bazių, A.V. Klaipėdos mieste, Šilutės plentu, pirmąją eismo juosta važiavo vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinio numerio ženklas CHL 699 ir Šilutės plento žiedinėje sankryžoje pasuko į dešinę ir įvažiavo į Vilniaus plentą, ties prekybos centru „Banginis“. Įvažiavęs į Vilniaus plentą judėjimą tęsė greitėjimo juosta iš kurios persirikiavo į pirmąją eismo juosta. Pirmojoje eismo juostoje A.V. teigimu esant transporto „kamščiui“ rikiavosi į antrąją eismo juostą ir atlikdamas persirikiavimo manevrą išvažiavo į antrąją eismo juostą neįsitikinęs, kad manevrą atlikti saugu, nepraleido antrąja eismo juosta važiavusio R.Šideikio vairuojamo automobilio, dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga stabdyti, keisti judėjimo kryptį, kad išvengti susidūrimo. Tuo buvo sukelta pavojinga situacija, todėl A.V. veiksmai teisingai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (žr. nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-06; Nr. N444-212/2009).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.20) matyti, kad A.V. neginčijo įvykdyto teisės pažeidimo ir nurodė, kad nematė kito automobilio, o persirikiuodamas išgirdo garsinį kito automobilio signalą ir tik tada pastebėjo automobilį. 2009 m. rugpjūčio 3 d. A.V. Institucijai parašė malonės prašymą (b.l.25), kuriame taip pat neneigia padaręs pažeidimą, nurodo, kad labai gailisi bei prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. A.V. taip pat nurodo, jog nesitikėjo jog bus taip griežtai nubaustas, todėl neneigė ir pačio pažeidimo. Iškeltoji versija, kad sutiko su pažeidimu nesitikint, kad bus taikoma tokia griežta atsakomybė yra nelogiška, nes asmeniui jau teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta jam inkriminuojama veika ir jis pateikė paaiškinimą būtent dėl šios veikos įvykdymo. Jau žinodamas kokia veika jam yra inkriminuojama A.V. 2009 m. rugpjūčio 3 d. parašė malonės prašymą pripažindamas jam inkriminuojamos veikos įvykdymą ir prašydamas neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, todėl akivaizdu jog žinojo taikomą už šios veikos įvykdymą nuobaudą ir neįtikėtina iškeltoji versija, kad jo prisipažinimas buvo įtakotas palaužiant jo tikrąją valią.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykdyta veika, numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, o būtent įvykdytas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra kai kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Įstatymo leidėjas šią veiką pagal taikomą sankciją ir jos dydį yra priskyręs prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinė nuobauda - 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailėjimąsi) paskirtas sankcijoje numatytos baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Dėl skunde nurodomų procesinių pažeidimų.

A.V. savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais, kuriuos įvardija, kad nenurodytas nei asmuo, nei automobilis, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, neteisingai nurodyta pavardė, nebuvo išaiškintos jam kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės ir kt.

Kaip jau nurodyta nutartyje, aplinkybės dėl asmens, kuriam buvo sudaryta pavojinga situacija ištirtos, jis apklaustas liudytoju teisminio nagrinėjimo metu, tuo pašalinti skunde įvardintieji prieštaravimai.

Pasisakant dėl nurodomų protokolo trūkumų pažymėtina, kad 2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, kad netiksliai nurodyta pavardė, nenurodytas automobilis ir jo vairuotojas, kuris buvo priverstas staigia stabdyti ir keisti važiavimo kryptį nelaikytinos esminėmis aplinkybėmis, kliudančiomis bylą nagrinėti teisme, juolab, kad šios aplinkybės buvo papildomai ištirtos bylos nagrinėjimo teisme metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) taip pat suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. A.V. teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė paaiškinimus, susipažino su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo stadijoje, jie yra pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė : 2009 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 248400, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patrauktas A.V. palikti nepakeistu ir A.V. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas