Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-302-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1-302-805/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
O. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-302-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05543-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

O. A. gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. vasario 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. 2017 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė 10 parų arešto bausmė;

3. 2018 liepos 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

A. T. gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. vasario 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, 2011 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2. 2011 m. spalio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams;

3. 2011 m. lapkričio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2013 m. spalio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir paskirta vykdyti laisvės atėmimo bausmė;

4. 2014 m. spalio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2015 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. A. 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00 val. R. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas bendrai su A. T., šiam sudavus ranka ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam K. M., sėdėjusiam automobilyje Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į veidą, jis tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam K. M. į veidą, o nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą, vieną kartą sudavė į dešinę plaštaką, tokiais veiksmais nukentėjusiajam K. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešinėje plaštakoje, muštine žaizda dešiniame antakyje.

A. T. 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00 val., R. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas bendrai su O. A., tyčia ranka sudavė nemažiau du smūgius nukentėjusiajam K. M., sėdėjusiam automobilyje Seat Tolendo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į veidą, po ko O. A. tyčia sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam K. M. į veidą, o nukentėjusiajam užsidengus rankomis veidą, vieną kartą sudavė į dešinę plaštaką, tokiais veiksmais nukentėjusiajam K. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešinėje plaštakoje, muštine žaizda dešiniame antakyje.

Kaltinamasis O. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė (b. l. 105-106), kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00 val. jis kartu su draugu A. T. nuvažiavo pas K. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Važiuojant pas K. M., jis pasakojo kad šis jo pažįstamiems draugams visokiais negražiais žodžiais apkalbėjo jį ir dėl to jis buvo labai supykęs. Atvažiavus pas K. M. į kiemą, jis A. T. atidavė jo daiktus. Paskui A. T. ir K. M. atsisėdo į K. M. automobilį. K. M. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o A. T. ant vairuotojo sėdynės. Jis nematė, ar A. T. sudavė smūgius K. M., nes jie sėdėjo automobilyje, o jis stovėjo prie automobilio. Jis, stovėdamas prie automobilio, paklausė K. M., kodėl jis apie jį kalba negražiais žodžiais ir supykęs ranka sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į ranką, pataikė K. M. į plaštaką, nes jis užsidengė veidą rankomis. Tada iš mašinos išlipo A. T. ir jie išvažiavo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jis žalą K. M. atlygino, jo atsiprašė, su juo susitaikė.

Kaltinamasis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė (b. l. 72-73), kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00 val., jis kartu su O. A. nuvažiavo pas K. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Važiavo dėl to, kad pas jį namuose buvo pasilikęs savo garso kolonėles ir raktų komplektą. Važiuojant jam O. A. pasakojo, kad K. M. pažįstamiems draugams visokiais negražiais žodžiais apkalbėjo O. A.. Atvažiavus pas K. M. į kiemą, šis jam atidavė daiktus. Paskui jis ir K. M. atsisėdo į jo automobilį. Tada jis dėl to, kad K. M. neatstoja nuo jo sesės, sudavė jam delnu ne mažiau du smūgius į veidą. Nuo jo suduotų smūgių nematė, kad K. M. būtų likę kokie nors sužalojimai. Paskui O. A., priėjęs prie K. M., taip pat sudavė smūgius ranka, tačiau kiek tiksliai smūgių sudavė nežino. Po to jis išlipo iš automobilio ir abu išvažiavo. Jis žalą K. M. atlygino, jo atsiprašė, su juo susitaikė.

Nukentėjusysis K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 21-23), jog 2019 m. vasario 9 d. apie 17.38 val. buvo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme. Tuo metu A. T. jam parašė žinutę, kad atvažiuos pas jį į namus atiduoti jam 100,00 Eur skolą ir pasiimti savo daiktus – garso kolonėles ir stiprintuvą bei raktus. Apie 18.00 val. į kiemą atvažiavo A. T. ir O. A.. Abu išlipo iš automobilio, jis jiems atidavė minėtus daiktus. Tada jis įsėdo į automobilį Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagarsinti muziką. A. T., jam sėdinčiam minėtame automobilyje, sudavė du smūgius dešinės rankos delnu į veido sritį. Jis tada norėjo išlipti iš automobilio, bet A. T. jį rankomis sugriebė ir apkabino, kad negalėtų išlipti ir pasipriešinti. Tuo metu O. A., stovėdamas lauke, jam sudavė smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos bei veido sritį. Kiek smūgių sudavė, neprisimena. Jam padarytą žalą A. T. ir O. A. atlygino, su jais susitaikė, abu jo atsiprašė, jis pretenzijų neturi.

Kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be visiško jų prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Šalies argumentai

K. M. protokolu-pareiškimu (b. l. 5), iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 9 d. jis kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00 val. jį sumušė pažįstami asmenys – A. T. ir O. A.;

2019 m. vasario 9-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 10-11, 12-18), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei joje stovintis automobilis Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2019 m. vasario 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), kurioje nurodyta, kad K. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešinėje plaštakoje, muštinė žaizda dešiniame antakyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamųjų O. A. ir A. T. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamieji O. A. ir A. T. visiškai pripažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurioje pasekoje galimas fizinis skausmas, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir pačių kaltinamųjų kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamųjų veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, ko pasekoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas sprendžia, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad O. A. ir A. T. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 110-112, 114, 115-117, 119). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2019 m. vasario 14 d. (b. l. 120), prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu negauta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos rūšį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika ir kt.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis O. A. anksčiau teistas (b. l. 79-82, 83-86), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-94), niekur nedirba (b. l. 95), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 96), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 98). Kaltinamasis A. T. anksčiau taip pat teistas (b. l. 39-44, 45-60), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61-63), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 65). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, su kuria kaltinamieji sutinka (b. l. 110-112, 114, 115-117, 119).

Kadangi byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, todėl jų atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamiesiems paskirtos bausmės mažinamos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76, 108-109) paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. A. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 2 dalimi O. A. arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

O. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 2 dalimi A. T. arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Įteikti kaltinamiesiems A. T. ir O. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė