- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-694-483/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00387-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- A. P., A. L.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. P. nukentėjusiojo A. P. naudai priteista 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios A. L. naudai – 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Iš R. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 7 945,37 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus už tai, kad jis 2014 m. liepos mėn. (nenustatyta tikslesnė data ir laikas), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio šeimos nario – sūnaus A. P., gim. 2013 m. vasario 24 d., būkle dėl mažametystės, tyčia, kankindamas, itin žiauriai du kartus kišo medinį pagalį į mažamečio A. P. išangę, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą ir sužalodamas mažamečio vidaus organus, tuo sunkiai sutrikdė mažamečio A. P. sveikatą, nes dėl pastarojo atviro tiesiosios žarnos priekinės sienelės, šlapimo pūslės sužalojimo, konstatuotas mažamečio A. P. sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę, ir pritaikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, t. y. atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Nuteistasis nurodo, kad jis yra nuteistas pirmą kartą, prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl jo padaryto nusikaltimo. Nuteistojo teigimu, jis yra pirmos grupės neįgalusis, jam nustatytas 15 proc. darbingumas, jo sveikata yra silpna.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus. Tačiau apelianto nuomone, skundžiamu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą. Be to, R. P. nuomone, sušvelninus jam paskirtą bausmę, byloje yra pagrindo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu.
Nagrinėjamo apeliacinio proceso dalykas – teisingumas bausmės, paskirtos nuteistajam R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus, bei galimybė pritaikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje.
Nuteistasis R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką (t. y. kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą), priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. R. P. padarytos veikos itin aukštą pavojingumą rodo tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš bejėgišką dėl mažametystės R. P. šeimos narį (nuteistojo sugyventinės nepilnametį vaiką, kuriam nusikaltimo padarymo dieną buvo 1 metai 3 mėn.), kuris negalėjo apsiginti nuo nuteistojo veiksmų. R. P. padaryto nusikaltimo labai didelį pavojingumą liudija ir mažamečio sunkaus sveikatos sutrikdymo itin žiaurus padarymo būdas, įrankis, nukentėjusiojo žalojimo lokalizacija ir intensyvumas bei žalojimo padariniai. Nuteistasis du kartus kišo medinį pagalį į gana jautrų vaiko kūno organą (išangę). Dėl nuteistojo padarytų veiksmų sužaloti mažamečio nukentėjusiojo vidiniai organai, dėl ko pastarajam atlikta daug operacijų, jis nuolat yra prižiūrimas medikų, siunčiamas į reabilitaciją, priverstas tuštintis žmogui nebūdingu, nenatūraliu būdu. R. P. padaryti mažamečiam sužalojimai be abejonės turės neigiamos įtakos nukentėjusiojo sveikatai ir ateityje, 2014 m. spalio 30 d. neįgalumo lygio pažymoje konstatuota, kad mažamečiam nukentėjusiajam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Nuteistasis padarė jam inkriminuotą veiką tiesiogine tyčia, iš esmės nesant vaiko žalojimo motyvui. Bylos duomenimis, R. P. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi vidutinį protinį atsilikimą bei kitus elgesio sutrikimus, neįgalus (nustatytas 15 proc. darbingumas), nedirba. Paminėtos aplinkybės apie nuteistojo asmenybę sudaro pagrindą teigti, kad R. P. asmenybė nėra itin pavojinga, tačiau jo padaryta bei šioje byloje inkriminuota veika, jos padarymo būdas, nukentėjusysis, prieš kurį ši veika buvo nukreipta, įrodo itin aukštą kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Aukščiau paminėtos aplinkybės apie R. P. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgė į nuteistojo nurodomas aplinkybes dėl jo neįgalumo, bei tai, kad jis nusikalto pirmą kartą.
Įvertinus nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, galima daryti išvadą, kad švelnesnės bausmės R. P. paskyrimas prieštarautų teisingumo principui bei neužtikrintų visų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo. Byloje nenustatyta sąlygų švelninti nuteistajam paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio pagrindu. Todėl negali būti tenkinamas apelianto prašymas sušvelninti jam bausmę, paskirtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip minėta, nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą, todėl atmetamas R. P. prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.